Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo

Kaip vaiko stresas veikia imuninę sistemą?

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad patekusio į kolektyvą vaiko organizmą reguliuojančios sistemos – nervų ir imuninė sistema, labai apkraunamos. Nuo pirmosios priklauso socialinė – psichinė vaiko adaptacija, nuo antrosios – atsparumas daugeliui infekcijų, su kurių sukėlėjais vaikas susiduria darželio grupėje arba mokyklos klasėje.

Imunitetas saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, neįsileidžia mikrobų ir šalina bet kokios infekcijos židinius. Būtent dėl imuniteto neužsikrečiame visomis infekcijomis, su kuriomis kasdien susiduriame. Bet stresas šią apsaugą susilpnina. Antra vertus, stresas sutelkia visas organizmo sistemas kovai su išorės veiksniais ir, atrodytų, veikia išvien su imunitetu. Bet stiprus arba dažnas streso poveikis išsekina organizmo išteklius ir prasideda dekompensacijos stadija, t.y. viso organizmo veiklos nepakankamumas, dėl kurio susilpnėja ir imunitetas.

Visus organizme vykstančius procesus, taip pat ir imuninės sistemos veiklą, aktyvina hormonai. Nuolatinis stresas sukelia hormonų pokyčius (padaugėja streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio), padidėja kitų biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Nuo ilgalaikio streso nukenčia visi organai, o tai turi reikšmės imunitetui. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų, kurie kovoja su ligomis, veiklą. Be to, kortizolis veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, o padaugėjus šio hormono, slopinamas organizmo gebėjimas priešintis uždegimams. Todėl stresą patiriantys žmonės serga dažniau ir ligos sunkesnės.

Pradėjusio lankyti darželį vaiko patiriamas psichologinis stresas tiesiog proporcingas jo čia praleistam laikui. Streso hormonų gaminasi dar daugiau, jeigu jis vaikų kolektyve ypač prastai jaučiasi.

Nuo ko priklauso vaiko atsparumas stresui?

Streso ir emocijų įtaka imuninei sistemai akivaizdi šeimoje. Vaikas, kuriam šeimoje trūksta dėmesio ir meilės, kurio mama ir tėtis nuolat barasi ir pykstasi, dažnai peršąla. Net tinkamai maitinami ir nesergantys lėtinėmis ligomis vaikai gerklės ir kvėpavimo takų ligomis gali sirgti beveik kiekvieną mėnesį. Vaikas taip stipriai susijęs su mama ir tėčiu, kad praktiškai visi gyvenimo pokyčiai turi didelės įtakos jo savijautai, taip pat ir sveikatai.

Nepalankiomis stresą sukeliančiomis aplinkybėmis ligoms vaikai imlūs nevienodai. Atsparumas stresui priklauso nuo temperamento, gebėjimo greitai prisitaikyti prie naujovių, fiziologinių funkcijų darnos. Turi įtakos ir tinkamas auklėjimas, geri šeimos narių santykiai, artimųjų palaikymas įvairiausiose sunkiose situacijose. Jeigu vaikas pernelyg jautriai reaguoja į dirgiklius, blogai prisitaiko prie naujų įspūdžių, jei vyrauja neigiamos emocijos, stresas jam turės didelės įtakos.

Darželis – stresas plius negaluojantys draugai

Taigi tik pradėjęs lankyti darželį vaikas patiria nemažą stresą, kuris turi įtakos jo sveikatai. Todėl nieko stebėtina, kad darželinukas pradeda dažnai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Dažnos peršalimo ligos byloja apie išsekusį organizmą bei nusilpusį mažylio imunitetą.

Peršalimo liga perserga kone kiekvienas darželinukas. Išvengia jų tik vienas – kitas. Juk dauguma negaluojančių mažylių lanko darželį drauge su sveikais vaikais. Sergantis vaikas grupėje ne tik pavojingas kitiems vaikams, bet kenčia ir jis pats. Peršalimo liga kelia didesnį pavojų darželį lankančiam sergančiam mažyliui, kuris tinkamai negydomas. Dėl to jis ilgai sveiksta.

Dėl streso ir didžiulių vaiko pastangų prisitaikyti prie naujos situacijos nusilpęs organizmas sunkiau nugali ligas. Akivaizdus ir atvirkštinis ryšys. Nuolat sergantis ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir praleidžiantis pamokas, dėl to dažnai darželio nelankantis vaikas atsilieka nuo bendraamžių, todėl jam dar sunkiau prisitaikyti prie kolektyvo. Taigi stresas didėja.

Jeigu vaikui nepadėsime jokiomis išorinėmis priemonėmis, liga užsitęs, be to, gali prisidėti komplikacijos.

Kaip galėtų padėti mama?

Pasistenkite neleisti vaiko į darželį iki trejų metų. Mat jo imuninė sistema dar nebrandi ir nesugeba apsaugoti mažylio net po persirgtų ūmių kvėpavimo takų ligų. Toks vaikas darželyje dažnai sirgs. Gydytojų nuomone, geriausias metas pradėti lankyti darželį 3–3,5 metų. Šio amžiaus vaikui lengviau atsiskirti nuo mamos.

Nesistenkite kuo daugiau dirbti ir bent iš pradžių nepalikite vaiko darželyje visą dieną. Pratinkite jį po pusdienį, o labai besipriešinantį mažylį dieną – kitą palikite namuose, po to vėl bandykite pratinti prie darželio.

Būkite šalia mažylio, kai jis negaluoja – neveskite į darželį sergančio vaiko. Geriausia ir pasveikusį vaiką palaikyti namuose dar keletą dienų. Negaluojantis vaikas ne tik gali užkrėsti kitus grupės draugus, bet dėl nusilpusio imuniteto pats gali užsikrėsti nuo kitų dar viena infekcija.

Mokykite vaiką savarankiškumo. Svarbu, kad jis nesidrovėtų pasiprašyti į tualetą. Vaikas turi mokėti pats nusiplauti rankas, persirengti ir apsiauti batus. Antraip jis patirs papildomą stresą dėl savo bejėgiškumo.

Bet kuriuo atveju didesnių ar mažesnių adaptacijos problemų vargu ar išvengsite. Todėl pravartu pastiprinti vaiko imunitetą. Padės tinkama racionali mityba, kurią galima praturtinti ir maisto papildais, pagamintais iš natūralių vitaminų šaltinių; grynas oras, judėjimas ir, žinoma, mamos ir tėčio palaikymas.

Parengė Neringa Grabauskienė