Vidurių užkietėjimo priežastys

Vaikai dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo, kurį sukelia netinkama mityba, stresas, virškinimo sistemos problemos. Organinės kilmės vidurių užkietėjimas gali būti daugelio virškinamojo trakto ligų simptomas. Viena iš tokių – celiakija, dažna vidurių užkietėjimo priežastis – Hiršprungo liga, dėl kurios sutrinka išmatų slinkimas storąja žarna. Kitos priežastys – cukrinis diabetas, rachitas, alergija karvės pienui, nervų sistemos ligos. Šią bėdą gali lemti šalutinis kai kurių vaistų poveikis.

Dažniausiai vaikams pasitaiko funkcinis vidurių užkietėjimas, t.y. nesukeltas ligos. Jis atsiranda tam tikrais vaiko gyvenimo laikotarpiais: kai mažylis pradedamas maitinti kietu maistu, kai pratinamas prie puoduko ir pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.

Viduriai gali užkietėti pradėjus duoti tiršto maisto, nes kūdikio žarnynas turi prisitaikyti prie kitokios mitybos. Mažylis pasteni, bet jeigu neverkia, reiškia jam neskauda, taigi nėra dėl ko nerimauti. Prisitaikius prie naujo maisto ir tuštinimasis susitvarkys.

Pradėdami sodinti mažylį ant puoduko, tėveliai turi būti kantrūs, nes jei vaikas jaus jų susierzinimą, tuštinimasis kiekvieną kartą jam sukels stresą. Todėl vaikas pradės protestuoti – norės kakoti, bet to nedarys, o tokio protesto pasekmė – vidurių užkietėjimas.

Ikimokyklinukai ir pradinukai gali bijoti nueiti į tualetą svetimoje vietoje. Taip nutinka, jeigu patogumai ten menki, kaip ir sąlygos, ir vaikas negali ramiai pasituštinti. Tada jis kenčia, nuolat stengiasi sulaikyti išmatas, įtempdamas sėdmenų raumenis, o dėl to užkietėja viduriai. Tėvai turėtų ramiai pakalbėti su vaiku ir rasti drauge šios problemos sprendimą.

Kodėl svarbu neleisti užkietėti viduriams?

Užkietėjus viduriams dėl skausmo tuštinantis vaikas iš visų jėgų stengiasi išvengti šio nemalonaus veiksmo. Nepašalintos išmatos kaupiasi tiesiojoje žarnoje, todėl jas sunkiau išstumti pro išangę. Kaupiantis vis daugiau išmatų, iš jų rezorbuojasi vanduo, todėl jos darosi vis kietesnės ir tuštinantis vis labiau skauda. Dar viena blogybė, kad ilgai stengiantis sulaikyti išmatas perpildyta žarna išsitempia, jos receptoriai darosi mažiau jautrūs ir silpnėja poreikis tuštintis. Dėl to vaikas gali nebejusti noro tuštintis net susikaupus itin dideliam išmatų kiekiui. Aplink sukietėjusias išmatas apibėga skystos, todėl tepasi kelnaitės.

Ilgai nesituštinęs vaikas nervingas, pablogėja apetitas. Besitęsianti problema sutrikdo virškinimo organų funkcijas, nukenčia ir kitų organų veikla. Dėl to sulėtėja vaiko fizinė raida, gali užpulti tokios ligos kaip žarnų uždegimas ar ūminis žarnų nepraeinamumas, šlapimo takų infekcijos. Sunkiai tuštinantis gali atsirasti išangės įplėšų, o tai vaikui sukelia perštėjimą ir niežulį; kraujavimas tuštinantis.

Užsitęsus vidurių užkietėjimui atsiradęs išmatų ir šlapimo nelaikymas lemia nemalonius kvapus. Dėl to kyla socializacijos problemų, vaikui gali tekti patirti patyčias. Nuolatinis diskomfortas tuštinantis, varginantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, agresyvumą.

Kaip padėti vaikui?

Pastebėję, kad vaikui užkietėjo viduriai, ilgai nedelskite, nes kuo ilgiau tai tęsis, tuo sunkiau bus atsikratyti šios problemos. Esant stipriems požymiams reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu vidurių užkietėjimą lemia ne liga, gali užtekti mitybos pokyčių, didesnio fizinio aktyvumo, tėvų palaikymo ir laisvinamojo preparato, padėsiančio suminkštinti išmatas, kad jos lengviau pasišalintų. Vieni tokių yra osmosiniai laisvinamieji, padidinantys skysčių kiekį žarnyne ir skatinantys jo peristaltiką bei išsituštinimą. Viena iš tokių tuštinimąsi natūralios sudėties palengvinančių priemonių, tinkančių vaikams, yra 1500 mg glicerolio turinčios žvakutės „Glicerol Inteli”.

Dažna vaikų vidurių užkietėjimo priežastis yra žarnyno motoriką skatinančių skaidulų trūkumas. Taip nutinka, kai vaikas valgo daug perdirbto ar greitojo maisto ir mažai daržovių, vaisių, visagrūdžių maisto produktų, kurie yra pagrindiniai skaidulų šaltiniai.

Todėl būtina pakeisti vaiko mitybos racioną įtraukiant į jį daugiau daržovių, vaisių, taip pat reikia gerti pakankamai skysčių. Vidurių užkietėjimą skatina ir judėjimo stoka. Vaikas turėtų kasdien būti lauke, mankštintis, užsiimti kita fizine veikla.

Svarbu išlikti ramiems, negėdinti vaiko, o jį palaikyti – tuštinimasis turi būti streso nekelianti įprasta kasdienė veikla.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ką valgyti?

Kelis kartus per dieną valgyk įvairius vaisius ir daržoves. Iš jų gauname daug maistinių skaidulų, reikalingų geram virškinimui. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu vitaminų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Šie maisto produktai skatina žarnyno peristaltiką, todėl jame susikaupia mažiau dujų ir sparčiau pasišalina jau esančios dujos

Valgyk pakankamai grūdinių produktų arba bulvių. Iš šių maisto produktų turime gauti daugiau nei pusę paros energijos kiekio. Grūdiniuose produktuose ir bulvėse mažai riebalų ir daug maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Maistas, kuriame gausu skaidulų, gerina žarnyno peristaltiką bei apsaugo nuo vidurių užkietėjimo bei pūtimo. Patariama vartoti daugiau ruginių, avižinių grūdinių kultūrų, kurios nesukelia vidurių pūtimo.

Mažiau riebalų. Gyvulinius riebalus dažniau keisk į augalinius aliejus, turinčius visiems būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių. Valgydama riebų maistą greičiau persivalgysi. Mat riebalų energetinė vertė didelė, o sotumo jausmas atsiranda vėliau negu suvalgius maisto, kuriame gausu angliavandenių. Taigi, riebią mėsą keisk į liesą arba ankštines daržoves, paukštieną arba žuvį. Dažniau reikėtų pirkti liesą pieną ir jo produktus.

Riebalai yra vieni iš sunkiausiai virškinamų maisto medžiagų. Todėl persivalgius riebaus maisto, sutrinka virškinimas ir vargina raugėjimas, skauda ir pučia pilvą, viduriuojama arba užkietėja viduriai.

Mažiau cukraus. Rinkis maisto produktus, kuriuose mažiau cukraus, mažiau valgyk saldumynų pati ir nepratink prie jų vaiko. Maisto produktai, kuriuose daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės ir kt.) – energijos šaltinis. Bet angliavandenių perteklius virsta riebalais ir dujomis žarnyne. Nei tau, nei vaikui nereikia saldžių spalvotų gėrimų. Dirbtiniai saldikliai, esantys šiuose gėrimuose, ne tik didina cukraus poreikį, bet ir sukelia pilvo pūtimą.

Užkandžiams geriausiai tinka švieži arba džiovinti vaisiai. Tarp valgymų greičiausiai pasisotinsi vaisiais arba riešutais. Pavyzdžiui, greitai alkį numalšins bananas arba kriaušė. Tai tikrai naudingesnis organizmui pasirinkimas negu šokoladas. Jo sudėtyje yra daug riebalų ir angliavandenių, kurių perteklius kelia pavojų ne tik figūrai, bet ir virškinimui.

Kaip ir kada valgai?

Nepainiok apetito ir alkio. Valgyti reikia tik pajutus alkį. Alkis – organizmo signalas, kad pritrūko maisto medžiagų fiziologinėms funkcijoms. Apetitas – tavo įpročiai ir pomėgiai. Apetitą taip pat gali lydėti tuštuma skrandyje, silpnumo jausmas, vangumas. Bet šie pojūčiai atsiranda dėl psichologinių priežasčių. Jeigu silpna, dar nereiškia, kad organizmas išsekęs. Apetitą sužadina mėgstamo maisto produkto kvapas arba išvaizda. Pavyzdžiui, pietums suvalgei sriubos, mėsos patiekalą – lyg ir pakanka. Tik ant stalo puikuojasi pyragaitis, kurį sušlamšti tave paskatins jau ne alkis, o apetitas. Jei prisivalgėte perdaug , skrandis nebegalės susidoroti su dideliu maisto kiekiu ir taip pat gali pūsti vidurius.

Vanduo vietoj valgio. Ryte, pusvalandį prieš pusryčius, išgerk stiklinę šilto vandens ( galima paskaninti šviežiomis citrinos sultimis). Be vandens neįmanomas nei virškinimas, nei medžiagų apykaita. Per dieną suaugusiam žmogui reikia 2–2,5 litrų vandens. Jis gerina virškinimą, padeda išvalyti organizmą ir sumažina alkio jausmą. Jei vartojame per mažai vandens, gali užkietėti viduriai, o tai skatins pilvo pūtimą.

Nedera gerti valgant. Tai taisyklė, kurios reikia laikytis, norint išvengti virškinimo sutrikimų, taip pat – pilvo skausmo ir pūtimo. Tyrimais nustatyta, kad skystis susilaiko skrandyje maždaug 10 minučių, o tekėdamas virškinamuoju traktu nusineša ir dalį skrandžio sulčių. Todėl sutrinka virškinimas. Gydytojai pataria vandenį gerti 15 minučių prieš valgį. Suvalgius vaisių arba daržovių patiekalą, gerti derėtų po 30 minučių, o mėsos – ne anksčiau kaip po 2 valandų. Virškinimą sunkina labai šalti ir karšti gėrimai, tinkamiausias – šiltas 30–40 laipsnių vanduo.

Vaisius valgome prieš valgį. Vaisiai, žinoma, naudingi, bet per daug suvalgius gali išpūsti pilvą, užklupti viduriavimas ir kamuoti rėmuo. Šviežius vaisius derėtų valgyti bent pusvalandį prieš valgį, o ne kaip desertą. Paskanavus jų iškart po valgio, taip pat gali sutrikti virškinimas.

Nepersivalgyk. Kiek galima suvalgyti vienu kartu? Jogos specialistai pataria: tiek, kiek telpa rieškučiose. Imkis gudrybės – dideles lėkštes pakeisk į mažas. Atrodys, kad maisto daug, o iš tikrųjų jo bus tiek, kad nepersivalgysi. Jeigu valgysi dažniau ir nedideliais kiekiais, neperkrausi skrandžio ir pilvas nesukels problemų.

Gerai kramtyk. Nevalgyk dideliais kąsniais: į skrandį turi patekti gerai susmulkintas maistas. Valgyti reikia ramioje aplinkoje, iš lėto. Skubėdama persivalgysi, o gausus ir stambiais kąsniais nurytas maistas sunkiai virškinamas. Todėl neišvengsi pilvo skausmo ir pūtimo.

Nekalbėk valgio metu. Bendravimas, televizorius ir knyga valgio metu trukdo maisto pasisavinimui. Be to, kalbėdama prisivalgysi ir oro, kuris išpūs pilvą.

Iš karto po valgio nedera eiti miegoti. Miegant sulėtėja visa organizmo veikla, taip pat – ir virškinimas. Todėl nevalgykime bent porą valandų prieš miegą.

Mitybos režimas. Per pusryčius ir pietus stenkis suvalgyti daugiau kaip du trečdalius paros maisto. Patariama valgyti ne mažiau kaip 4–5 kartus per dieną. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, valgantys du ar tris kartus per dieną bei nereguliariai, dažniau serga skrandžio ligomis ir kenčia nuo virškinimo sutrikimų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė