MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kas yra miopija, kitaip vadinama trumparegyste?

Tai viena dažniausiai pasitaikančių akių refrakcijos ydų, kuomet akys pradeda per greitai augti, t. y. akies obuolys tampa ilgesnis nei turėtų būti, todėl vaizdas susidaro prieš akies tinklainę ir tolimi objektai atrodo neryškūs. Tai nutinka, nes akies optinėje sistemoje esančių lęšių, ragenos ir lęšiuko, laužiamoji galia nėra suderinta su akies obuolio ilgiu. Tokia nesuderinta akies optinė sistema sukelia įtampą, akys greičiau nuvargsta, dėl to gali kamuoti akių ar net galvos skausmas. Kuo jaunesnio amžiaus vaikui prasideda trumparegystė, tuo didesnė rizika išsivystyti didelio laipsnio trumparegystei, nes akies vidinės struktūros (tinklainė ir gyslainė) yra labiau išsitempusios ir iškyla didesnė tikimybė įvairių akių ligų atsiradimui ateityje.

Trumparegystės atsiradimo ir progresavimo priežastys

Iki šiol nėra žinomos tikslios trumparegystės atsiradimo priežastys. Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekranų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensyvumas, yra žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi didelis akims tenkantis krūvis, t.y. nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną ir skaitymas. Kitas svarbus faktorius – paveldimumas. Jei šeimoje vienas iš tėvų yra trumparegis, tikimybė, jog ir atžala bus trumparegė, padidėja triskart, jei abu tėvai – net šešiskart.

Ar šiuolaikiniai moksliniai išradimai gali padėti atsikratyti miopijos?

Trumparegystė – negrįžtama būklė. Akiai tapus trumparege, t. y. ilgesne nei ji turėtų būti, jos nebeįmanoma sumažinti. Neretai yra manoma, kad lazerinės akies korekcijos gali išspręsti problemą, tačiau jos tik leidžia atsisakyti korekcinių akinių ar kontaktinių lęšių, bet pačios akies nesumažina ir akių ligų rizika niekur nedingsta. Todėl jei vaikas tapo trumparegis, labai svarbu surasti pažangiausią būdą akies augimui sulėtinti ir užkirsti kelią sparčiam trumparegystės progresavimui.

Efektyvūs trumparegystės kontrolės būdai

Dažnai trumparegystės intensyvaus progresavimo lėtinimui gydytojai oftalmologai naudoja atropino lašus, specialius minkštuosius kontaktinius lęšius ar ortokeratologinius kontaktinius lęšius. Svarbus ir nuolatinis tinkamų korekcinių akinių nešiojimas. Iki šiol daugelį metų gydytojų oftalmologų taikyta praktika skirti silpnesnius nei reikalinga trumparegystės korekcijai akinių lęšius tėvams tarsi formuoja nuomonę, kad akys su silpnesniais akiniais daugiau pačios dirbs, intensyviau treniruosis akies raumuo, nebus nuolat įsitempę, todėl labiau atsipalaiduos ir taip būklė stabilizuosis. Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad per silpna, nepilna korekcija skatina trumparegystės progresavimą.

Pažangiausio sprendimo – Stellest® – ieškokite „Fielmann“ optikose

Penkerius metus Stellest® gamintojos „Essilor“ mokslinių tyrimų centre Kinijoje vykdomi tyrimai* parodė, kad vaikams, kurie ≥ 12 val. kasdien nepertraukiamai nešiojo Stellest® lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo 67 %, o akies obuolio augimas sulėtėjo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Net 90 % jame dalyvavusių vaikų akys prie naujo dizaino prisitaikė per 3 dienas, o maksimalus 100 % adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei 7 dienas.

*Bao J., Huang Y., Li X., Yang A., Zhou F., Wu J., Wang C., Li Y., Lim E.W., Spiegel D.P., Drobe B., Chen H., 2022. Spectacle Lenses With Aspherical Lenslets for Myopia Control vs Single-Vision Spectacle Lenses: A Randomized Clinical Trial. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.

Kodėl juos mielai nešioja trumparegiai vaikai Lietuvoje?

Trumparegystės korekcijai naudojami akinių lęšiai yra įgaubti – plonesni viduryje ir storesni kraštuose. Kuo vaiko dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, todėl akinukai gali būti sunkūs.  Stellest® lęšių technologija išsprendė visus šiuos nepatogumus – pasitelkus unikalią H.A.L.T. (angl. Highly Aspherical Lenslet Target) technologiją, kurią sudaro 11 koncentrinių lęšyje išsidėsčiusių žiedų, sudarytų iš 1021 mikro lęšiuko, kurie sukuria galingą signalą, lėtinantį trumparegystės progresavimą net iki 67%.

Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas

Stellest® gaminami iš specialios Airwear medžiagos, kurią NASA naudoja kurdama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai itin saugi ir patvari medžiaga, galinti atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y. susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti akį. Visi lęšiai padengti specialia Crizal Kids UV danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu, t.y. tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio lęšių paviršiaus.

Trumparegystės progresavimą lėtinantys kontaktiniai lęšiai

Siekiant maksimalaus miopijos kontrolės rezultato, būtina nepertraukiamai nešioti jos progresavimą lėtinančius Stellest® akinius, tačiau neretai jie sukelia didelių iššūkių vaikui sportuojant ar užsiimant kita aktyvia veikla. Todėl vyresnio amžiaus vaikams buvo sukurti minkšti vienadieniai trumparegystės progresavimą lėtinantys kontaktiniai lęšiai MiSight®. Trejus metus vykstantys klinikiniai tyrimai rodo, kad MiSight® efektyviai lėtina trumparegystės progresavimą, tačiau kol kas nėra duomenų, ar gydymas veikia nustojus juos naudoti.

Įpročiai, galintys padėti lėtinti trumparegystę

Reguliari regos patikra, laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas, tinkamas 30–40 cm žiūrėjimo atstumas, reikiamo apšvietimo užtikrinimas skaitant ir pan. – rekomenduojamos trumparegystės išsivystymo prevencijos priemonės, tačiau pagrindinė ir pati svarbiausia – buvimas lauke šviesiu paros metu, mažiausiai 2 val. per dieną. Tyrimai rodo, kad laiko leidimas natūralioje šviesoje pristabdo trumparegystės progresavimą net tiems vaikams, kurių tėvai yra trumparegiai. Nors ir teigiamo buvimo lauke poveikio mechanizmas nėra iki galo ištyrinėtas, tačiau mokslininkai atskleidžia, kad ryški šviesa lauke susiaurina vyzdį, taip sumažinamas vaizdo neryškumas ir defokusas. Mokslininkų Dong F., Zhi Z., Pan M. atlikti tyrimai rodo ir dopamino išsiskyrimo tinklainėje naudą esant natūralaus spektro šviesos aplinkoje. Būtent jis stabdo akies augimą – trumparegystės progresavimą.

„Fielmann“ pataria

Vaikų rega keičiasi, todėl būtina kartą per metus (esant poreikiui – ir dažniau) apsilankyti pas gydytoją oftalmologą, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu mielai lauksime optikose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs pasirūpinkite pažangiausiais, geriausiai vaiko regos poreikius atitinkančiais akinių lęšiais.

„Fielmann“ rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!

Užsak. Nr. 683

– Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus?

Pirmiausia – trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai trumparegystė nebeprogresuoja, ją galima sėkmingai koreguoti lazeriu. Dažnai tenka išrašyti akinius dar ikimokyklinukams, o jų tėvelius šios problemos užklupo tik paauglystėje.

Dažnesni ir alerginiai akių uždegimai. Vaikas ima trinti akis, jos ašaroja. Alergijos priežastys įvairios: naminiai gyvūnėliai, patalynės erkutės, augalai, žiedadulkės. Ilgai televizorių žiūrinčio vaiko akys gali išsausėti. Atkreipkite dėmesį, ar žiūrėdamas įdomų filmą vaikas mirksi – būtent taip akys drėkinamos.

– Kokio amžiaus mažiausi pacientai apsilanko jūsų kabinete ?

Ligoniuku gali tapti ir ką tik gimęs kūdikis. Dažnai kūdikiams diagnozuojama ašarų takų patologija – dakriocistitas (ašarų maišelio uždegimas). Liga išsivysto dėl to, kad gimus neatsidaro ašarų kanalai. Anot žinomų Londono mokslininkų, dakriocistitas diagnozuojamas dvidešimčiai procentų pasaulio kūdikių, tačiau dažniausiai ši liga praeina savaime per pirmuosius tris mėnesius. Maždaug penkiems procentams ligoniukų prireikia chirurginio gydymo – ašarų takų zondavimo. Ligos priežastys nežinomos. Manoma, kad įtakos turi įvairios gimdymą lengvinančios priemonės.

– Kas įpročiai skatina akių ligų vystymąsi?

Blogiausia, jei vaikas be perstojo žiūri iš arti, nes negali ilgai išbūti be naujųjų technologijų. Vaikai nuolat įsikniaubę į kompiuterius, su išmaniaisiais telefonais nesiskiria net žaisdami lauke. Akis veikia kaip fotoaparato objektyvas: specialaus raumens padedama ji fokusuoja vaizdą iš arti, o žiūrint į tolį, perfokusuoja iš toli. Jei nuolat žiūrime į arti esančius objektus, raumuo įsitempia ir ilgainiui nebegali atsipalaiduoti – vystosi trumparegystė.

– Ką galite papasakoti apie vaikų akių ligų profilaktiką?

Itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taigi padeda išvengti akių ligų. JAV akių gydytojai primena taisyklę „20:20:20“: po dvidešimties minučių darbo dvidešimt sekundžių pailsinti akis žiūrint į dvidešimt pėdų (šešių metrų) tolį.

Taip pat svarbu tinkama vaiko mityba. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas.

Jei vaiką kamuoja alergija, derėtų apsilankyti pas alergologą, o ir nustačius dirgiklius, kiek įmanoma, vengti alergenų.

Tėveliai neturėtų pamiršti reguliariai atvesti vaiką pas oftalmologą.

– Ar dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?

Dabar vaikų akys tikrinamos nuo mažumės. Išsiaiškiname, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau minėtas dakriocistitas. Šių ligų gydymą labai svarbu pradėti kuo anksčiau.

Pirmą kartą sveiko vaiko regą derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei akys sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą. Gerai būtų, jei tėveliai savo vaiką atvestų pas akių specialistą kartą per metus.

– Kuo ypatingas gydytojo darbas su vaikais?

Darbas su mažaisiais visiškai kitoks. Reikia ne tik kantrybės, bet ir specializuotos įrangos. Pavyzdžiui, specialaus nuotolinio prietaiso, kuris padeda identifikuoti refrakcijos ydas. Įpranti prie netikėčiausių pacientų traumų. Mažieji padaužos akis susižaloja įvairiausiais daiktais: plastikinių žaislų gabaliukais, žaislinių pistoletų kulkomis, plastikiniais balionų pagaliukais, kankorėžiais, kamuoliais.

Apsaugoti vaikus nuo tokių nelaimių galime tik atsisakydami pavojingų žaislų, kurių detalės gali sužeisti akis.

– Neseniai lankėtės prestižiniuose Londono oftalmologijos kursuose. Kokios akių ligos aktualiausios pasaulyje?

Šiuos oftalmologijos kursus, kurie, beje, skirti vaikų oftalmologijai, organizuoja Londono universitetas, o paskaitas skaito pasaulyje labiausiai pripažinti oftalmologijos ekspertai – profesoriai Deividas Teiloras ir Tonis Mūras. Pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas įvairiems genetiniams sindromams, vis labiau populiarėja ankstyvi radiologiniai tyrimai. Vaikams vis dažniau nustatomi regėjimo sutrikimai dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, naujagimiams dažnėja įvairių tinklainės problemų, ašarų takų pokyčių. Gausėja piktybinių auglių, dažnėja žvairumas. Šioms ligoms reikia rimtų diagnostinių tyrimų: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos. Tokius tyrimus jau atliekame ir Lietuvoje.

– Kaip vertintumėte oftalmologijos diagnostiką Lietuvoje?

Regėjimo sutrikimų diagnostika pakankamai pažangi. Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje. Vaikams dažnai naudojame refraktometrą – aparatą, kuriuo galima nustatyti akių laužiamąją gebą nuotoliniu būdu. Mat vaikas nesugeba ilgai koncentruoti žvilgsnio, nenustygsta kėdėje. Taip pat galime atlikti visus sudėtingus radiologinius tyrimus, tik kai kurie jų daromi tik vyresniems vaikams.

Nors vaikų akių ligų daugėja, tėveliams nervintis nereikėtų. Tiesiog nelaukite, kol mažieji patys pradės skųstis akių negalavimais. Užtenka ateiti pas oftalmologą po pirmojo gimtadienio, o idealiausia lankytis kasmet. Akių specialistai nuramins tėvelius, o jei prireiks, užkirs kelią rimtiems negalavimams.