MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vaikas pradeda suvokti, kaip jo elgesys veikia tėvus, ir atvirkščiai, kaip jį veikia mamos ar tėčio veiksmai. Tokio amžiaus vaikas tampa mažiau priklausomas nuo mamos ir labai nebesikankina, kai ji neilgam dingsta iš akiračio.

Kalbos raida

Maždaug dvejų metų vaikas pradeda kurti 2–3 žodžių sakinius, naudodamas įvardžius (aš, tu, mano). Kiekvieną mėnesį jis išmoksta vis daugiau žodžių ir vartoja juos kalboje, jo kalba tampa vis suprantamesnė. Iki trejų metų kalbiniai gebėjimai tobulėja: vaikas pradeda konstruoti 3–5 žodžių ar net ilgesnius sakinius. Jis pradeda įvaldyti dialogą: iš pradžių trumpą, o paskui vis ilgesnį.

Vaikas išmoksta kalbėti apie tai, kas jam nutiko dieną. Padedamas tėvų, jis gali surikiuoti įvykius taip, kad iš jų būtų sukurta paprasta istorija, pavyzdžiui: „Aš nuėjau į parduotuvę.“ – „Ką tu ten veikei?“ – „Aš nusipirkau pieno”. Artėdamas prie trejų metų vaikas jau sugeba sugalvoti ir papasakoti trumpą, nesudėtingą istoriją, pagrįstą savo patirtimi ir įspūdžiais. Taip pat šiame amžiuje atsiranda abstraktaus mąstymo užuomazga. Vaikas geba samprotauti apie žmones ir objektus, kurie yra už matymo ribų: „Močiutė nuėjo į parduotuvę“ arba „Mano kamuolys ant medžio“.

Mąstymas

Kognityvinių įgūdžių vystymuisi turi įtakos viskas, ką vaikui pavyko išmokti, todėl kuo įvairesnė jo patirtis, tuo geriau. Jis įvaldo tokias sąvokas kaip laikas ar priešingybės: pavyzdžiui, didelis – mažas, diena – naktis. Vaikas pradeda rodyti į kūno dalis, pagal jų funkcijas, mokosi rūšiuoti daiktus ir rasti tas pačias formas bei spalvas. Mažylis išmoksta įsiminti, kaip atrodo daiktai: pavyzdžiui, obuoliai yra raudoni ir apvalūs. Jo uždavinių sprendimo metodas yra bandymai ir klaidos.

Žaidimai ir mokymasis

Žaidimas ypač svarbus ankstyvame amžiuje, nes tai yra pagrindinis mažų vaikų mokymosi būdas. 2–3 metų vaikai mėgsta žaisti su kitais, piešti pieštukais ar teptuku. Žaisdami jie pamažu išmoksta laukti savo eilės. Šiame amžiuje jiems patinka, kai suaugusieji pasakoja istorijas, skaito ar dainuoja.

Buitiniai įgūdžiai

Vaikas pradeda mėgdžioti savo tėvus kasdienėje veikloje ir išmoksta pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, jis pats plaunasi rankas ir nusiprausia, valgo ir rengiasi savarankiškai, nors kol kas jam geriau pavyksta nusirengti nei apsirengti. Vaikas vis dar mokosi, o tėvams tenka jam padėti. Tėvai gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, leisdami jam padėti namuose atlikti paprastas užduotis, tokias kaip grindų šlavimas ar dulkių valymas. Sūnus ar dukra didžiuosis nauju pagalbininko vaidmeniu.

Kaip padėti vaikui įvaldyti reikiamus įgūdžius?

Yra daug būdų ugdyti vaiką šiame amžiuje. Štai keletas iš jų.

• Suteikite savo vaikui galimybę žaisti su bendraamžiais: žaidimas yra puikus būdas susirasti draugų ir įsisavinti socialinius įgūdžius. Tačiau nesitikėkite, kad mažylis greitai išmoks dalintis savo žaislais ir turės daug kantrybės: tokio amžiaus vaikai vis dar mano, kad viskas aplink juos paklūsta jų valiai.
• Skatinkite mokytis buities įgūdžių, tokių kaip šaukšto naudojimas ir batų apsiavimas. Šie veiksmai lavina motoriką, taip pat gebėjimą mąstyti.
• Kalbėkite su vaiku: vardinkite objektus, apibūdinkite savo ir jo veiksmus. Pasakokite apie kūno dalis, žaislus, indus ar baldus: kuo daugiau pokalbių, tuo sparčiau vystosi vaiko kalba. Supažindinkite jį su objektų savybėmis. Pavyzdžiui, kėdė, gali būti didelė, raudona ar net didelė raudona kėdė.
• Suteikite prasmę vaiko žodžiams klausydamiesi jo ir atsakydami į jo replikas. Jei, pavyzdžiui, mažylis sako: „Mama, pienas“, galite atsakyti: „Ar nori, kad mama duotų tau pieno?“ Toks atgalinis ryšys leidžia vaikui jaustis vertinamam ir mylimam.
• Garsiai skaitykite: poezijos ir prozos skaitymas kartu, istorijų kūrimas ir dainavimas padeda lavinti kalbą ir vaizduotę.
• Gaminkite maistą drauge su vaiku: tai padės jūsų mažyliui susidomėti kulinarija, išmokti naujų žodžių. Taip pat jis susipažins su matematikos sąvokomis, tokiomis kaip pusė, arbatinis šaukštelis ar 30 minučių. Mažiems vaikams galite patikėti paprastas užduotis, pavyzdžiui, išmaišyti salotas ar sudėti sumuštinio produktus.

Pagal raisingchildren.net.au informaciją