MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Nuo kurių vaisių pradėti?

Paprastai vaisius jau galima duoti 5 mėnesių kūdikiui. Papildomas primaitinimas pradedamas nuo daržovių tyrės ar košės. O vaisių siūloma paskanauti tada, kai vaikas jau įprato prie daržovių ir košių. Vaisių tyrės kūdikiui siūloma tarp maitinimų – po pagrindinio patiekalo praėjus 1–1,5 valandos. Vaisiai duodami saikingai, nes per daug prisivalgęs saldesnio skonio deserto mažylis gali prasčiau valgyti daržoves ir košes.

Primaitinimą vaisiais pradėkite nuo trintų obuolių, bananų, kriaušių ar slyvų, galima duoti mėlynių. Kūdikis gali paragauti ir persikų, abrikosų. Braškių ir žemuogių siūlyti neskubėkite, geriausia jų duoti paskanauti 10–12 mėnesių sulaukusiam mažyliui, o vyšnių, trešnių, aviečių ir gervuogių – tik baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams.

Pradėti pažintį su uogomis reikia nuo 2–3 uogyčių ir nepamirškite, kad nedera jų gardinti cukrumi. Vaisių tyrę reikia pradėti duoti nuo 1 arbatinio šaukštelio ir po truputį didinti šį kiekį.

Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų siūlyti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, spanguolių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, citrusinių, agrastų ir serbentų). 

Kaip pasigaminti vaisių tyrę?

Užsiėmusios mamos dažnai renkasi pirktines vaisių tyreles, bet jei turite laiko, pasigaminkite pačios. Slyvas, abrikosus, bananus galima sutrinti grūstuvėje arba trintuvu. Nepatariama trinti metaliniu šaukštu, nes metalas naikina vitaminą C. Obuolius ir kriaušes sutarkuokite plastikine tarka. Uogų ir vaisių virti nebūtina, juos, pavyzdžiui, slyvas, nuplikykite karštu vandeniu ir nulupkite odelę.

Naudingiausios yra šviežios tyrelės, pagamintos iš kokybiškų, ekologiškų gausiai netręštų vaisių ir uogų. Prisiminkite, kad uogos ir vaisiai daug vertingesni už sultis, todėl pastarosios jų nepakeis.

Pradėkite nuo skystos tyrės, pamažu vaisių tyrė turėtų būti vis tirštesnės konsistencijos, galima duoti šaukšteliu nugrandyto obuolio. 7–10 mėnesių kūdikiui duodama tyrė su mažais maisto gabaliukais. 10–12 mėn. mažylis jau gali pats valgyti smulkiai supjaustytus vaisius. Įpratus kūdikiui prie atskirų vaisių ir uogų, galite gaminti vaisių bei daržovių tyreles iš kelių komponentų.

Vaisiai ir uogos – sveikatai naudingų medžiagų klodai

Vaisiai, kaip ir daržovės, yra būtinas papildomo maisto produktas – juose esantys vitaminai, mineralinės, skaidulinės medžiagos svarbios normalioms organizmo funkcijoms, taip pat ir imunitetui. Vaisiai, kaip ir daržovės, turi daug sveikatai naudingų medžiagų, pvz., ląsteles nuo pažeidimų saugančių antioksidantų.

• Bananai yra geras mikroelementų šaltinis: magnio, kalio, kalcio, geležies ir fosforo. Juose yra vitaminų A, B1,B2, C. Be to, bananai retai sukelia alergines reakcijas.
• Slyvose yra kalio, mangano, vitaminų A, C, K, antioksidantų polifenolių, kurie turi stiprų uždegimo slopinamąjį poveikį.•
• Mėlynėse yra pektino, taip pat padedančio susilpninti uždegimą, ypač daug karotino (provitamino A), kuris ne tik naudingas regėjimui, bet ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamas organizmo ląsteles. Šios uogos turi vitaminų B, C, kalcio, fosforo, kalio, mangano, geležies. Be to, mėlynės mažai alergizuojantis maisto produktas. Šiose uogose yra vidurius kietinančių medžiagų, todėl jų galima duoti ir viduriuojančiam vaikui.
• Avietės turi daug karotino, vitamino C, geležies, kalcio, magnio, kalio, fosforo.
• Abrikosai yra puikus vitaminų B5, A, C šaltinis, juose yra kalio, kalcio, fosforo, karotino ir pektino.
• Obuolys suteikia vitaminų C, P, provitamino A, amino rūgščių, karotino, daug pektino, kuris padeda apsaugoti skrandžio bei žarnyno gleivinę, nes pasižymi mikrobus naikinančiomis savybėmis.

Vaisiai yra saldūs, todėl jais galima puikiai pakeisti saldumynus. Galite duoti juos kaip atskirą patiekalą arba paskaninti košes.

Parengė Undinė Gilė

„Motiejų ir Meilę dar kūdikystėje veždavome pas močiutę į kaimą, kur natūraliai auga agurkai, pomidorai, kitos daržovės ir vaisiai, duodavome juos pačiupinėti, pauostyti. Vėlesniame amžiuje itin patraukia tėvų pavyzdys, nes vaikai natūraliai kopijuoja tėvų elgesį, todėl sveika šeimos mityba – labai svarbi – sako pašnekovė.

Vis dėlto ji priduria, kad reikia nepamiršti, jog vaikai – unikalios asmenybės, turinčios savo pomėgius: „Tėvai negali garantuoti, ar vaikui patiks vaisiai ir daržovės, tačiau jie gali pabandyti – tereikia fantazijos ir įdomių ar išradingų, žaidimą primenančių būdų.“

Noriai padeda gaminti maistą

Norint sudominti vaikus sveika mityba, galima juos kuo labiau įtraukti į maisto ruošimą. Pasak I. Mackevičienės, atžalas pratinti „suktis“ virtuvėje rekomenduojama jau nuo trejų metų.

„Tokio amžiaus vaikai jau gali atlikti paprastas užduotis – plakti, maišyti, ar net pjaustyti maistą. Panašius namų darbus Motiejus ir Meilė jau gauna ir darželyje bei mokykloje, pavyzdžiui, namuose su šeima išsikepti blynų, pasigaminti sveikų užkandžių. Tuo pat metu galite jiems paaiškinti ir apie atitinkamų ingredientų naudą. Be to, prieš akis matant rezultatą, prie kurio buvo prisidėta savo rankomis, vaikams dar skaniau“, – sako I. Mackevičienė.

„Septynerių Motiejus nuo mažens pats mėgdavo prisidėti ir prie sriubos virimo, ir prie kitų patiekalų gaminimo. Tiesa, savo mėgstamiausius patiekalus jis jau moka paruošti pats. Šiandien virtuvėje dažniau padeda pustrečių Meilė –mums leidus ima mažą peilį, pjausto agurkus ir pomidorus. Ji rodo didelį susidomėjimą, o mes atsakome tuo pačiu. Juk tai – savotiškas žaidimas, padedantis auginti supratimą apie organizmui naudingą maistą, vaisius, daržoves“, – sako Ieva.

Kasdienybė be daržovių ir vaisių – neįsivaizduojama

Nuomonės formuotoja sako, kad dar vienas efektyvus būdas supažindinti vaikus su vaisiais ir daržovėmis – papildyti įprastus receptus sveikais ingredientais: „Itin daug kas priklauso nuo pateikimo, pavyzdžiui, visada galima į blynelius įtarkuoti truputėlio cukinijų ar pagaminti trintą daržovių sriubą. Net jei jūsų vaikai ne itin mėgsta kai kurias daržoves ar vaisius, įdėdami juos į kasdienius, mėgstamus patiekalus, galite pratinti vaikus prie žalumynų skonio.“

Tiesa, pati Ieva kasdienėje buityje su šia problema susiduria retai. Pašnekovė juokauja, kad jos vaikai valgo kaip suaugusieji – nėra išrankūs bei mėgsta beveik visas daržoves ir vaisius.

„Mūsų namuose visada šaldytuve ar spintelėje yra agurkų, pomidorų, špinatų, avokadų ir burokų. Maniškiai vakarienei visada renkasi salotas – nors jų net nesiūlau. Motiejaus mėgiamiausios – salotos su burokėliais ir feta arba su pomidorais ir mocarela – jas jis jau moka pasigaminti pats. Neabejoju, kad šias salotas prižiūrimas tėvelių nesunkiai pasigamintų bet kuris kiek vyresnis vaikas“, – sako pašnekovė.

Ieva ragina kviesti savo vaikus į virtuvę ir drauge išbandyti ne tik šias gardžius, gaivias salotas, bet ir blynelius su cukinijomis.

Salotos su pesto padažu ir mocarela

Vienai porcijai jums reikės: vieno didesnio pomidoro, 60 g mocarelos, saujos špinatų, 20 g pesto padažo, druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo būdas: smulkiai supjaustykite pomidorą ir mocarelą, kartu su špinatais sudėkite ingredientus į dubenį. Įkrėskite šaukštą pesto padažo, pagardinkite druska ir pipirais. Viską labai gerai išmaišykite. Galima patiekti su skrudintu duonos gabalėliu.

Salotos su burokėliais ir feta

Vienai porcijai jums reikės: šviežio buroko, špinatų, pomidorų, fetos sūrio, balzamiko acto, alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo būdas: supjaustykite kubeliais arba storesniais gabalėliais sutarkuokite buroką, taip pat susmulkinkite pomidorus bei fetą ir sudėkite į dubenį. Apšlakstykite balzamiko actu ir alyvuogių aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Viską labai gerai išmaišykite. Galima patiekti su skrudintu duonos gabalėliu.

Blyneliai su cukinijomis

2-4 porcijoms jums reikės: 1 puodelio tarkuotų cukinijų, 1 puodelio miltų (aš naudoju speltos miltus), 1 kiaušinio, pusės puodelio pieno, cukraus ir druskos pagal skonį, aliejaus, pagardų patiekiant.

Paruošimo būdas: į dubenį sudėkite tarkuotas cukinijas, miltus, kiaušinį, druską ir cukrų. Lėtai pildami pieną viską maišykite, kol gausite tirštoką tešlą. Gali prireikti papildomai pieno (jei norite ją paskystinti) arba miltų (jei norite ją patirštinti).

Į keptuvę su įkaitintu aliejumi dėkite tešlą, o ji turėtų lengvai pasklisti plonais blyneliais. Kepkite blynus ant vidutinės ugnies, leiskite gražiai apskrusti iš abiejų pusių. Patiekite su vaikų mėgstamais priedais – uogomis, uogiene, grietine ar pan. Skanaus!

Mažų vaikų virškinimo sistema silpnesnė, nes menkesnis fermentų kiekis. Todėl itin riebus maistas, kuris suteikia daug energijos ir gerai sušildo organizmą, vaikui netinka. Be to, per didelis riebalų kiekis tukina. Kaipgi maitinti mažylį žiemą, kad jis būtų stiprus ir galėtų apsiginti nuo ligų?

Pagrindinės mitybos taisyklės

Kaip ir kitais sezonais, mažo vaiko mitybos racione turi užtekti visų medžiagų, būtinų jo augimui bei vystymuisi. Svarbi raumenų, audinių bei ląstelių statybinė medžiaga – baltymai, kurių vaikas gaus valgydamas mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, pieno produktus. Gyvūniniuose baltymuose yra mažylio augimui būtinų amino rūgščių rinkinys. Net jeigu tėvai vegetarai, vaikui reikia padaryti išimtį –  jis turi gauti gyvūninių baltymų. Tai ypač aktualu žiemą, kai energijos poreikis didesnis.

Kartu su baltymais angliavandeniai sudaro pačius svarbiausius junginius, reikalingus normaliam visų organizmo sistemų funkcionavimui. Bet svarbu rinktis tinkamus angliavandenius. Žiemą vaikui dar rečiau leiskite smaguriauti saldainiais, baltų miltų kepiniais, nes juose tėra paprastųjų angliavandenių, kuriuos organizmas greitai pasisavina, o jų perteklius virsta atsargai kaupiamais riebalais. Energijos tokie angliavandeniai suteikia tik trumpam, todėl vaikas greitai vėl pajus jos stoką ir panašių produktų poreikį. Per didelis saldumynų kiekis gali ne tik nutukinti, bet ir pakenkti endokrininei sistemai, padidina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, išbalansuoja imuninę sistemą.

Naudingas ir būtinas energijos šaltinis – sudėtiniai angliavandeniai. Tai įvairių kruopų košės, visų grūdo dalių miltų produktai, kurių žiemą vaikui siūlykite dažniau.

Riebalai pasisavinami lėtai ir išskiria daug energijos, jie neabejotinai reikalingi, tik per daug riebus maistas apsunkina virškinimą. Todėl mažyliams ir žiemą negaminkite patiekalų iš riebios mėsos, neduokite riebių pieno produktų.

Žiemos vitaminai

Angliavandenių ir riebalų apykaitai yra svarbus vitaminas B7 (vitaminas H – biotinas) – tai tirpus vandenyje B grupės vitaminas. Jo yra augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose, o daugiausia biotino  jautienoje, inkstuose, piene, kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose.

Visuotinių ligų periodu itin didelės įtakos turi stiprus imunitetas, todėl svarbūs visi veiksniai, padedantys organizmui atsilaikyti prieš virusus. Dažniau išvengia ligų užsigrūdinęs vaikas, maitinamas nemažai vitaminų turinčiais produktais. Pavyzdžiui, valgydamas  citrusinius vaisius, kriaušes, kivius, kai kurias uogas, mažylis gaus vitamino C. Geltonuose ir oranžiniuose vaisiuose gausu karotenoidų, kurie organizme virsta imuninei sistemai svarbiu antioksidantu – vitaminu A. Šio mikroelemento suteiks morkos, moliūgai, geltonosios ir oranžinės paprikos.

Kitas svarbus antioksidantas – vitaminas E, daugiausia  jo turi grikių kruopos, žirniai, pupelės, špinatai, kukurūzai, riešutai, pieno produktai, mėsa, kiaušinio trynys, nerafinuotas aliejus. Gerai mamoms žinomas vitaminas D svarbus ne tik vaiko kaulams, bet ir imunitetui.

Imunitetą stiprinančių vitaminų turi juodieji serbentai, spanguolės, avietės, šaltalankiai. Žiemą vaikas turėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Įvairių mažyliui būtinų mikroelementų yra mėsoje, žuvies, pieno produktuose, kiaušiniuose bei kruopose.

Švieži ar šaldyti maisto produktai?

Šaldytos uogos ir kai kurios daržovės žiemą nukonkuruoja šviežias, nes sezono metu užšaldytuose maisto produktuose išlieka daugiau vitaminų. Importuojamos daržovės ir uogos netenka dalies mikroelementų jas vežant, o Lietuvoje užaugintos – laikant. Vasarą ir ankstyvą rudenį užšaldytos  uogos ir daržovės – natūralus vitaminų šaltinis.  Ne mažiau vertingi ir parduotuvėje įsigyti šaldyti maisto produktai, paruošti naudojant šiuolaikines technologijas.

Šviežiuose vaisiuose ir daržovėse yra geram virškinimui naudingos ląstelienos. Kai kurios daržovės išlaikomos visą žiemą, tokios yra morkos, kopūstai, burokai, ropės. Citrusiniuose vaisiuose išlieka didelis vitamino C kiekis, todėl žiemą labai pageidaujami apelsinai, mandarinai, greipfrutai, citrinos.

Šiltas maistas

Žiemos šaltis sulėtina medžiagų apykaitos procesus, nes organizmas priverstas taupyti energiją, kad jos užtektų šilumai pasigaminti. Todėl vaikui dažniau duokite šilto maisto. Ryte mažylį sušildys košė, virkite ją iš sudėtinių angliavandenių turinčių kruopų. Tinka omletas su troškintomis daržovėmis, įvairūs apkepai. Šiltą mėsos ir morkų su burokėliais patiekalą galite paįvairinti šviežių salotų lapais, kitomis šviežiomis daržovėmis. Tokios mėsos rūšys kaip jautiena, veršiena, kiauliena, aviena lengviau virškinamos tuomet, kai valgomos šiltos. Organizmo šilumą palaikys šilta sriuba.

Priešpiečiams tiks šiltas varškės apkepas, kurį galite pagardinti vaisiais, daržovių troškinys.

Vietoj šaltų gėrimų duokite vaikui šilto kompoto, iš uogų virtų gėrimų. Vakarienei patroškinkite daržovių su mėsa, išvirkite vištienos, pagaminkite bulvių košę.

Vitaminų ir mineralų maisto papildai

Nuomonė, kad daržovėse ir vaisiuose užtenka visų vaikui būtinų vitaminų bei mineralų, klaidinga. Žiema – sunkus periodas organizmui dar ir todėl, kad mikroelementų daržovėse ir vaisiuose gerokai mažiau negu rudenį, ir jų neužtenka organizmo poreikiams. Maistas, žinoma, išlieka svarbus vitaminų ir mineralų šaltinis, bet prarastas mikroelementų atsargas maisto produktuose dažniausiai būtina papildyti iš mikroelementų preparatų.

Vaistinėse galite įsigyti vitaminų ir mineralų maisto papildų, pritaikytų skirtingo amžiaus vaikams. Ikimokyklinio amžiaus mažyliams ir pradinukams intensyvaus augimo periodu ypatingai svarbūs riebaluose tirpstantys vitaminai A, D ,E, taip pat – B grupės, vitaminai C ir PP (niacinas). Mažam vaikui patogu sugirdyti skysto pavidalo vitaminų maisto papildą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ką valgyti?

Kelis kartus per dieną valgyk įvairius vaisius ir daržoves. Iš jų gauname daug maistinių skaidulų, reikalingų geram virškinimui. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu vitaminų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Šie maisto produktai skatina žarnyno peristaltiką, todėl jame susikaupia mažiau dujų ir sparčiau pasišalina jau esančios dujos

Valgyk pakankamai grūdinių produktų arba bulvių. Iš šių maisto produktų turime gauti daugiau nei pusę paros energijos kiekio. Grūdiniuose produktuose ir bulvėse mažai riebalų ir daug maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Maistas, kuriame gausu skaidulų, gerina žarnyno peristaltiką bei apsaugo nuo vidurių užkietėjimo bei pūtimo. Patariama vartoti daugiau ruginių, avižinių grūdinių kultūrų, kurios nesukelia vidurių pūtimo.

Mažiau riebalų. Gyvulinius riebalus dažniau keisk į augalinius aliejus, turinčius visiems būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių. Valgydama riebų maistą greičiau persivalgysi. Mat riebalų energetinė vertė didelė, o sotumo jausmas atsiranda vėliau negu suvalgius maisto, kuriame gausu angliavandenių. Taigi, riebią mėsą keisk į liesą arba ankštines daržoves, paukštieną arba žuvį. Dažniau reikėtų pirkti liesą pieną ir jo produktus.

Riebalai yra vieni iš sunkiausiai virškinamų maisto medžiagų. Todėl persivalgius riebaus maisto, sutrinka virškinimas ir vargina raugėjimas, skauda ir pučia pilvą, viduriuojama arba užkietėja viduriai.

Mažiau cukraus. Rinkis maisto produktus, kuriuose mažiau cukraus, mažiau valgyk saldumynų pati ir nepratink prie jų vaiko. Maisto produktai, kuriuose daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės ir kt.) – energijos šaltinis. Bet angliavandenių perteklius virsta riebalais ir dujomis žarnyne. Nei tau, nei vaikui nereikia saldžių spalvotų gėrimų. Dirbtiniai saldikliai, esantys šiuose gėrimuose, ne tik didina cukraus poreikį, bet ir sukelia pilvo pūtimą.

Užkandžiams geriausiai tinka švieži arba džiovinti vaisiai. Tarp valgymų greičiausiai pasisotinsi vaisiais arba riešutais. Pavyzdžiui, greitai alkį numalšins bananas arba kriaušė. Tai tikrai naudingesnis organizmui pasirinkimas negu šokoladas. Jo sudėtyje yra daug riebalų ir angliavandenių, kurių perteklius kelia pavojų ne tik figūrai, bet ir virškinimui.

Kaip ir kada valgai?

Nepainiok apetito ir alkio. Valgyti reikia tik pajutus alkį. Alkis – organizmo signalas, kad pritrūko maisto medžiagų fiziologinėms funkcijoms. Apetitas – tavo įpročiai ir pomėgiai. Apetitą taip pat gali lydėti tuštuma skrandyje, silpnumo jausmas, vangumas. Bet šie pojūčiai atsiranda dėl psichologinių priežasčių. Jeigu silpna, dar nereiškia, kad organizmas išsekęs. Apetitą sužadina mėgstamo maisto produkto kvapas arba išvaizda. Pavyzdžiui, pietums suvalgei sriubos, mėsos patiekalą – lyg ir pakanka. Tik ant stalo puikuojasi pyragaitis, kurį sušlamšti tave paskatins jau ne alkis, o apetitas. Jei prisivalgėte perdaug , skrandis nebegalės susidoroti su dideliu maisto kiekiu ir taip pat gali pūsti vidurius.

Vanduo vietoj valgio. Ryte, pusvalandį prieš pusryčius, išgerk stiklinę šilto vandens ( galima paskaninti šviežiomis citrinos sultimis). Be vandens neįmanomas nei virškinimas, nei medžiagų apykaita. Per dieną suaugusiam žmogui reikia 2–2,5 litrų vandens. Jis gerina virškinimą, padeda išvalyti organizmą ir sumažina alkio jausmą. Jei vartojame per mažai vandens, gali užkietėti viduriai, o tai skatins pilvo pūtimą.

Nedera gerti valgant. Tai taisyklė, kurios reikia laikytis, norint išvengti virškinimo sutrikimų, taip pat – pilvo skausmo ir pūtimo. Tyrimais nustatyta, kad skystis susilaiko skrandyje maždaug 10 minučių, o tekėdamas virškinamuoju traktu nusineša ir dalį skrandžio sulčių. Todėl sutrinka virškinimas. Gydytojai pataria vandenį gerti 15 minučių prieš valgį. Suvalgius vaisių arba daržovių patiekalą, gerti derėtų po 30 minučių, o mėsos – ne anksčiau kaip po 2 valandų. Virškinimą sunkina labai šalti ir karšti gėrimai, tinkamiausias – šiltas 30–40 laipsnių vanduo.

Vaisius valgome prieš valgį. Vaisiai, žinoma, naudingi, bet per daug suvalgius gali išpūsti pilvą, užklupti viduriavimas ir kamuoti rėmuo. Šviežius vaisius derėtų valgyti bent pusvalandį prieš valgį, o ne kaip desertą. Paskanavus jų iškart po valgio, taip pat gali sutrikti virškinimas.

Nepersivalgyk. Kiek galima suvalgyti vienu kartu? Jogos specialistai pataria: tiek, kiek telpa rieškučiose. Imkis gudrybės – dideles lėkštes pakeisk į mažas. Atrodys, kad maisto daug, o iš tikrųjų jo bus tiek, kad nepersivalgysi. Jeigu valgysi dažniau ir nedideliais kiekiais, neperkrausi skrandžio ir pilvas nesukels problemų.

Gerai kramtyk. Nevalgyk dideliais kąsniais: į skrandį turi patekti gerai susmulkintas maistas. Valgyti reikia ramioje aplinkoje, iš lėto. Skubėdama persivalgysi, o gausus ir stambiais kąsniais nurytas maistas sunkiai virškinamas. Todėl neišvengsi pilvo skausmo ir pūtimo.

Nekalbėk valgio metu. Bendravimas, televizorius ir knyga valgio metu trukdo maisto pasisavinimui. Be to, kalbėdama prisivalgysi ir oro, kuris išpūs pilvą.

Iš karto po valgio nedera eiti miegoti. Miegant sulėtėja visa organizmo veikla, taip pat – ir virškinimas. Todėl nevalgykime bent porą valandų prieš miegą.

Mitybos režimas. Per pusryčius ir pietus stenkis suvalgyti daugiau kaip du trečdalius paros maisto. Patariama valgyti ne mažiau kaip 4–5 kartus per dieną. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, valgantys du ar tris kartus per dieną bei nereguliariai, dažniau serga skrandžio ligomis ir kenčia nuo virškinimo sutrikimų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė