Kas odontologo kabinete nukreipia vaiko dėmesį nuo medicinos instrumentų ir balto gydytojo chalato?

Pirmiausia tuo pasirūpina pats vaikų odontologas. Vaikų dantų gydymas – tai ne tik atidžiai ir greitai atliekamos dantų gydymo procedūros, bet ir psichologinių žinių reikalaujantis bendravimas su mažaisiais pacientais. Vaikų odontologas būtinai atsižvelgia į vaiko amžių, nes mažesnis vaikas bijo atsiskirti nuo mamos, stresą jam gali kelti jau vien tai, kad turi vienas atsisėsti į kėdę arba pirmas įžengti į gydytojo kabinetą. Vyresni vaikai bijo konkrečių dalykų – pirštinių, chalato ar kokio nors instrumento, jo garso.

Dar viena odontologui padedanti gudrybė – vaikams pritaikytos plombavimo medžiagos. Jos ne tik atsparesnės drėgmei, greitai įdedamos, bet dar ir spalvotos. Skirtingų spalvų plombos įtraukia vaikus į žaidimą ir nukreipia dėmesį nuo nemalonių procedūrų. Kai kurie vaikai, pavydėję įvairiaspalvių plombų draugams, džiaugiasi, kad ir patys galės pasigirti ir jomis, ir savo drąsa. Kai gydant dantukus vaiko kantrybė išsenka, jis nebegali kentėti, jėgas sutelkti paskatina ir tai, kad labai nori, pavyzdžiui, rožinės plombos.

Kokius mitus dažniausiai išgirstate iš tėvelių apie vaikų dantis ir gydymą?

Tėvai, atėję su vaiku pas odontologą, paprastai tikisi rezultato – plombos, bet kartais didžiulis laimėjimas yra vien tai, kad, žinodamas apie vizitą, vaikas gerai išsimiega, kad gydytojo kabinete nebijo ir ramiai atsisėda į kėdę. Kai kurie tėvai jaudinasi, kad jie vieni susiduria su rūpesčiais gydant vaikų dantis, ypač jei jų vaikai prieš vizitą pas odontologą iš pradžių taip nervinasi, kad nevalgo, viduriuoja, šlapinasi į lovytę. Tačiau tai mitas. Nemažai vaikų turi nuogąstavimų ir baimių, kurias išsklaidyti padeda tėvų ramumas, kantrybė, aiškūs ir išradingi atsakymai į vaikams rūpimus klausimus.

Pirmą kartą vaikai atvedami ne gydytis, o susidraugauti su odontologu. Vieniems vaikams užtenka ateiti du kartus, pavyzdžiui, pirmą kartą apsilankę sutinka parodyti dantukus, antrą kartą leidžia juos nuvalyti. Kitiems vaikams reikia 4–5 kartų, kol galiausiai ima pasitikėti gydytoju.

Populiarus mitas, kad pieninių dantų nereikia gydyti ir valyti. Iš tiesų, negydomą ir nevalomą dantuką ėduonis pažeidžia vis labiau, sugedęs dantis anksčiau ar vėliau supūliuos, ims skaudėti, gali tekti šalinti dantį. Per anksti netekus pieninių dantų, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Labai sugedęs pieninis dantis gali pakenkti nuolatiniam dančiui, pavyzdžiui, jeigu ėduonis pažeidžia pieninio danties nervą. Tada pieninių dantų šaknų viršūnėse susidaro pūlinukų, uždegimas kenkia apačioje besiformuojančio nuolatinio danties užuomazgai.

Kartu galiu paneigti ir dar vieną mitą – kad pieniniai dantys neturi šaknų, kanalų ir nervų. Iš tiesų pieniniai dantys savo anatomija labai panašūs į nuolatinius dantis, turi vainiką ir šaknis, kurios fiziologiškai nutirpsta tik tada, kai prasideda dantų kaita. Štai kodėl iškritęs pieninis dantis atrodo kaip be šaknies. Visą pieninio sąkandžio laiką pieniniai dantys turi būti sveiki, nes, kaip minėjau, jei ėduonis pasiekia dantų nervus, ne tik kyla uždegimas, gresia jo komplikacijos, bet vaikui ir labai skauda!

Dar vienas mitas, kad, sutaisius vaikui dantis, viskas jau padaryta. Vis dėlto tai tik pradžia. Kad užpildai gerai laikytųsi ir neatsirastų naujų ėduonies pažeidimų, dantis reikia tinkamai prižiūrėti: gerai valyti juos ir tarpdančius, pasirinkti tinkamas pastas, šepetėlius, profilaktiškai lankytis pas odontologą. Kai kurie tėvai nežino, kad ir vaikams, kaip ir suaugusiesiems, atliekama dantų higiena: nuvalomos apnašos, nupoliruojami dantys.

Vietoj vaikus gąsdinančio švirkšto klinikoje „Dantų harmonija“ nejautrai atlikti naudojamas specialus aparatas. Kuo jis ypatingas?

Klinikoje naudojamas beskausmės nejautros aparatas „STA“ (angl. single tooth anesthesia) leidžia išvengti skausmingo ir nemalonaus dūrio švirkštu į dantenas, nejautra atliekama švelniai ir trunka ilgiau.

Vaikų odontologijoje šis aparatas nepakeičiamas dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nereikia švirkšto, nesimato paslėptos adatėlės. Ji yra labai mažytė, plona ir trumpa. Vaikas mato tik pagaliuką su virvele, kurį gali net pačiupinėti, ir jaučia ne dūrį, o tik silpną dantenų spaudimą. Iš pradžių dantenos dar patepamos specialia želė nuo skausmo. Su šiuo aparatu galima naudoti visus įprastai švirkščiamus medikamentus.

Didelis beskausmės nejautros aparato pranašumas – juo galima sukelti tik gydomo danties nejautrą, neaptirpsta aplinkiniai audiniai: skruostai, žandai, liežuvis, smakras, kaip nutinka įprastai sušvirkštus vaistų. Nors vaikams papasakojama, kad dėl nejautros jie jausis keistai, nes aptirps žandukas, jie dažnai vis tiek išsigąsta, verkia, daužosi veiduką ir neleidžia baigti gydymo. Atlikus nejautrą šiuo aparatu, per vieną vizitą galima išgydyti pavienius, skirtingose žandikaulio pusėse esančius dantis. Kai sugedę dantys yra ne šalia vienas kito, sušvirkštus vaistų sutinusi burna keltų didelį diskomfortą, todėl dažniausiai taip nedaroma.

Po injekcijos beskausmės nejautros aparatu vaikui greičiau galima valgyti, jis neapsikramtys lūpų, skruostų ir neatsiras žaizdelių. Šis aparatas patogus ir į darbą skubantiems suaugusiesiems, nes nereikia laukti, kol nuslūgs patinimai. Atlikus tokią nejautrą galima drąsiai šalinti pieninius dantis. Nejautra šiuo aparatu pasiteisina ir atliekant sedaciją, nes nubudęs vaikas nepatiria streso dėl aptirpusio veiduko.

Kada vaikui gydant dantukus taikoma sedacija, kuo ji skiriasi nuo narkozės?

Atliekant sedaciją, vaikas tiesiog primigdomas. Ją renkamės labai jautriems ir mažiems vaikams (nuo 2,5 metų), kuriems dantų gydymas sukeltų didelį stresą. Taip pat tada, kai gydyti dantis turime skubiai, negalime laukti savaitę ar kelias, kol vaikas susidraugaus su gydytoju odontologu. Kai kuriems vaikams reikia labai sudėtingo gydymo, kiti turi daug sugedusių dantų ir juos visus sutvarkyti užtruktų ilgai. Tokiais atvejais geriau atlikus sedaciją iš karto išgydyti visus dantis. Svarbu žinoti, kad paskui vaikas vis tiek turės priprasti lankytis pas odontologą, nes reikės apžiūrėti sutaisytus jo dantukus, taip pat būtina tikrintis profilaktiškai.

Sedacija dažniausiai atliekama trimis būdais. Vienas iš jų – išgeriama tabletė arba mikstūra, bet tokia sedacija tinka ne visiems vaikams. Kai kuriuos vaistai veikia priešingai – vaikai pasidaro neramūs, šaukia, verkia. Be to, negalime numatyti, kiek laiko tabletė veiks, todėl tokios sedacijos netaikome.

Viena iš mūsų klinikoje naudojamų sedacijos rūšių – kaukinė sedacija, atliekama duodant pakvėpuoti vaistinių medžiagų. Vaikas priminga, bet miegas būna negilus, mažylis nemato, negirdi, tik ši būsena trunka neilgai ir užplombuoti dantukų taip greitai nespėtume, todėl tokią sedaciją dažniausiai renkamės šalindami dantį. Kai vaikas užsnūsta, minėtu aparatu sukeliame beskausmę dantuko nejautrą (skausmo pojūčio sedacija neslopina) ir šaliname vieną ar kelis pieninius dantis. Ši sedacija gelbsti, kai mažam vaikui reikia skubiai padėti, pavyzdžiui, pargriuvęs nusiskėlė dantį arba susitrenkė ir dantukai sulindo į dantenas, taip pat jei supūliuoja. Susižeidus ar ištinus žandui vaiką kamuoja didelis skausmas ir stresas, verkiančiam ir besiblaškančiam mažyliui sutvarkyti dantukus nelengva – sedacija leidžia tai padaryti ramiai ir greitai.

Atlikus intraveninę sedaciją vaikas užmiega giliau, todėl per vieną vizitą galima sutaisyti visus sugedusius dantukus, nes vaistai lašinami į veną tiek laiko, kiek reikia gydymui. Kad mažylis nebijotų, iš pradžių duodama pakvėpuoti per kaukę, o jam užsnūdus vaistai pradedami lašinti į veną. Visada stengiamės baigti procedūras kuo greičiau, kad vaiko sedacija truktų kuo trumpiau. Miegančiam mažyliui padaroma viskas – dantys sutaisomi, jei reikia, ištraukiami, padengiami fluoru, silantais, atliekama dantų higiena. Vaikas atsibunda sveikais dantukais, jam neskauda, nes prieš pradedant gydyti atliekama beskausmė nejautra.

Sedaciją tėveliai dažnai painioja su bendrinė nejautra, kai dėl gilaus sąmonės slopinimo vaistais žmogus pats nekvėpuoja, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, kaip atliekant operaciją. Atlikus sedaciją sąmonė tik prislopinama, žmogus praranda tam tikrus jutimus, miega, bet skausmą gali jausti. Atlikus bendrinę nejautrą dantys gydomi tam tikromis ligomis sergantiems vaikams, kuriems negalima atlikti sedacijos. Dažniausiai tai daroma ligoninėje.

Ar sedacija vaikui saugi?

Kai kurie tėvai nerimauja dėl to, kad mažai žino apie sedaciją, be to, šis žodis jiems skamba baisiai. Šią procedūrą atlieka kvalifikuotas specialistas – gydytojas anesteziologas, todėl jaudintis dėl vaiko saugumo tėveliams nereikia. Vaikų sedacijai naudojami švelniai veikiantys, sertifikuoti medikamentai, pagal amžių apskaičiuotos tikslios jų dozės.

Po sedacijos vaikai atsibunda gana greitai ir lengvai, ir gydytojui įsitikinus, kad viskas gerai, su tėveliais vyksta namo. Iš pradžių vaikas gali būti mieguistas, tą dieną nepatariama valgyti sunkaus maisto. Jei vaikui tik plombuojami dantukai, jokios specialios priežiūros po sedacijos dažniausiai nereikia. Ištraukus dantuką, nubudęs vaikas gali jaustis keistai, bet nuramintas apsipras. Tą pačią dieną po sedacijos keliauti į batutų parką ar kitaip itin aktyviai pramogauti, žinoma, nereikėtų, bet namie galima užsiimti įprastine ramesne veikla.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Estetinės chirurgijos centro anesteziologas Erikas Užkurnys teigia, kad tokiais atvejais, kai atsiranda skausmingas pūlingas uždegimas, natūralu, jog vaikas nieko neprisileidžia. Tačiau gydyti būtina, nes bakterijos gali sukelti karščiavimą. Vėliau gali nukentėti ir nuolatiniai dantys. „Dideliam bailiukui klinikoje taikoma bendroji nejautra – taip vaikas išvengia papildomo streso, kai baimė yra didesnė net už patį skausmą“, – pasakoja specialistas. Anot anesteziologo, toks gydymo metodas pasirenkamas dažnai, jei vaiko dantys labai prasti ir tvarkyti reikia keletą jų arba vaikas bijo anksčiau patirtų nemalonių pojūčių. Bendra narkozė vaikų odontologijos kabinetuose atliekama vos keliose Lietuvos klinikose, mat procedūroje privalo dalyvauti anesteziologas.

Anesteziologas tikina, kad atminčiai narkozė neturi jokių pasekmių

Anesteziologas sako, kad mamos vengia narkozės, nes bijo, kad ji neigiamai paveiks vaiko sveikatą bei atmintį, tačiau tokios baimės nėra pagrįstos. „Narkozei taikomi trumpalaikio poveikio medikamentai, mieguistas vaikas paprastai išlieka iki valandos“, – sako anesteziologas E. Užkurnys.
Odontologai taiko dviejų būdų nejautrą – tai kaukinė arba medikamentinė anestezija. Pirmuoju atveju naudojamas inhaliacinis anestetikas yra labai lakus – tai reiškia, kad vaikas greitai pabunda, o vaistai pasišalina per plaučius. Bendrinės anestezijos metu skiriami trumpai veikiantys medikamentai (sutrinama tabletė), kurie taip pat pasišalina per kelias valandas.
„Bendrinė nejautra kenkia tiek pat, kiek ir įprasti vaistai. Vaikai su narkoze perrišinėjami 1-2 mėnesius gydant stiprius nudegimus – kad nepatirtų didelio skausmo ir streso. Ši narkozė nekenkia organizmui, o vaistai sukurti specialiai vaikams“, – sako E. Užkurnys. – „Jau po valandos mažasis pacientas gali valgyti, vykti į namus ir užsiimti mėgstamais žaidimais ir kitokia veikla.“

Baimę sukelia patirti nemalonumai

Odontologo kabineto kaip kankinimų kambario įvaizdis – jau praeityje. Šiandien daugelyje odontologijos kabinetų vaikai gydomi maloniau, lengviau, o ir odontologams į padeda įvairiausi triukai ir malonios staigmenos vaikams, pavyzdžiui, žaisliukai, plombų spalvos, animaciniai filmukai. Kai kurių vaikų galvose gimstančios baimės neretai yra pačių gimdytojų kaltė.
„Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti odontologu, neparodykite savo baimių, nežadėkite to, ko neišpildysite. Sėkmingai gydyti dantis įmanoma tik tuomet, kai bendradarbiauja visi – vaikas, tėvai ir odontologas,“ – sako Estetinės chirurgijos centro vaikų odontologė Sandra Žemgulytė.
Pasak specialistės, kartais tėvai namie prižada, jog dantų gydytojas nieko nedarys, o paaiškėja, kad dantis gydyti būtina skubiai. Tada gydytojui iškyla dilema – tesėti tėvelių pažadą ar ne.
Apsaugoti vaiką nuo streso galima lankantis pas odontologą profilaktiškai kas pusę metų, kad būtų laiku pastebėtas besivystantis ėduonis. Vizitas pas odontologą rekomenduojamas išdygus pirmiesiems dantukams.
Mažylio nerimą, ką darys gydytojas, psichologai rekomenduoja sumažinti žaidimu: pasikeisdami suvaidinkite „dantistą“ – vienas kitam patikrinkite ir suskaičiuokite dantukus.