Kodėl kūdikis atpila?

Nustatyta, kad 50 proc. sveikų kūdikių iki 3 mėnesių ir maždaug 60 proc. – 4-6 mėnesių atpila bent kartą per parą. Dažniausiai tokie fiziologiniais laikomi atpylinėjimai baigiasi, pradėjus maitinti košytėmis, kietu maistu, dažniausiai – iki vienerių metų amžiaus.

Kūdikio išgertas pienukas, prieš patekdamas į skrandį, keliauja stemple. Apatinėje stemplės dalyje yra nedidelis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, kuris atsiveria, leisdamas maistui patekti į virškinamąjį traktą, po to vėl užsidaro. Kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Jeigu vaikas žvalus, linksmas ir normaliai priauga svorio, tėvams dėl jo nervintis nereikia.

Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas – gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Šie negalavimai suteikia mažyliui didelį diskomfortą, todėl jis pasidaro dirglus ir irzlus.

Ligos priežastys

Gastroezofaginio refliukso liga gali sirgti bet kokio amžiaus vaikas. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti. Kai kuriems vaikams liga atsiranda dėl anatominių stemplės pažeidimų, perpildyto skrandžio, pilvo raumenų įtampos kosint ar rėkiant.

Didelės reikšmės atsirasti GERL turi paveldėjimas, įvairios kitos ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, nervų sistemos sutrikimai, alergija maistui, pavyzdžiui, karvės pienui, nutukimas, intensyvus verksmas, pasunkėjęs kvėpavimas, greičiau GERL suserga neišnešioti kūdikiai. Virškinimo sutrikimus lemia ir psichologinė įtampa, stresas, todėl įtakos turi ir emocinė aplinka namuose, darželyje ar mokykloje.

Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų – vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis – kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Kartais kosulys labiau kamuoja pavalgius. Todėl tėvams nesunku GERL supainioti su peršalimu, juo labiau kad šios ligos kamuojamų vaikų kvėpavimo takai pažeidžiami labiau ir tokie mažyliai dažniau suserga stenozuojančiu ar lėtiniu laringitu, plaučių uždegimu, bronchų astma. Antra vertus, greičiau GERL suserga varginami dažno kosulio, sergantys kokliušu, plaučių uždegimu vaikai.

Refliukso ligos požymiai

Kūdikis ar mažas vaikas nepasakys tėvams, kas jam negerai, todėl teks pasistengti patiems atpažinti ligos požymius, o pastebėję juos, žinoma, nueisite pas gydytoją.

Vienas iš būdingų GERL požymių – dažnas vėmimas, gali būti su kraujo priemaišomis. Paprastai vaikas pradeda vemti pirmąją valandą po valgio. Sunkiu ligos atveju vaikas vemia labai stipriai. Refliuksą galima įtarti, jeigu atsiranda pojūtis lyg įstrigo kąsnis, kažkas trukdo ryti. Gali skaudėti skrandį arba po krūtinkauliu, todėl kamuositės dėl dažnų verksmo priepuolių, gali užkimti vaiko balsas. Sutrinka ligoniuko miegas – jis dažnai prabunda naktį, todėl nepailsi. Dėl skausmo ir kitų nemalonių pojūčių vaikas kaprizingas ir nuolat prašosi paimamas ant rankų.

Kiti požymiai: dusulio priepuoliai, rijimo sutrikimai, seilėtekis, žagsėjimas. Vaikui nemalonu, nes jis dažnai atsirūgsta rūgštimi, o rūgštis degina ir graužia, t. y. kamuoja rėmuo, atsiranda nemalonus burnos kvapas. GERL galite įtarti ir griežtai atsisakančio pieno ar kito maisto vaikui. Maitinamas jis verkia, o tai sukelia dar vieną pavojų – vaikas gali užspringti.

Kaip nustatomas ir gydomas gastroezofaginis refliuksas?

Diagnozei nustatyti dažnai užtenka išvardintų simptomų, bet virškinamasis traktas gali būti tiriamas endoskopu. Stemplę ir skrandį gali prireikti ištirti rentgenu, atliekama stemplės manometrija, otorinolaringologiniai tyrimai gerklų ir nosiaryklės pokyčiams nustatyti ir kiti.

Gydyti vaistais vaiką iš viso nerekomenduojama. Vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikui nepadeda taisyklingų gyvenimo įpročių formavimas ar dietos. Sergantiems lengva ligos forma, gali užtekti vengti negalavimus provokuojančių priežasčių ir parinkti tinkamus maisto produktus.

Kūdikius ir mažus vaikus patariama maitinti dažnai ir po truputį, įpratinkite mažylį valgant neskubėti. Reikėtų stengtis, kad žindomas ar iš buteliuko geriantis vaikas kuo mažiau prisivalgytų oro. Sergančio gastroezofaginiu refliuksu vaiko nedera guldyti 3 valandas po valgio, o guldyti geriausia ant kairiojo šono, lovos galvūgalį pakelti bent 15 cm. Nežindomam kūdikiui derėtų duoti tirštesnio maisto, pamaitintą mažylį bent pusvalandį palaikykite vertikaliai, o miegui guldykite tik ant nugaros ir pakelkite galvūgalį.

Sergančiam GERL vaikui neduokite patiekalų su prieskoniais, riebaus maisto, citrusinių vaisių, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų ir gėrimų su kofeinu, mažiau leiskite valgyti saldumynų. Sudirginti ligoniuko skrandį ir sukelti rėmenį gali keptas maistas, kečupas, bulvių traškučiai, miltiniuose patiekaluose esantis gliuteinas. Sergant GERL svarbu nepersivalgyti, vakarieniauti reikia likus 3 valandoms iki miego, o iš karto po valgio negalima sportuoti ar dirbti pasilenkus. Net ir sveiko žmogaus stipriai maisto spaudžiamas stemplės sfinkteris gali atsidaryti ir rūgštus skrandžio turinys užplūs stemplę.

Kai šios priemonės nepadeda, skiriama virškinamojo trakto judesius ir rūgštingumą mažinančių preparatų. Bet gydytojai perspėja, kad nedera savavališkai gydytis, nes pernelyg sumažinus rūgštingumą sutrinka virškinimas, organizmas nebetoleruoja kai kurių maisto produktų.

Natūralių produktų GERL problemoms mažinti didelio pasirinkimo nėra. Visi cheminiai preparatai turi nemažai nepageidaujamų faktorių, kurie sukelia papildomų grėsmių žmogaus organizmui. O vartojant cheminius preparatus ilgą laiką visi sutrikimai tik sunkėja.

Skrandžio rūgštingumo nemažina medicininės priemonės, pagamintos iš jūros dumblių išgaunamos medžiagos – magnio alginato. Skrandyje šios medžiagos pagrindu pagamintas sirupas išbrinksta, o tokia masė sudaro barjerą, neleidžiantį skrandžio sultims patekti į stemplę. Po to ši masė pasišalina iš organizmo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį?  Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.

VAISTINĖLĖ. Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?

KŪDIKIS. Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?

NAMAI. Atverkime namus pavasariui.

MAMYTĖ. Kad šlapimo pūslė nekamuotų.

Atsisiųskite žurnalą PDF formatu

Žurnalas FLASH formatu