<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>vaginitas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/vaginitas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:45:36 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Jun 2023 04:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[A. Vingras]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gyvenimo būdas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hormonai]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimai]]></category>
		<category><![CDATA[įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudynės]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[pūkšlės]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skysčių poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[ultravioletiniai spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[vabzdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22133</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&#160;&#160;&#160; VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti? PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-22136" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAS. </strong><em>Gydytojas Algimantas Vingras</em> Apie dilgėlinę ir niežulį.<em>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; </em></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Žindymas ir mamos emocinė gerovė.&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA. </strong>Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</p>
<p><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<h4><span style="color: #d61111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-vasara.pdf"><span style="color: #3366ff;"><strong><span style="color: #2179de;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</span></strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #d41313;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><strong>&nbsp;</strong></h4>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_55/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 03 Jun 2023 06:35:08 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[makšties]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22019</guid>

					<description><![CDATA[<p>Tokie požymiai kaip niežulys, skausmas, nemalonus kvapas, pakitusios išskyros – signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Viena dažnų moteriškų ligų – vulvovaginitas, tai yra išorinių lytinių organų (vulvos) ir makšties gleivinės uždegimas. Gana dažnai pasitaikanti vulvovaginito priežastis yra infekcija: bakterinė, grybelinė, taip pat – sukelta pirmuonių trichomonų. Kitos formos – neinfekcinė ar atrofinė liga. &#160;Grybelinės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti">Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22021" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Intymiu-vietu-uzdegimai.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Intymiu-vietu-uzdegimai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Intymiu-vietu-uzdegimai-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Tokie požymiai kaip niežulys, skausmas, nemalonus kvapas, pakitusios išskyros – signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Viena dažnų moteriškų ligų – vulvovaginitas, tai yra išorinių lytinių organų (vulvos) ir makšties gleivinės uždegimas.</p>
<p>Gana dažnai pasitaikanti vulvovaginito priežastis yra infekcija: bakterinė, grybelinė, taip pat – sukelta pirmuonių trichomonų. Kitos formos – neinfekcinė ar atrofinė liga.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Grybelinės kilmės</strong><em>&nbsp;</em><strong>infekcija</strong></h4>
<p>Paplitusi infekcinė moterų liga, kuria dauguma suserga bent kartą gyvenime – makšties kandidozė (pienligė), sudirginanti makštį ir vulvą. Jos kaltininkai yra mieliagrybiai, dažniausiai – <em>Candida</em>&nbsp;genties grybeliai. <em>Šie </em>grybeliai natūraliai egzistuoja makštyje, o liga atsiranda sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, t. y. sumažėjus šio grybelio augimą makštyje slopinančių bakterijų.</p>
<p>Svarbūs makšties kandidozę skatinantys veiksniai – nusilpęs imunitetas, antibiotikų vartojimas, cukrinis diabetas ir kitos endokrininės ligos. Šiai ligai turi įtakos alergijos, stresas, nėštumas, hormoniniai kontraceptikai, kuriuose yra didelis estrogenų kiekis. Makšties mikroflora gali sutrikti dažnai naudojant higieninius įklotus, plaunant makštį, vilkint aptemptus sintetinius apatinius.</p>
<p>Grybelinės kilmės uždegimo simptomai – baltos, varškę primenančios, lipnios, paprastai bekvapės išskyros, išorinių lytinių organų ir makšties deginimas, perštėjimas, niežulys (ypač stiprūs po lytinių santykių ar šlapinantis), skausmingi lytiniai santykiai.</p>
<h4><strong>Bakterinis vulvovaginitas</strong></h4>
<p>Bakterinė liga, kaip ir grybelio sukelta infekcija, neplinta lytiniu keliu. Ji gali atsirasti sutrikus pusiausvyrai tarp makštyje esančių bakterijų. Tuomet sumažėja gerųjų makšties bakterijų (laktobakterijų), įsivyrauja anaerobinės bakterijos.</p>
<p>Itin nemalonus bakterinio vulvovaginito požymis – žuvies kvapo makšties išskyros. Šis kvapas intensyvesnis po lytinių santykių. Pakinta išskyrų spalva: jos pasidaro balkšvai pilkšvos. Vargina lytinių organų perštėjimas, deginimo jausmas, niežulys.</p>
<p>Makšties mikrofloros pokyčius gali išprovokuoti antibiotikai, stresas, dažnas lytinių organų plovimas, netinkamas intymios higienos prausiklis, netinkamai naudojami tamponai, aptempti drabužiai. Uždegimui atsirasti turi įtakos hormonų aktyvumo pokyčiai nėštumo, menopauzės metu, geriamieji kontraceptikai, taip pat – gimdos spiralės.</p>
<h4><strong>Trichomonozė</strong></h4>
<p>Tai pirmuonių&nbsp;<em>Trichomonas vaginalis</em> sukelta liga, kuria užsikrečiama lytinių santykių metu. Ja serganti nėščioji gimdydama gali užkrėsti kūdikį.</p>
<p>Šios ligos požymiai: nemalonaus kvapo žalsvos, putotos išskyros, lytinių organų niežulys, deginimo pojūtis, skausmingas šlapinimasis, skausmas apatinėje pilvo dalyje; dažnai paūmėja mėnesinių metu ir iškart joms pasibaigus.</p>
<p>Trichomonozę svarbu gydyti, nes negydoma liga moterims gali pažeisti šlaplę, šlapimo pūslę, o vyrams – priešinę liauką. Gydomi abu partneriai, nors ir kuris iš jų nejaučia jokių negalavimų.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Atrofinis uždegimas</strong></h4>
<p>Šios ligos priežastis – hormonų pokyčiai, estrogenų trūkumas. Esant atrofiniam vulvovaginitui išsausėja gleivinė, gali pasirodyti šiek tiek kraujo. Liga atsiranda ne tik menopauzės laikotarpiu, bet ir žindančioms moterims.</p>
<h4><em><strong>Neinfekcinis uždegimas</strong></em></h4>
<p>Vulvos ir makšties uždegimo priežastis gali būti gleivines sudirginančios alerginės reakcijos. Jas sukelia makšties plovimas, per dažnas prausimasis, vietiniai kontraceptikai – spermicidai, kvepiančios intymios higienos priemonės ir įklotai, sintetinės kelnaitės, taip pat per maži, spaudžiantys ir trinantys apatiniai. Neinfekcinio vulvovaginito atveju išskyros nepasikeičia, tačiau kamuoja infekcinei ligai būdingi požymiai: lytinių organų niežėjimas ir deginimas.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Vulvovaginito gydymas</strong></h4>
<p>Ilgai negydomas vulvovaginitas gali kartotis ir tapti lėtiniu, moterims uždegimai gali sukelti nevaisingumą, negimdinį nėštumą. Liga ypač pavojinga nėščiosioms, nes uždegimai didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo grėsmę. Įvairios kilmės vulvovaginitų požymiai panašūs, taigi svarbu nustatyti sukėlėją, nuo kurio priklauso ir gydymas. Todėl, pastebėjusios uždegimo simptomus, būtinai kreipkitės į ginekologą.</p>
<p>Susirgus bakteriniu vulvovaginitu, gydytojas gali skirti antibiotikus. Kiekvienu individualiu atveju šie vaistai parenkami pagal tepinėlio&nbsp;tyrimą. <em>Candida</em> genties grybelių sukelta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais. Makšties mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai.</p>
<p>Trichomonozei gydyti ir vyrui, ir moteriai skiriami antibiotikai. Atrofinis makšties uždegimas gydomas estrogenų preparatais į makštį. Sergant neinfekcine liga &nbsp;svarbu vengti ją sukėlusių veiksnių ir stiprinti organizmą.&nbsp;</p>
<p>Dėl įvairių priežasčių sukelto vulvovaginito kamuoja itin nemalonus diskomfortas lytinių organų srityje, kurį svarbu greičiau susilpninti. Todėl gydant bet kurios kilmės uždegimą patariamos niežulį ir kitus erzinančius simptomus malšinančios pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, makšties apiplovimai specialiu tirpalu.&nbsp;</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti">Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/intymiu-vietu-uzdegimai-kaip-atpazinti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 03 Jun 2022 11:53:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškam]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[broliukai]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dvynukai]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gerti]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimas]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[įpjovimai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[makšties uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[miške]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimai]]></category>
		<category><![CDATA[odai]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[pavojus]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvukas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sūneliai]]></category>
		<category><![CDATA[susižeidus]]></category>
		<category><![CDATA[trūkstant skysčių]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiški akinių rėmeliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaisių tyrės]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinė sloga]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo nutraukimas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21164</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias iššūkis auginant pametinukus. KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies. BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos. SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21171" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2022 vasara" width="1000" height="552" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-768x424.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias iššūkis auginant pametinukus.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant<strong>.</strong> Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies<strong>.</strong></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai<strong>.</strong> Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos<strong>.</strong></p>
<p><strong>SVEIKA MITYBA. </strong>Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas<strong>. </strong>Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti<strong>. </strong>Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi<strong>. </strong></p>
<p><strong>VASAROS </strong><strong>LIGOS. </strong>Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų<strong>.</strong></p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme<strong>.</strong> <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong><em>Gydytojas A. Vingras</em> Pykinimas kelionėje (jūros liga)</p>
<p><span style="color: #d62222;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #136dc2;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #d62727;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_51/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jun 2022 03:15:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[makšties niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[makšties uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21045</guid>

					<description><![CDATA[<p>Makšties uždegimai – paplitusios ginekologinės ligos. Net iš pirmo žvilgsnio paprastų, ne lytiniu keliu plintančių infekcijų pasekmės gali būti labai rimtos – net nevaisingumas. Be to, laiku nesikreipiant į medikus, daugelis infekcijų tampa lėtinės. Makšties uždegimas – vaginitas dar vadinamas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų – vulvos&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme">Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21047" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Maksties-uzdegimas.jpg" alt="Makšties uždegimas" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Maksties-uzdegimas.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Maksties-uzdegimas-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Makšties uždegimai – paplitusios ginekologinės ligos. Net iš pirmo žvilgsnio paprastų, ne lytiniu keliu plintančių infekcijų pasekmės gali būti labai rimtos – net nevaisingumas. Be to, laiku nesikreipiant į medikus, daugelis infekcijų tampa lėtinės.</p>
<p>Makšties uždegimas – vaginitas dar vadinamas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų – vulvos paviršių išklojančią gleivinę. Vulvovaginitu serga ir mažos mergaitės bei paauglės. Negydomas uždegimas gali išplisti, paveikti moters šlapimo takus ir sukelti uretritą, cistitą ir net inkstų uždegimą. Be to, uždegimas gali plisti į gimdos kaklelį ir endometriumą, kuris iš vidaus iškloja gimdą.</p>
<h4><strong>Gali išprovokuoti ir netinkama higiena</strong></h4>
<p>Būdingiausi vulvovaginito simptomai yra niežulys ir deginimas lytinių organų srityje, taip pat pakitusios išskyros. Pastebėjusios pirmuosius tokius požymius, nedelsdamos kreipkitės į ginekologą, nes ligos priežastys gali būti ne tik makšties mikrofloros pažeidimas, bet ir lytiškai plintančios ligos.</p>
<p>Dažnai ligą sukelia makšties mikrobiotos sutrikimai (natūralaus makšties mikroorganizmų kiekio pokyčiai). Neinfekcinis makšties uždegimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Jį gali išprovokuoti higieninės servetėlės ​​ar įklotai, kūno prausikliai, dažnas prausimasis, hormonų pokyčiai įvairiais gyvenimo periodais, tam tikri makštyje naudojami kontraceptikai, pavyzdžiui, spermicidai. Sudirginti ir sukelti uždegimą gali ir aptempti drabužiai.</p>
<p>Dėl hormoninių pokyčių sumažėjus estrogenų kiekiui gali išsivystyti atrofinis vaginitas.</p>
<p>Šis negalavimas atsiranda ne tik prasidėjus menopauzei, bet ir po gimdymo, žindymo laikotarpiu, taip pat bet kurio amžiaus moterims, endometriozės gydymui vartojančioms estrogenų koncentraciją mažinančius preparatus. Esant atrofiniam vaginitui kamuoja deginimo pojūtis makštyje, pasidaro skausmingi lytiniai santykiai, kartais pasirodo kraujo.</p>
<p>Dažna ne lytiniu keliu plintančių vaginitų priežastis bakterinės ir grybelinės kilmės infekcija.</p>
<h4><strong>Bakterinė vaginozė ir pienligė</strong></h4>
<p>Bakterinė liga atsiranda dėl sutrikusios makšties mikrobiotos, t. y. makštyje sumažėjus natūraliam laktobakterijų skaičiui ir smarkiai padaugėjus anaerobinių bakterijų. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, ilgai gydantis antibiotikais arba užsikrėtus lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, sergat cukralige, nusilpus imuninei sistemai, dėl higieninių įklotų, tamponų, prausiklių, pažeidžiančių natūralų makšties pH. Bakterijų pusiausvyros sutrikimą gali lemti hormoniniai pokyčiai nėštumo metu ar hormoniniai vaistai.</p>
<p>Bakterinei ligai būdingos gausios pilkšvai žalsvos, nemalonaus kvapo (panašaus į sugedusios žuvies) išskyros, taip pat makšties niežulys ir perštėjimas.</p>
<p><em>&nbsp;</em><em>Candida </em>genties grybelių sukeltas vaginitas dar vadinamas pienlige arba kandidoze. Šių grybelių yra makštyje ir paprastai jie nekenksmingi, bet susidarius palankioms sąlygoms jie ima daugintis ir sukelia infekciją. Atsiranda niežulys, graužimas, skausmas, deginimas makštyje ir baltos, į varškę panašios išskyros, kurios kartais būna kraujingos. Dažniausiai liga užpuola nusilpus imuninei sistemai, atsiranda moterims, sergančioms medžiagų apykaitos bei endokrininėmis ligomis, &nbsp;vartojančioms antibiotikus ar kitus vaistus. Dėl hormoninių pokyčių pienligė gali atsirasti nėštumo metu, ją, kaip ir bakterinę ligą, gali išprovokuoti netinkama higiena.</p>
<p>Palanki grybeliui drėgmė ir šiluma. Todėl pienlige galima susirgti vasarą po maudynių ežere ar jūroje ilgai vilkint šlapią maudymosi kostiumėlį. Liga gali apnikti ir pirtyje, atsisėdus ant rankšluosčiu neuždengto gulto arba ant patiesto šlapio rankšluosčio.</p>
<h4><strong>Kaip gydomas makšties uždegimas?</strong></h4>
<p>Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą, nes gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Pirmiausia būtina jį nustatyti. Priklausomai nuo ligos priežasties, gydytojas skiria makšties tirpalą, žvakutes, kremus, tabletes, tepalus.</p>
<p>Savarankiškai gydytis nedera, nes netinkamai gydomos ligos simptomai tik susilpnės kuriam laikui, bet infekcija niekur nedings, o jos sukėlėjai taps atsparūs. Todėl vėliau ligą teks gydyti ilgiau ir prireiks didesnių vaistų dozių. Laiku pradėjus gydytis pagal gydytojo rekomendacijas uždegimas išnyksta nesukeldamas komplikacijų. Negydoma liga gali sukelti rimtų sveikatos problemų – išprovokuoti gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių infekciją, o tai gali būti nevaisingumo priežastis.</p>
<p>Bakterinei vulvovaginozei gydyti skiriami tam tikros grupės antibiotikai, grybelių sukelta liga &nbsp;gydoma priešgrybeliniais vaistais, taip pat atkuriama makšties ir žarnyno mikroflora. Atrofinis vaginitas&nbsp; gydomas hialurono ar estrogenų ovulėmis.&nbsp;Esant neinfekciniam vaginitui&nbsp; reikia vengti simptomus sukėlusių veiksnių ir stiprinti organizmą.&nbsp;</p>
<p>Makšties niežulys, perštėjimas ir kiti erzinantys simptomai, kamuojantys sergant vaginitu, prastina savijautą, nuotaiką ir gadina gyvenimą. Tačiau galima palengvinti šiuos nemalonius pojūčius. Kaip pagalbinė priemonė gydant makšties ir išorinių lytinių organų uždegimus naudojamos makšties apiplovimo priemonės. Specialūs tirpalai greitai malšina pagrindinius nemalonius simptomus – niežulį, deginimą, skausmą. Paprastai vaistų makšties infekcijoms gydyti efektas pasireiškia per keletą dienų, tad greito veikimo tirpalas pagerins savijautą pirmomis paskirto gydymo dienomis arba palengvins laukimo pas ginekologą laiką.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme">Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
