<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>vabzdžiai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/vabzdziai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:45:36 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Jun 2023 04:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[A. Vingras]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gyvenimo būdas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hormonai]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimai]]></category>
		<category><![CDATA[įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudynės]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[pūkšlės]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skysčių poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[ultravioletiniai spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[vabzdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22133</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&#160;&#160;&#160; VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti? PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-22136" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAS. </strong><em>Gydytojas Algimantas Vingras</em> Apie dilgėlinę ir niežulį.<em>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; </em></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Žindymas ir mamos emocinė gerovė.&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA. </strong>Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</p>
<p><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<h4><span style="color: #d61111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-vasara.pdf"><span style="color: #3366ff;"><strong><span style="color: #2179de;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</span></strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #d41313;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><strong>&nbsp;</strong></h4>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_55/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Apkandžiojo vabzdys – ką daryti?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/apkandziojo-vabzdys-ka-daryti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=apkandziojo-vabzdys-ka-daryti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/apkandziojo-vabzdys-ka-daryti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 05 Jun 2023 17:45:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimai]]></category>
		<category><![CDATA[įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[širšės]]></category>
		<category><![CDATA[sparvos]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[upiniai mašalai]]></category>
		<category><![CDATA[vabzdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[vapsvos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22049</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vabzdžiai gali apkandžioti visur: savame kieme, dirbant sode, vaikštinėjant parke, mieste, per iškylą miške, prie vandens telkinių. Ten mūsų tyko kraujasiurbiai (uodai, upiniai mašalai, sparvos, erkės ir kt.) ir geliantys vabzdžiai (bitės, vapsvos, širšės). Ne visada vabzdžių įkandimai praeina greitai ir neskausmingai, o jautriam žmogui gali atsirasti alergija. &#160;Gamtoje tykantis didelis pavojus – erkės Pavojingiausias&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/apkandziojo-vabzdys-ka-daryti">Apkandžiojo vabzdys – ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-22051 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Geliantys-ir-kandantys-vabzdziai.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Geliantys-ir-kandantys-vabzdziai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Geliantys-ir-kandantys-vabzdziai-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Vabzdžiai gali apkandžioti visur: savame kieme, dirbant sode, vaikštinėjant parke, mieste, per iškylą miške, prie vandens telkinių. Ten mūsų tyko kraujasiurbiai (uodai, upiniai mašalai, sparvos, erkės ir kt.) ir geliantys vabzdžiai (bitės, vapsvos, širšės). Ne visada vabzdžių įkandimai praeina greitai ir neskausmingai, o jautriam žmogui gali atsirasti alergija.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Gamtoje tykantis didelis pavojus – erkės</strong></h4>
<p>Pavojingiausias kraujasiurbis yra erkė, nes ji perneša sunkių ligų – encefalito ir Laimo ligos –sukėlėjus. Nuo erkinio encefalito galime apsisaugoti pasiskiepiję, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Bėda dar ir ta, kad įsisiurbusios erkės galime nepajausti, nes jos seilėse yra skausmą slopinančių medžiagų. Nepastebėtas šis gyvis gali siurbti kraują net keliolika dienų.</p>
<p>Erkės įkandimo vietoje atsiranda specifinis bėrimas – raudonas apskritimas, po jo yra nepakitusios spalvos odos apskritimas ir dar vienas paraudusios odos ratas. Tačiau gali būti ir vientisas paraudęs odos plotas, kurio centre – tamsesnis apskritimas.</p>
<p>Grįžę iš lauko visada gerai apsižiūrėkite. Jei įsisiurbė erkė, ištraukite. Pažeistą vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 2 savaites stebėkite savo būklę, ar keičiasi įsisiurbimo vieta, o jei kyla temperatūra, skauda gerklę, galvą ar atsiranda galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.</p>
<h4><strong>Uodai, upiniai mašalai ir sparvos</strong></h4>
<p>Manote, kad uodai yra nekenksmingi? Deja, šie vabzdžiai gali būti maliarijos, encefalito platintojai. Uodai kanda skaudžiai, įkandimo vietą niežti. Vizualiai uodų įkandimai atrodo kaip rausvos papulės ant odos, turinčios apskritimo, lašo kontūrus. Jei įkandimo vietą nukasysite, ji paraus, nes uodo seilių pateks į aplinkinius audinius, o tai sustiprins odos reakciją.</p>
<p>Pernešti įvairius patogenus gali ir upiniai mašalai. Be to, jų įkandimai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Šie gyviai mėgsta pulti visu pulku. Dėl upinių mašalų seilėse esančių nuskausminančių medžiagų jiems įkandus neskauda, tačiau seilėse yra toksinų, todėl oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda papulės.</p>
<p>Sparvos labiausiai kanda maudynių metu, kai žmogus yra šlapias. Jos kanda skaudžiai, pažeistą odą degina, ji parausta, atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys. Kartais šiek tiek pakyla temperatūra, suprastėja savijauta.</p>
<p>Gamtoje gali apipulti ir skruzdėlės. Jų išskiriama organinė skruzdžių rūgštis labai dirgina odą, sukelia perštėjimą, bėrimą ir stiprų niežulį.</p>
<h4><strong>Svarbiausia – sumažinti niežulį</strong></h4>
<p>Uodų, mašalų įkandimų sukeltos odos reakcijos dažniausiai praeina savaime ir grėsmės sveikatai nekelia, retai prireikia medikų pagalbos. Svarbiausia – nekasyti apkandžiotų vietų, nes su vabzdžio seilėmis patekę nuodai pasklis plačiau ir lėčiau gis pažeista vieta. Be to, kasydami pažeisime odą, o tada žaizdelė gali supūliuoti.</p>
<p>Todėl, įkandus vabzdžiui, svarbu sumažinti niežulį.&nbsp; Tam įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Galite pašaldyti kompresu, ledu arba kitu šaltu daiktu. Sumažinti niežulį padeda specialios priemonės: kremai, losjonai, skirti naudoti po vabzdžių įkandimo.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Bitės, širšės ir vapsvos – ypač pavojingos alergiškam žmogui</strong></h4>
<p>Bičių, širšių, vapsvų įgėlimai labai skausmingi, jų vietoje oda akimirksniu patinsta ir parausta. Alergiškam žmogui vabzdžių įgėlimai gali sukelti rimtą sveikatos sutrikimą – stiprią alerginę reakciją anafilaksiją. Bėrimai išplinta, apima silpnumas, galvos svaigimas, atsiranda dusulys, kosulys, užgula nosį, krinta kraujospūdis, alpstama, prarandama sąmonė. Pavojingiausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, dėl kurio žmogus gali mirti.</p>
<p>Ištikus anafilaksijai geriausia padeda adrenalinas. Vabzdžių įgėlimams alergiški žmonės turi nešiotis adrenalino švirkštą ir nedelsdami susileisti vaistą bei kviesti medikus. Pavojingi vabzdžių įgėlimai akių srityje, į liežuvį ar burną. Tokiu atveju nedelsdami išgerkite antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.</p>
<p>Jeigu įgėlus bitei liko geluonis, kuo greičiau jį ištraukite (įgėlus vapsvai ar širšei geluonis nelieka). Braukite jį nagu, peiliu ar kitu daiktu iš apačios. Nespauskite pirštais ar pincetu, nes nuodų maišelio turinys pateks į kraują.</p>
<p>Įgėlimo vietą dezinfekuokite antiseptiku, vėsinkite. Geriausia visada turėti specialų uždegimą mažinantį tepalą ar kremą, skirtą naudoti po vabzdžių įgėlimų ar įkandimų. Tokia priemonė padės sumažinti&nbsp;įgėlimų sukeltą niežulį, tinimą ir bėrimą.</p>
<h4><strong>Stengiamės apsisaugoti</strong></h4>
<p>Apsisaugoti nuo vabzdžių antpuolių padės šios taisyklės:</p>
<ul>
<li>apsaugai nuo erkių vilkėkite šviesius drabužius: palaidinę su ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kurių galus geriausia sukišti į kojines, nepamirškite galvos apdangalo;</li>
<li>naudokite vabzdžius atbaidančius repelentus. Tačiau nepamirškite, kad šios priemonės neapsaugos nuo bičių, vapsvų ir širšių;</li>
<li>atvirus langus ir duris užblokuokite tinkleliu;</li>
<li>venkite žydinčių pievų, gėlynų, sodų, kuriose yra daug vabzdžių;</li>
<li>nedėvėkite ryškiaspalvių drabužių;</li>
<li>nenaudokite kvepalų ir kvapnios kosmetikos, jei vykstate į gamtą, nes šie kvapai pritraukia bites ir vapsvas;</li>
<li>geliančius vabzdžius taip pat vilioja saldumynai, vaisiai ar saldūs gėrimai. Todėl neduokite jų vaikams lauke.</li>
</ul>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/apkandziojo-vabzdys-ka-daryti">Apkandžiojo vabzdys – ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/apkandziojo-vabzdys-ka-daryti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
