Estetinės chirurgijos centro anesteziologas Erikas Užkurnys teigia, kad tokiais atvejais, kai atsiranda skausmingas pūlingas uždegimas, natūralu, jog vaikas nieko neprisileidžia. Tačiau gydyti būtina, nes bakterijos gali sukelti karščiavimą. Vėliau gali nukentėti ir nuolatiniai dantys. „Dideliam bailiukui klinikoje taikoma bendroji nejautra – taip vaikas išvengia papildomo streso, kai baimė yra didesnė net už patį skausmą“, – pasakoja specialistas. Anot anesteziologo, toks gydymo metodas pasirenkamas dažnai, jei vaiko dantys labai prasti ir tvarkyti reikia keletą jų arba vaikas bijo anksčiau patirtų nemalonių pojūčių. Bendra narkozė vaikų odontologijos kabinetuose atliekama vos keliose Lietuvos klinikose, mat procedūroje privalo dalyvauti anesteziologas.

Anesteziologas tikina, kad atminčiai narkozė neturi jokių pasekmių

Anesteziologas sako, kad mamos vengia narkozės, nes bijo, kad ji neigiamai paveiks vaiko sveikatą bei atmintį, tačiau tokios baimės nėra pagrįstos. „Narkozei taikomi trumpalaikio poveikio medikamentai, mieguistas vaikas paprastai išlieka iki valandos“, – sako anesteziologas E. Užkurnys.
Odontologai taiko dviejų būdų nejautrą – tai kaukinė arba medikamentinė anestezija. Pirmuoju atveju naudojamas inhaliacinis anestetikas yra labai lakus – tai reiškia, kad vaikas greitai pabunda, o vaistai pasišalina per plaučius. Bendrinės anestezijos metu skiriami trumpai veikiantys medikamentai (sutrinama tabletė), kurie taip pat pasišalina per kelias valandas.
„Bendrinė nejautra kenkia tiek pat, kiek ir įprasti vaistai. Vaikai su narkoze perrišinėjami 1-2 mėnesius gydant stiprius nudegimus – kad nepatirtų didelio skausmo ir streso. Ši narkozė nekenkia organizmui, o vaistai sukurti specialiai vaikams“, – sako E. Užkurnys. – „Jau po valandos mažasis pacientas gali valgyti, vykti į namus ir užsiimti mėgstamais žaidimais ir kitokia veikla.“

Baimę sukelia patirti nemalonumai

Odontologo kabineto kaip kankinimų kambario įvaizdis – jau praeityje. Šiandien daugelyje odontologijos kabinetų vaikai gydomi maloniau, lengviau, o ir odontologams į padeda įvairiausi triukai ir malonios staigmenos vaikams, pavyzdžiui, žaisliukai, plombų spalvos, animaciniai filmukai. Kai kurių vaikų galvose gimstančios baimės neretai yra pačių gimdytojų kaltė.
„Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti odontologu, neparodykite savo baimių, nežadėkite to, ko neišpildysite. Sėkmingai gydyti dantis įmanoma tik tuomet, kai bendradarbiauja visi – vaikas, tėvai ir odontologas,“ – sako Estetinės chirurgijos centro vaikų odontologė Sandra Žemgulytė.
Pasak specialistės, kartais tėvai namie prižada, jog dantų gydytojas nieko nedarys, o paaiškėja, kad dantis gydyti būtina skubiai. Tada gydytojui iškyla dilema – tesėti tėvelių pažadą ar ne.
Apsaugoti vaiką nuo streso galima lankantis pas odontologą profilaktiškai kas pusę metų, kad būtų laiku pastebėtas besivystantis ėduonis. Vizitas pas odontologą rekomenduojamas išdygus pirmiesiems dantukams.
Mažylio nerimą, ką darys gydytojas, psichologai rekomenduoja sumažinti žaidimu: pasikeisdami suvaidinkite „dantistą“ – vienas kitam patikrinkite ir suskaičiuokite dantukus.

Išsivysčiusiose šalyse smarkiai sugedę vaiko dantys laikomi ženklu, jog vaiko tėvai arba globėjai nesugeba juo pasirūpinti. Mokslininkai nustatė, kad labiau genda tų vaikų dantys, kurie gyvena nepasiturinčiai, patiria stresą ar netgi smurtą. Žinoma, dantų sveikatai turi įtakos ir paveldimumas, danties kietųjų audinių sandaros ypatumai, seilių sudėtis, ir netgi vaiko temperamentas, tačiau, pasak odontologų, šiems veiksniams galima suversti tik 50 proc. kaltės – likusieji 50 proc. vis dėlto tenka socialinei kultūrinei aplinkai, kurioje auga mažasis žmogus, tėvų išsilavinimui, sąmoningumui ir socialinei padėčiai.

Kai kurie specialistai laikosi dar griežtesnės nuomonės ir tvirtina, kad dauguma vaikų, kuriems diagnozuotas ankstyvasis dantų ėduonis, kenčia dėl dantų nepriežiūros. Tai reiškia, kad pažeidžiama jų teisė augti sveikiems. Pavyzdžiui, Švedijoje tėvai negali vengti vaikų vizitų pas odontologus. Jų dažnis yra nustatytas teisės aktais, ir jeigu tėvai neatveda mažylio numatytu laiku, odontologai siunčia jiems kvietimus. Pakartoję kvietimą kelis kartus, bet nesulaukę vaiko, dantų gydytojai privalo kreiptis į tarnybas, atsakingas už vaikų gerovę.

Be reikalo netaisome pieninių dantų

Sovietmečiu gyvavusios privalomosios dantų patikros mokyklose ir darbovietėse išnyko kartu su anais laikais. Dabar už savo dantų sveikatą kiekvienas atsakingas asmeniškai, tačiau labai didelei daliai ši atsakomybės našta per sunki. 2006-2009 m. atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje dantų gydymo daugiau ar mažiau bijo net 51 proc. žmonių. Vokietijoje tokių yra vos 11 proc., Australijoje – 16 proc., Turkijoje – 21,3 proc. O jeigu suaugusieji bijo patys, vadinasi, ir vaikų neskatina tikrintis ar gydytis. Vaikų su ėduonies pažeistais dantimis Lietuvoje yra tiek pat, kiek ir bijančiųjų dantų gydytojo – 51 proc. Tokie prasti vaikų dantys yra nebent Indijoje, kurios 70 proc. gyventojų gyvena kaime (Lietuvoje kaime gyvena tik 33 proc. žmonių).

„Manoma, kad prasti vaikų dantys yra dėlto, kad ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie dažnai negydomi“, – sausai aiškina mokslininkai. Iš tiesų, išgirdę, kad vaiko pieniniuose dantyse yra kelios skylutės, kai kurie pas poną Dantį profilaktinio patikrinimo atvykusių vaikų tėvai tik numojo ranka: vis tiek iškris. Tačiau, pasak odontologų, palikti sugedusį pieninį dantį ramybėje galima nebent, jei jis iškristi turėtų ne vėliau kaip po pusmečio. Jeigu sugedusiam dančiui burnoje teks būti ilgiau, privalu jį gydyti. Smarkiai ėduonies pažeistas dantis skauda, negražus, skleidžia nemalonų kvapą, be to, tirpdo žandikaulį, sukelia kaulo, antkaulio, minkštųjų audinių uždegimus, pūlinius veido ir kaklo srityse. Nesveikuose dantyse esantys mikrobai ir jų gaminami toksinai įjautrina organizmą ir gali sukelti arba paaštrinti tokias ligas kaip tonzilitas, lemti širdies, sąnarių, inkstų veiklos sutrikimus. Ėduoniui išsibujojus, gali būti pažeistos net ir po pieniniu dantimi tūnančios nuolatinio danties užuomazgos – toks dantis jau išdygs nesveikas arba prakiurs vos išdygęs.

„Pasvarstykime, jei vaikui nuolatiniai dantys pradeda gesti vos spėję išdygti, kaip atrodys jo burna sulaukus pilnametystės? jaunystės? brandos? Jau seniai suskaičiuota ir įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės, įskaitant plombų keitimą, dantų šaknų gydymą, galiausiai – danties ištraukimą ir implantavimą arba protezavimą, atsieina 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jį išlaikyti sveiką. O juk gerai pagalvojus, kažin ko ypatingo ir nereikia – tiesiog pakanka tinkamai prižiūrėti dantukus nuo pat mažumės ir reguliariai lankytis pas odontologą, net tada, kai nieko neskauda“, – prieš renginį kalbėjo Jurgita Pocienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė.

Paaugliams jau reikia protezų

Nors pagal Lietuvoje galiojančią tvarką pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos gyventojams turi būti teikiamos nemokamai, o išlaidos kompensuojamos iš lėšų, skirtų pirminio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai už prirašytą gyventoją nustatytomis bazinėmis kainomis, vis dėlto už ačiū susitvarkyti dantis valstybinėje poliklinikoje vargu ar pavyks. Kaip informavo Lina Bušinskaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, poliklinikoje suaugusiems pacientams papildomai tenka sumokėti už vienkartines priemones ir kitas odontologines medžiagas, atsižvelgiant į sunaudotą jų kiekį ir tuo metu galiojančias kainas.

Išimtis – vaikai ir vyresni, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vyresni kaip 24 metų jaunuoliai, ir socialiai remtini asmenys, pateikę gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus atitinkamą pažymą. Jiems minėtos priemonės ir medžiagos suteikiamos nemokamai.

„2012 m. gydymo įstaigose Lietuvoje buvo prirašyta daugiau kaip 575 tūkst. vaikų iki 18 metų, 220 tūkst. (38 proc.) iš jų buvo suteikta pirminė odontologinė pagalba. Iš viso suteikta 660 tūkst. paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms ligonių kasos sumokėjo 24,8 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Taigi vieno paciento iki 18 metų apsilankymui pas odontologą skirta 112,5 Lt, o vienos paslaugos kainos vidurkis – 37,6 lito“, – vardija skaičius L. Bušinskaitė.

Kaip matyti iš statistikos, valstybės užtikrinama pirmine odontologine pagalba naudojasi tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų. Tikėtina, kad dalis jų gydosi privačiai, tačiau šis skaičius dėl savaime suprantamų ekonominių priežasčių veikiausiai nėra didelis. Likusioji dalis, ko gero, bando į sugedusius dantis nekreipti dėmesio tol, kol dėmesio paprasčiausiai nebelieka į ką kreipti – buvusių baltų perliukų vietoje žioji tik juodos nuolaužos. Pasak Ovidijaus Kulboko, klinikos „Ovidenta“ atstovo, odontologų jau nestebina, kai pagalbos kreipiasi paaugliai, nebeturintys krūminių dantų. Tokiems vaikams lieka vienintelė išeitis – protezavimas.

Nuo 2009 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus naujos redakcijos Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašui, vaikų dantų protezavimas finansuojamas PSDF lėšomis. Tai reiškia, kad vieno ar dviejų dantų protezavimas šeimai dažniausiai nieko nekainuoja. „Vieno vaiko iki 18 m. dantų protezavimo išlaidų, apmokamų valstybės lėšomis, kompensuojamoji suma gali siekti 4000 balų (kai vieno balo vertė 0,89). Tad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas iš viso kompensuojama gali būti iki 4000×0,89=3560 Lt“, – nesudėtingą formulę paaiškina Valstybinės ligonių kasos atstovė.

L. Bušinskaitės duomenimis, pernai protezavimo paslaugos buvo suteiktos 971 vaikui iki 18 metų, joms valstybė išleido 1,8 mln. litų, o per šių metų 8 mėnesius – jau 829 vaikams, ir iš PSDF lėšų už tokias paslaugas vaikams sumokėta 1,4 mln. litų.

Rezultatai – vidutiniški

Iš pusšimčio daugiavaikėse šeimose augančių vaikų, atvykusių profilaktinės patikros, siuntimo protezavimui prireikė tik vienai 13 metų paauglei. Tėvai su išrašytu odontologo siuntimu artimiausiu metu turės kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau, pasak medikų, mergaitės dantų bėdoms sutvarkyti tikrai pakaks valstybės skiriamų lėšų ir ji galės džiaugtis geriausios kokybės protezu, pagamintu iš cirkonio.

Buvo mažųjų vyrų, kurių į gydytojo kabinetą prisivilioti niekaip nepavyko. Skubriai užsimetęs striukę ant pečių, pro duris mamos nepastebėtas išsmuko aštuonmetis. Ketverių Kerniaus gerais dantų gydytojų ketinimais neįtikino nei siūlyta kramtomoji guma, nei dovanojamas dantų šepetėlis ir pasta. Protestuodamas riksmu ir ašaromis, nepasitikrinęs dantų namo išvyko net pustrečių metukų Lukas, laimėjęs asociacijos MES „Facebook“ paskyroje organizuotą gražiausios šypsenos konkursą – jam skirtas 150 Lt vertės kuponas apsilankymams pas dantų gydytoją veikiausiai dar turės palaukti.

Apskritai tą dieną tikrintų pacientų dantų būklę odontologai įvertino patenkinamai. Paprašyti palyginti, ar vienturčius auginančių šeimų vaikų dantys sveikesni, medikai sakė tikrai negalintys taip teigti – anot jų, labai daug priklauso nuo burnos higienos. Pavyzdžiui, kelių šeimų, auginančių po 3-4 atžalas, vaikų dantyse nebuvo rasta nė vienos skylutės. Išgirdę, kad jų visi dantys – gražūs kaip iš anatomijos vadovėlių, pasididžiavimo neslėpė ir trys 14-17 metų jaunuoliai. Kitiems po apžiūros paaiškėjo, kad būtina skubi ir neatidėliotina dantų gydytojo pagalba.

Skaidrė VAINIKAUSKAITĖ