MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Kaip suprasti, kad vaikui nusilpo akys?

Įtarti, kad vaikas prasčiau mato, galite stebėdami, kaip jis pradeda žiūrėti po dienos miego. Jeigu viena akytė nepilnai atsimerkia, jeigu žiūrėdamas į mamą jis pakreipia galvytę į šoną, o prieš paimdamas žaislą prisimerkia, derėtų sunerimti dėl vaiko regėjimo.

Akivaizdu, kad suprastėjo regėjimas, jei mažylis pernelyg iš arti žiūri į žaisliukus, o namuose dažnai kliūva už daiktų, atsitrenkia į baldų kampus, iš arti arba iš toli neatpažįsta artimųjų. Taip pat susirūpinkite, jei vaikas palinkęs arti televizoriaus ar kompiuterio ekrano, skaitydamas greitai pavargsta, jei vaiko akys ašaroja, vaikas dažnai jas trina, kartais užmerkia vieną akį. Žvairuojantį mažylį arba jeigu jo akių vyzdžiai nevienodo dydžio, būtinai nuveskite pas oftalmologą.

Vaiko regos vystymasis

Intensyviausiai vaiko rega vystosi nuo vienerių iki penkerių metų. Didėja akys, akies obuolio svoris, laužiamoji galia ir vaikas gali aiškiai matyti daiktus: gerėja regėjimo aštrumas. Ką tik gimęs kūdikis toliaregis ir tik šešerių metų vaikai pradeda matyti normaliai. Iki 3-io mėnesio kūdikis gali žvairuoti, nes jo akies nervas ir raumenys nepakankamai išsivystę, bet jei žvairumas nepraeina, reikia nuvykti pas oftalmologą.

Antraisiais – trečiaisiais gyvenimo metais intensyviai vystosi bendras abiejų akių stereoregėjimas, todėl būtent tuomet gali išryškėti žvairumas. Nuo trejų iki septynerių metų regėjimas dažnai suprastėja dėl trumparegystės.

Ką gali padaryti tėvai?

Didelės įtakos vaiko regėjimui turi tinkama užsiėmimų namuose dienotvarkė. Mažiems vaikams patinka piešti, lipdyti iš plastilino, vyresni mielai skaito, rašo, žaidžia su konstruktoriumi. Visuose šiuose darbeliuose įtemptai dalyvauja akys. Nuo 3 iki 5 metų vaiko dienos užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau kaip 40 minučių, o 6 – 7 metų vaiko – ne ilgiau kaip valandą.

Vaikas darbelius turėtų atlikti ir pirmoje, ir antroje dienos pusėje. Tarp užsiėmimų turi likti pakankamai laiko aktyviems žaidimams ir pramogoms gryname ore. Per akių įtampos reikalaujančius užsiėmimus derėtų daryti pertraukas. Mokinukas ruošdamas pamokas turi pailsėti kas 45 – 50 minučių. Leiskite vaikui pabėgioti kambaryje, pasimankštinti, pažvelgti pro langą į tolį.

Vaiko regėjimui padeda žaidimai. Parinkite jam judančius, riedančius, besisukiojančius žaisliukus. Naudingi įvairiausi žaidimai su kamuoliu. Stenkitės apriboti akių įtampos reikalaujančių žaidimų (šachmatai, šaškės, galvosūkiai) laiką.

Netinkamų regėjimo įpročių profilaktika derėtų pradėti rūpintis jau nuo 2 – 3 metų. Mokykite vaiką kartkartėmis mirksėti, nesikūprinti, paaiškinkite, kad negerai ilgai nemirksint žiūrėti į vieną daiktą, skatinkite vaiką dažniau kaitalioti žvilgsnį nuo artimo daikto į tolį ir atvirkščiai. Ilgainiui šie pratimai vaikui taps naudingu įpročiu.

Ikimokyklinio amžiaus vaikui ir pradinukui nedera sėdėti prie televizoriaus ir kompiuterio be pertraukos ilgiau kaip pusvalandį. Vaikas turi sėdėti ne arčiau kaip 2 – 5 metrai nuo televizoriaus. Kompiuterio monitoriaus ekraną reikia pastatyti ne arčiau kaip per ištiestos vaiko rankos atstumą (40 cm). Sėdėti reikia ne šonu, o tiesiai priešais kompiuterio ekraną. Kambarys turi būti natūraliai arba dirbtinai apšviestas, bet šviesa neturi plieksti tiesiai į akis.

Skaitant turi būti tolygiai apšviesta knyga. Geriausia pastatyti stalinę lempą, bet neišjungti bendro kambario apšvietimo. Priešais vaiko akis neturi būti šviesą atspindinčių paviršių.

Vaikui nedera palenkti galvos prie pat knygos ar sąsiuvinio, optimalus atstumas – 35–40 cm. Pernelyg arti žiūrint į knygą ar kompiuterį gali išsivystyti trumparegystė.

Sėdėti vaikas turi tiesiai, remdamasis į kėdės atlošą ir kiek palenkęs galvą į priekį. Kėdę 3 – 5 cm patraukite po stalu. Rankas reikia laisvai padėti ant stalo. Alkūnės neturi pakibti ore, o kojos visa pėda turi remtis į grindis. Išmokykite vaiką patį kontroliuoti savo padėtį. Patikrinti atstumą nuo akių iki knygos ar piešinio jis gali ranka. Sulenkta per alkūnę ranka vaikas pasiremia į stalą, piršto galiukai siekia smilkinio, tarp stalo ir krūtinės turi laisvai tilpti kumštis, mentys liečia kėdės atlošą.

Nebijokite akinukų

Jeigu vaikui gydytojas išrašė akinius, nenusiminkite. Laiku pradėjusiam nešioti tinkamai gydytojo oftalmologo parinktus akinius vaikui daugeliu atvejų galima atstatyti normalų regėjimą. Pirmą kartą užsidėjęs akinius vaikas maždaug per dvi savaites prie jų pripras. Išrinkite mažyliui patinkančius rėmelius, kurie tiks prie veiduko ir jis nesidrovės. Geriausia leisti vaikui rinktis pačiam. Jeigu akinukai ne tik puikiai tiks vaikui, bet ir patiks, jis juos noriai nešios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

– Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus?

Pirmiausia – trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai trumparegystė nebeprogresuoja, ją galima sėkmingai koreguoti lazeriu. Dažnai tenka išrašyti akinius dar ikimokyklinukams, o jų tėvelius šios problemos užklupo tik paauglystėje.

Dažnesni ir alerginiai akių uždegimai. Vaikas ima trinti akis, jos ašaroja. Alergijos priežastys įvairios: naminiai gyvūnėliai, patalynės erkutės, augalai, žiedadulkės. Ilgai televizorių žiūrinčio vaiko akys gali išsausėti. Atkreipkite dėmesį, ar žiūrėdamas įdomų filmą vaikas mirksi – būtent taip akys drėkinamos.

– Kokio amžiaus mažiausi pacientai apsilanko jūsų kabinete ?

Ligoniuku gali tapti ir ką tik gimęs kūdikis. Dažnai kūdikiams diagnozuojama ašarų takų patologija – dakriocistitas (ašarų maišelio uždegimas). Liga išsivysto dėl to, kad gimus neatsidaro ašarų kanalai. Anot žinomų Londono mokslininkų, dakriocistitas diagnozuojamas dvidešimčiai procentų pasaulio kūdikių, tačiau dažniausiai ši liga praeina savaime per pirmuosius tris mėnesius. Maždaug penkiems procentams ligoniukų prireikia chirurginio gydymo – ašarų takų zondavimo. Ligos priežastys nežinomos. Manoma, kad įtakos turi įvairios gimdymą lengvinančios priemonės.

– Kas įpročiai skatina akių ligų vystymąsi?

Blogiausia, jei vaikas be perstojo žiūri iš arti, nes negali ilgai išbūti be naujųjų technologijų. Vaikai nuolat įsikniaubę į kompiuterius, su išmaniaisiais telefonais nesiskiria net žaisdami lauke. Akis veikia kaip fotoaparato objektyvas: specialaus raumens padedama ji fokusuoja vaizdą iš arti, o žiūrint į tolį, perfokusuoja iš toli. Jei nuolat žiūrime į arti esančius objektus, raumuo įsitempia ir ilgainiui nebegali atsipalaiduoti – vystosi trumparegystė.

– Ką galite papasakoti apie vaikų akių ligų profilaktiką?

Itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taigi padeda išvengti akių ligų. JAV akių gydytojai primena taisyklę „20:20:20“: po dvidešimties minučių darbo dvidešimt sekundžių pailsinti akis žiūrint į dvidešimt pėdų (šešių metrų) tolį.

Taip pat svarbu tinkama vaiko mityba. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas.

Jei vaiką kamuoja alergija, derėtų apsilankyti pas alergologą, o ir nustačius dirgiklius, kiek įmanoma, vengti alergenų.

Tėveliai neturėtų pamiršti reguliariai atvesti vaiką pas oftalmologą.

– Ar dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?

Dabar vaikų akys tikrinamos nuo mažumės. Išsiaiškiname, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau minėtas dakriocistitas. Šių ligų gydymą labai svarbu pradėti kuo anksčiau.

Pirmą kartą sveiko vaiko regą derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei akys sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą. Gerai būtų, jei tėveliai savo vaiką atvestų pas akių specialistą kartą per metus.

– Kuo ypatingas gydytojo darbas su vaikais?

Darbas su mažaisiais visiškai kitoks. Reikia ne tik kantrybės, bet ir specializuotos įrangos. Pavyzdžiui, specialaus nuotolinio prietaiso, kuris padeda identifikuoti refrakcijos ydas. Įpranti prie netikėčiausių pacientų traumų. Mažieji padaužos akis susižaloja įvairiausiais daiktais: plastikinių žaislų gabaliukais, žaislinių pistoletų kulkomis, plastikiniais balionų pagaliukais, kankorėžiais, kamuoliais.

Apsaugoti vaikus nuo tokių nelaimių galime tik atsisakydami pavojingų žaislų, kurių detalės gali sužeisti akis.

– Neseniai lankėtės prestižiniuose Londono oftalmologijos kursuose. Kokios akių ligos aktualiausios pasaulyje?

Šiuos oftalmologijos kursus, kurie, beje, skirti vaikų oftalmologijai, organizuoja Londono universitetas, o paskaitas skaito pasaulyje labiausiai pripažinti oftalmologijos ekspertai – profesoriai Deividas Teiloras ir Tonis Mūras. Pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas įvairiems genetiniams sindromams, vis labiau populiarėja ankstyvi radiologiniai tyrimai. Vaikams vis dažniau nustatomi regėjimo sutrikimai dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, naujagimiams dažnėja įvairių tinklainės problemų, ašarų takų pokyčių. Gausėja piktybinių auglių, dažnėja žvairumas. Šioms ligoms reikia rimtų diagnostinių tyrimų: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos. Tokius tyrimus jau atliekame ir Lietuvoje.

– Kaip vertintumėte oftalmologijos diagnostiką Lietuvoje?

Regėjimo sutrikimų diagnostika pakankamai pažangi. Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje. Vaikams dažnai naudojame refraktometrą – aparatą, kuriuo galima nustatyti akių laužiamąją gebą nuotoliniu būdu. Mat vaikas nesugeba ilgai koncentruoti žvilgsnio, nenustygsta kėdėje. Taip pat galime atlikti visus sudėtingus radiologinius tyrimus, tik kai kurie jų daromi tik vyresniems vaikams.

Nors vaikų akių ligų daugėja, tėveliams nervintis nereikėtų. Tiesiog nelaukite, kol mažieji patys pradės skųstis akių negalavimais. Užtenka ateiti pas oftalmologą po pirmojo gimtadienio, o idealiausia lankytis kasmet. Akių specialistai nuramins tėvelius, o jei prireiks, užkirs kelią rimtiems negalavimams.