Kuo naudingas magnis?

Magnis reikalingas daugeliui biocheminių reakcijų, jis aktyvina maždaug 300 fermentų, dalyvauja angliavandenių, riebalų ir lipidų apykaitoje, turi įtakos imuninei organizmo apsaugai. Nepakeičiamas magnio vaidmuo palaikant normalų ląstelės membranos (apvalkalo) – bet kokio gyvo organizmo elemento – funkcionavimą.

Magnis – vienas iš mikroelementų, susikaupusių raumenyse, nervų ląstelėse, kauluose ir dantyse. Jeigu negauname pakankamai magnio, gali ištikti nerviniai priepuoliai ir depresija. Atsiranda raumenų traukuliai – ypač kojų mėšlungis. Be magnio organizmas negali įsisavinti kalcio.

Jis būtinas ir gimdos raumenims – normaliam susitraukimui ir atsipalaidavimui. Šis mikroelementas natūraliai palaiko kraujagyslių tonusą, todėl padeda išvengti arba susilpnina vieną iš nėštumo komplikacijų – arterinio kraujospūdžio padidėjimą.

Kodėl magnio pritrūksta?

Moteriai kasdien reikia 300–350 miligramų magnio. Nėštumo metu normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi jo reikia maždaug pusantro karto daugiau (esant daugiavaisiam nėštumui – dar daugiau). Su maistu šio mikroelemento gauname vis mažiau, nes prastėja maisto produktų kokybė, todėl mažėja juose ir magnio. Be to, valgome rieboką ir baltymų turtingą maistą, todėl šis elementas silpniau rezorbuojamas iš žarnyno.

Nėščioji netenka magnio vemdama, jo mažėja vėlesniu nėštumo periodu, kai cirkuliuoja didesnis skystos kraujo plazmos kiekis ir šio elemento daugiau pašalinama per inkstus.

Magnio organizme mažėja suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, susirgus cukriniu diabetu. Šį mikroelementą iš organizmo išplauna cukrus, kava, alkoholis.

Magnio trūkumo pasekmės

Pagrindiniai magnio trūkumo požymiai: emociniai svyravimai, depresija, nėštumo periodu ypač pavojingas – padidėjęs gimdos tonusas. Jeigu nėščioji nekreips dėmesio į šiuos simptomus, gali išsivystyti sunki neurozė. Kiekviena smulkmena išmuš tave iš pusiausvyros, nesuvaldysi emocijų. Labiausiai dėl pykčio protrūkių kentės artimieji. Tokia nėščios moters emocinė būklė turės neigiamos įtakos ir dar negimusiam kūdikiui.

Traukuliai ir sustiprėję gimdos susitraukimai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bet kuriuo nėštumo periodu. Dar labiau negu nėščia moteris dėl magnio trūkumo kenčia vaisius. Gali sulėtėti jo vystymasis įsčiose, o gimęs kūdikis bus alergiškas.

Jeigu pritrūks magnio vaikui, jis gali lėčiau augti bei bus silpnesnis už bendraamžius.

Ar pakanka tinkamai maitintis?

Magnio šaltinis – maistas ir vanduo, bet ir geriausiai subalansuota mityba nesuteiks pakankamai magnio.

Daugiausia magnio yra riešutuose (per dieną jų reikia suvalgyti 100 gramų), ankštinėse daržovėse (pupelės, žirniai), taip pat špinatuose, morkose, svogūnuose, jūros produktuose. Tik riešutai, šokoladas, ankštinės daržovės – labai kaloringas maistas, be to, gali sukelti alergijas. Apelsinai, citrinos, greipfrutai ir kiti citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu magnio, tai pat gali sukelti alergiją. Daug magnio būtų galima gauti iš neskaldytų grūdų duonos, bet apdorojant grūdus šis mikroelementas pašalinamas. Be to, magnis sunaikinamas termiškai apdorojant bet kurį maisto produktą.

Taigi, mitybą derėtų praturtinti magnio maisto papildu. Šiuolaikinio streso ir įtempto gyvenimo sąlygomis magnis padeda nurimti, šalina nuovargį. Magnis būtinas ne tik nėščiajai, bet ir žindančiai mamai, nes žindydama taip pat netenki šio elemento. Jį būtina vartoti dar planuojant nėštumą. Magnio reikia organizmui susidoroti su fizinėmis ir psichinėmis problemomis, jis padeda atstatyti organizmo jėgas po gimdymo. Magnis būtinas bet kurio amžiaus suaugusiajam ir vaikui.

Parengė Undinė Gilė

Pasak šeimos klinikos „Alfa clinic” gydytojo genetiko Danieliaus Serapino, nėštumo periodu tenka atlikti ne vieną tyrimą, kurio reikia įvertinti vaisiaus vystymąsi. Vieni iš jų – genetiniai tyrimai, kurių tikslas nustatyti įgimtas vaisiaus anomalijas arba genetinių ligų tikimybę.

Invaziniai tyrimai – rizikingi
Genetiniai tyrimai skirstomi į neinvazinius, kuriuos atliekant nesikišama į besiformuojančio vaisiaus ir embriono aplinką, bei invazinius, kurių metu su švirkštu paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Pirmiausiai atliekami neinvaziniai genetiniai tyrimai – ultragarsu ir kraujo tyrimai.

Docento D. Serapino teigimu, neinvaziniai genetiniai tyrimai nepavojingi, tačiau gali būti netikslūs. „Neinvaziniai tyrimai leidžia įvertinti polinkį į genetinius sutrikimus, tokius kaip Dauno ir Edvardso sindromas. Vienos iš dešimties nėščiosios kraujo tyrimo rezultatai gali būti klaidingi. Pavyzdžiui, tyrimais nustatoma, kad vaisius gali turėti vieną minėtų sindromų, nors vėliau paaiškėja, kad polinkio sirgti nėra”, – teigia doc. D.Serapinas.
Jeigu neinvaziniu tyrimu nustatomas polinkis sirgti Edvardso sindromu, gydytojai siūlo invazinius tyrimus – biopsiją arba vaisiaus vandenų tyrimą. Pasak gydytojo genetiko, invazinių tyrimų patikimumas – 99 proc., tačiau moteris rizikuoja užsikrėsti infekcija ar patirti persileidimą.

„Nėščiajai kyla nemaža dilema: ryžtis kiek pavojingam invaziniam tyrimui, bet turėti tikslią informaciją, ar vaisiui negresia anomalijos, ar apsiriboti kraujo tyrimu, kurio rezultatai vis dėlto gali būti klaidingi”, – pastebi doc. D. Serapinas.

Nauji genetiniai tyrimai leido išvengti aborto
Neseniai JAV pradėti taikyti naujos kartos neinvaziniai genetiniai tyrimai, kuriais galima 99 proc. tikslumu nustatyti vaisiaus lytį ir galimus genetinius vaisiaus pakitimus. „Tai efektyvus ir saugus neinvazinis tyrimas, kurio metu vaisiaus DNR tiriamas iš motinos kraujo. Toks tyrimas nekelia jokio pavojaus vaisiui ir jį galima daryti labai anksti – nuo dešimtos nėštumo savaitės”, – pastebi D.Serapinas.

Dažniausiai šie tyrimai atliekami tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet jau yra klinikų, atliekančių juos ir Lietuvoje.
Pasak doc. D. Serapino, naujos kartos genetinius tyrimus patariama atlikti vyresnėms negu 35- erių nėščiosioms. Mat jų kūdikiams didesnė genetinių ligų rizika. „Tyrimai rodo, jog gimdyvių amžius nuolat didėja. Prieš 40 metų gimdymai per 30- ties sudarė apie 30 procentų, dabar – 70 proc. gimdyvių šio amžiaus moterys.

Gydytojo teigimu, etinis aspektas – taip pat svarbus. „Naujausi tyrimai leidžia išsklaidyti nėščiųjų nerimą. Viena 37 metų pacientė, kuriai kraujo tyrimu buvo nustatyta Edvardso sindromo rizika, reikalavo aborto. Po ilgų įkalbinėjimų atlikti tikslesni tyrimai parodė, jog vaisius sveikas. Taigi, išgelbėjome gyvybę”, – pasakojo gydytojas genetikas.

Kokio amžiaus vaiko imuninei sistemai labiausiai reikia padėti?

Vaiko imunitetas ypatingai pažeidžiamas pirmaisiais gyvenimo metais, nes jis dar silpnas ir bręsta iki 5 metų. Kūdikį saugo antikūnai, kuriuos jis gauna su mamos pienu.

Didelės įtakos imuninei sistemai turi mažylio vystymasis. Šiuo periodu jo medžiagų apykaita labai sparti, vaikas auga, didėja jo svoris, bręsta vidaus organai, dygsta dantys. 2-5 metų vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklėles, kuriose susitinka su daugybe bakterijų bei virusų. Todėl mažieji dažnai suserga.

Ruduo – peršalimo ligų pradžia. Kaip sustiprinti sergančio vaiko imunitetą?

Kiekviena ūminė liga susilpnina vaiko imunitetą maždaug mėnesiui. Todėl sveikstančio vaiko imunitetą reikėtų stiprinti papildomai. Vaikas turėtų daugiau ilsėtis, dažniau pasivaikščioti gryname ore, tėvams nedera vesti mažylio ten, kur lankosi daug žmonių. Pasirūpinkite subalansuota mityba, tinkamu dienos režimu, grūdinkite vaiką. Greičiau atstatyti jėgas padeda imunitetą stiprinantys maisto papildai bei žuvų taukai.

Kuo naudingos sveikatai žuvų taukuose esančios omega–3 riebalų rūgštys ? Kuriuose maisto produktuose omega–3 rūgščių daugiausia?

Omega–3 riebalų rūgščių reikia vaiko vystymuisi. Jos būtinos ne tik imuninei sistemai, bet ir smegenų veiklai, nervų sistemai, regėjimui. Pagrindinių omega–3 rūgščių organizmas negamina, tad vaikas gali jų gauti tik valgydamas jūrinę žuvį ar gerdamas žuvų taukus.

Šių rūgščių yra kokybiškoje jūrinėje žuvyje, linų sėmenų aliejuje. Daugiausia omega–3 riebalų rūgščių yra menkių kepenų aliejuje. Dar jame yra natūralių vitaminų A ir D, kurie svarbūs ne tik imuninei sistemai. Vitamino D reikia kaulams, dantims, raumenims. Vitaminas A būtinas geram regėjimui, odai ir gleivinėms. Todėl iš šviežių menkių kepenų pagaminti skysti žuvų taukai labiausiai tinka vaikams.

Ar žuvų taukai labai svarbūs nėščiajai ir jos pilvelyje augančiam vaisiui?

Omega–3 rūgštys padeda vystytis vaisiaus ir kūdikio smegenims. Norvegai tyrimais nustatė, kad mamos, nėštumo metu vartojusios EPR, eikozapentaeno ir DHR, dokozaheksaeno rūgščių turtingus žuvų taukus, pagimdė kūdikius, kurių intelekto koeficientas gerokai aukštesnis negu mažylių, kurių mamos vartojo augalinės kilmės aliejų.

Kol vaisius auga mamos pilvelyje, jis pasiima omega–3 riebalų rūgštis iš mamos, paskui kūdikis kurį laiką dar gauna jų su mamos pienu. Žinoma, jeigu mama pakankamai valgo kokybiškos jūrinės žuvies. Deja, mamos žuvų patiekalus gamina retai. Be to, omega–3 riebalų rūgščių yra ne visuose pieno mišiniuose. Todėl dirbtinai maitinamam kūdikiui reikia duoti žuvų taukus. Juos turėtų vartoti ir besilaukiančios bei žindančios moterys.

Riebalų rūgštys omega–3 labai svarbios ir mokymuisi bei pažinimui.

Taigi, žuvų taukai gali padėti ir mokinukui?

Kiekvieną rugsėjį mokinukų tėveliams kirba širdis – kaip gi vaikui seksis mokslai šiais metais. Oksfordo (Anglija) universiteto mokslininkai nustatė, kad norint padėti savo vaikui, svarbu pasirūpinti ir jo mityba – kraujyje turi pakakti omega–3 riebalų rūgščių, nes jos turi įtakos pažintiniams vaiko gebėjimams.
Omega–3 riebalų rūgštys (EPR ir DHR) yra svarbios vaikų vystymuisi – teigiama mokslinio tyrimo išvadose. Šių metų birželį Oksfordo universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo 493 britų moksleiviai. Tiriant 7–9 metų vaikus buvo siekiama nustatyti, ar omega–3 riebalų rūgščių koncentracija kraujyje turi įtakos vaikų skaitymo įgūdžiams ir pažintiniams gebėjimams.
Tyrime dalyvavo ir rimtų skaitymo sutrikimų turintys Jungtinės Karalystės mokyklų moksleiviai. Ištyrus vaikų kraujo mėginius nustatyta, kad vaikai, kurių kraujyje yra daugiau omega–3 riebalų rūgščių, ypač nepakeičiamųjų DHR riebalų rūgščių, pasižymėjo geresniais skaitymo ir darbo įgūdžiais ir turėjo mažiau elgesio problemų nei tie vaikai, kurių kraujyje omega–3 koncentracija mažesnė.
9 iš 10 tyrime dalyvavę vaikai nevalgė žuvies patiekalų du kartus per savaitę, kaip rekomenduoja Didžiosios Britanijos sveikatos specialistai. Nors tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kiek omega–3 vaikas suvartojo anksčiau, kokia jo genetika ar gyvenimo būdas, vis dėlto rezultatai aiškiai parodė, kad besimokantiems vaikams labai svarbus omega–3 kiekis racione, ypač – DHR rūgščių. Jei vaikas valgo žuvį tris kartus per savaitę arba geria žuvų taukus, tikėtina, kad jo kraujyje bus reikiama omega–3 riebalų rūgščių koncentracija.

Kaip išsirinkti geriausius žuvų taukus? Į ką atkreipti dėmesį perkant?

Vaistinėse ir internete siūloma daug žuvų taukų produktų, kurių sudėtis gali labai skirtis. Pagrindinis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis – kiek ir kokių biologiškai aktyvių medžiagų (omega–3 riebalų rūgščių – EPR ir DHR, vitaminų ir mineralinių medžiagų) yra rekomenduojamoje dienos normoje. Tai racionaliausias kriterijus žuvų taukams pasirinkti. Noriu atkreipti dėmesį, kad etiketėje ieškoti reikia ne žuvų taukų kiekio per parą, o omega–3 riebalų rūgščių (EPR ir DHR) kiekio. Jų turėtumėme gauti ne mažiau kaip 1000 miligramų per parą.

Kitas svarbus dalykas – gamintojo patikimumas, tiesiogiai susijęs su žuvų taukų kokybės garantijomis. Patikimas gamintojas daug investuoja į toksinų ir kitų teršalų šalinimo technologijas, kad žuvų taukai būtų saugūs vartoti visiems – besilaukiančiai ar žindančiai moteriai, visokio amžiaus vaikams ir vyresniems žmonėms. Dešimtmečių ar net šimtametę patirtį turintys gamintojai ištobulino gamybos technologijas ir užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą.