<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>vaistai nuo temperatūros | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/vaistai-nuo-temperaturos/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:10:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Oct 2019 17:27:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akytės negalavimas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[atsikišę dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[batai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[Bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[bronchitas vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[bronchito kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Crocs batai]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas traumatologas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Iššutimai]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kreivi dantys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kalba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio oda]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio verksmas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamą gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[medicininė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas B]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklingas sąkandis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontė Ada Kamblevičienė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontiniai aparatai]]></category>
		<category><![CDATA[pėda]]></category>
		<category><![CDATA[pėdos formavimuisi]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[priekiniai dantys]]></category>
		<category><![CDATA[rėksmas]]></category>
		<category><![CDATA[Rimantas Kėvalas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas oras]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbimo priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti vaikus]]></category>
		<category><![CDATA[sudirgusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[sveiki sumuštiniai]]></category>
		<category><![CDATA[tarpai tarp dantų]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti gripu]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikas verkia]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas kremas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vakcina nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[valyti dantis]]></category>
		<category><![CDATA[verkiantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdė duona]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18485</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę RUDENS LIGOS Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros? Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui BŪKIME SVEIKUČIAI 10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę? Sumuštinis – sveika ar ne? PATARIA GYDYTOJAI Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei? Ortopedo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18491" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" /><strong>MAMŲ ISTORIJOS</strong><br />
Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</p>
<p><strong>RUDENS LIGOS</strong><br />
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?<br />
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong><br />
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių<br />
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?<br />
Sumuštinis – sveika ar ne?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAI</strong><br />
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?<br />
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ</strong><br />
Pirmoji pagalba vaiko akytėms</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS</strong><br />
Ką valgyti nėščiajai būtina?</p>
<p><strong>SVEIKI NAMAI</strong><br />
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės<br />
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><br />
Kaip padėti kūdikio odelei?<br />
Vaikas verkia &#8211; ką daryti?</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #b81111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #084aa1;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script src="https://view.publitas.com/embed.js" type="text/javascript" data-responsive="true" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/" data-cfasync="false" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" publitas-embed=""></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kada-persalusiam-vaikui-duoti-vaistu-nuo-temperaturos?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kada-persalusiam-vaikui-duoti-vaistu-nuo-temperaturos</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kada-persalusiam-vaikui-duoti-vaistu-nuo-temperaturos#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 09 Oct 2019 05:14:41 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[pakilusi temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18447</guid>

					<description><![CDATA[<p>Drauge su rudeniu prasideda vadinamųjų peršalimo ligų sezonas. Tada&#160; tėvams dažnai tenka griebtis vaistų nuo temperatūros. Maži vaikai serga maždaug 6–8 kartus per metus, bet liga gali kartotis 10 ir daugiau kartų. Ankstyvoje vaikystėje imunitetas dar nėra stiprus, virusų įvairovė didelė, todėl nenuostabu, kad jie vėl palaužia vaiką. Dažniausiai sergantys darželinukai nemažai laiko praleidžia uždarose&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-persalusiam-vaikui-duoti-vaistu-nuo-temperaturos">Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18448 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Vaikas-karščiuoja-ką-daryti.jpg" alt="Nuo temperatūros" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Vaikas-karščiuoja-ką-daryti.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Vaikas-karščiuoja-ką-daryti-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Drauge su rudeniu prasideda vadinamųjų peršalimo ligų sezonas. Tada&nbsp; tėvams dažnai tenka griebtis vaistų nuo temperatūros. Maži vaikai serga maždaug 6–8 kartus per metus, bet liga gali kartotis 10 ir daugiau kartų. Ankstyvoje vaikystėje imunitetas dar nėra stiprus, virusų įvairovė didelė, todėl nenuostabu, kad jie vėl palaužia vaiką.</p>
<p>Dažniausiai sergantys darželinukai nemažai laiko praleidžia uždarose patalpose, kurios yra puiki gyvenamoji terpė virusams. Užsistovėjęs sausas patalpų oras išdžiovina gerklės ir nosies gleivinę ir susilpnina natūralų barjerą, saugantį nuo infekcijų. Todėl į organizmą lengvai patenka virusai, kurie sukelia kvėpavimo takų uždegimą.</p>
<p>Lengviau virusai palaužia lauke peršalusį arba sukaitusį vaiką. Oras rudenį nenuspėjamas: ryte gali merkti lietus, o po kelių valandų užkaitina saulė, arba giedrą dieną oras netikėtai subjūra. Tad parenkant drabužėlius bei avalynę sunku neapsirikti.</p>
<h4><strong>Pakilusi temperatūra gali padėti</strong></h4>
<p>Sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas ir perštėjimas, šoktelėjusi temperatūra– gerai tėveliams pažįstami peršalimo požymiai. Specifinio peršalimo ligų gydymo nėra, vartojami vaistai, palengvinantys šiuos simptomus.</p>
<p>Kai kurie tėvai itin bijo pakilusios temperatūros ir skuba ją numušti visais įmanomais būdais, bet mažinti neaukštos temperatūros pediatrai nerekomenduoja. Pakilusi temperatūra – yra apsauginė organizmo reakcija, ir ji byloja apie prasidėjusią kovą su ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Esant 39–39,5°C laipsnių temperatūrai geriausiai gaminasi baltymas – inferferonas, naikinantis ligų sukėlėjus. Jeigu numušime daug žemesnę temperatūrą, vaikas sirgs ilgiau. Intensyviausiai interferonas gaminasi antrą – trečią ligos dieną, o po to ligos požymiai silpnėja ir vaiko savijauta pradeda gerėti.</p>
<p>Gydytojai pataria mažinti didesnę kaip 38,5 laipsnių vaiko temperatūrą, jeigu vaikas dėl to blogai jaučiasi ir jį vargina skausmas, pavyzdžiui, gerklės. Bet šios ribos reikia laikytis ne visada. Kai kurie vaikai lengvai pakelia ir 39 °C temperatūrą, todėl patariama visada įvertinti vaiko savijautą. Stebėkite vaiką: jeigu temperatūra nevargina, jis puikiai jaučiasi, nėra irzlus ir užsiima įprastine veikla, neskubėkite. Bet kuriuo atveju nedera temperatūros numušti staiga – iš karto iki normalios, nes tai trukdys kovoti su liga.</p>
<h4><strong>Jeigu dėl temperatūros buvo traukulių</strong></h4>
<p>Šoktelėjusi temperatūra kai kuriems vaikams sukelia traukulius. Paprastai jie atsiranda ligos pradžioje, staigiai kylant temperatūrai. Tokie traukuliai dažniausiai ištinka kūdikius ir mažus vaikus (nuo 3 mėnesių iki 6 metų).</p>
<p>Jeigu anksčiau karščiavimas vaikui yra sukėlęs traukulius, dažniau matuokite temperatūrą ir ligoniuką atidžiai stebėkite. Vaistų nuo temperatūros pradėkite duoti jai pakilus iki 37,5–38 laipsnių.</p>
<p>Paprastai vaistai pradeda veikti po 20–30 minučių, o iki tol galite aptrinti vaiką drungnu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, padeda vandens kompresai ant blauzdų, ant kaklo šoninių dalių, kirkšnių bei pažastų srityse.</p>
<h4><strong>Vaistai nuo temperatūros mažina ir skausmą</strong></h4>
<p>Tinkamai vartojami temperatūrą mažinantys vaistai ne tik palengvina stipriai karščiuojančio vaiko būklę, bet ir padeda numalšinti skausmą. Todėl jeigu vaikui ir ne itin aukšta temperatūra, bet jį kamuoja, pavyzdžiui, gerklės, galvos ar ausies skausmas, galima duoti vaistukų.</p>
<p>Vaikams tinka įvairių pavadinimų temperatūrą mažinantys vaistai, kurių veiklioji medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenas. Negalima duoti aspirino, nes gali ištikti sunki komplikacija Rejė sindromas, kuris sukelia smegenų ir kepenų pažeidimus. Patiems mažiausiems lengvai sugirdysite suspensijos ar sirupo pavidalo vaistukus.</p>
<p>Vaistų nuo temperatūros sudėtyje būna įvairios veikliosios medžiagos dozės, visada pasidomėkite jūsų vaiko amžiui tinkama vienkartine, taip pat paros doze, ir jos neviršykite, kad išvengtumėte šalutinio poveikio. Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų nuo temperatūros, nes nežinia, kurią dieną mažylis grįš namo iš darželio jau susirgęs.</p>
<h4><strong>Karščiuojančio vaiko priežiūra</strong></h4>
<p>Sergantis vaikas turi būti gydomas namuose, bet gulėti lovoje nebūtina. Jis gali žaisti mažiau judrius žaidimus, užsiimti mėgstamais darbeliais.</p>
<p>Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja ir netenka skysčių, todėl dažnai jam duokite natūralaus negazuoto vandens, arbatos, pavyzdžiui, aviečių, bruknių, liepžiedžių. Ligoniukas praranda apetitą, bet versti jį valgyti nereikia. Apetitas savaime pagerės vaikui sveikstant.</p>
<p>Ligoniuko kambaryje neturi būti šilčiau kaip 18–20 laipsnių, geriausias oro drėgnis – 60–70 proc. Vėdinkite kambarius, dažniau plaukite grindis, o įjungus šildymą įsigykite oro drėkintuvą arba ant radiatoriaus pakabinkite šlapią rankšluostį. Karščiuojančio vaiko per šiltai nerenkite ir neapklokite, nes temperatūra dar labiau pakils.</p>
<p>Parengė Undinė Gilė</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-persalusiam-vaikui-duoti-vaistu-nuo-temperaturos">Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kada-persalusiam-vaikui-duoti-vaistu-nuo-temperaturos/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2017 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Oct 2017 05:59:15 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[apsigimimai]]></category>
		<category><![CDATA[Aukšta temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[avižiniai sausainiai]]></category>
		<category><![CDATA[baseinas nėščiosioms]]></category>
		<category><![CDATA[drabužiai vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[grūdinimas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kifozė]]></category>
		<category><![CDATA[kompresoriniai inhaliatoriai]]></category>
		<category><![CDATA[kosuliui gydyti]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kreivas stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio higiena]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių plukdymas]]></category>
		<category><![CDATA[Lordozė]]></category>
		<category><![CDATA[maistas imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklinga laikysena]]></category>
		<category><![CDATA[peršalęs vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[rudeninė depresija]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sauskelnės]]></category>
		<category><![CDATA[sezoninė depresija]]></category>
		<category><![CDATA[siuvimas]]></category>
		<category><![CDATA[Skoliozė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų maistas]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vandens procedūros]]></category>
		<category><![CDATA[vegetarės mamos]]></category>
		<category><![CDATA[vegetarių pienas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas B12]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų stoka]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17338</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Mėgstamas mamos darbas – atrastas iš meilės sūnui. RUDENS LIGOS. Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą.&#160;Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?&#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; &#160; VAISTINĖLĖ. Kada sustiprėja vaiko&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2017 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo/mama-ir-vaikas-2017-ruduo-2-indd-2" rel="attachment wp-att-17339"><img loading="lazy" width="660" height="365" class="alignleft size-medium wp-image-17339" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2017-ruduo-1-660x365.jpg"></a>MAMŲ ISTORIJOS.</strong> Mėgstamas mamos darbas – atrastas iš meilės sūnui.</p>
<p><strong>RUDENS LIGOS. </strong>Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą.&nbsp;Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?&nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; <strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Kada sustiprėja vaiko imunitetas? Folio rūgštis – ypatingas vitaminas, lemiantis vaiko ir mamos sveikatą.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas. Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo? Į baseiną – pasisemti nuotaikos ir sveikatos. Kaip nepasiduoti rudeninei depresijai?&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VAIKIŠKA MADA.</strong> „ELFAI“ pristato naują vaikiškų drabužių rudens kolekciją&nbsp;„MOKSLIUKAI ir NE TIK&#8230;<strong> “</strong></p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong><em>Gydytojas Kazimieras Vitkauskas.</em> Jei žindanti mama – vegetarė. Grūdinamės nuo pirmųjų savaičių. Gležnai kūdikio odelei – ypatingas rūpestis.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Intymi higiena po gimdymo – apsauga nuo infekcijų.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>KĄ VALGOME. </strong>Ką reikia žinoti apie vaikiškus maisto produktus.&nbsp;</p>
<p><span style="color: #000080;"><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/10/Mama-ir-vaikas-2017-m.-Nr.-3.pdf" target="_blank" rel="noopener"><strong><span style="color: #ff0000;">Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorod</span></strong><span style="color: #ff0000;">ą</span></a></span></p>
<p><span style="color: #000080;"><strong>Skaitykite žurnalą „Mama ir vaikas“ interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script src="https://view.publitas.com/embed.js" type="text/javascript" data-cfasync="false" data-responsive="true" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo/" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" publitas-embed=""></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2017 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2017-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kas padeda kovoti su virusais?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kas-padeda-kovoti-su-virusais?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kas-padeda-kovoti-su-virusais</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kas-padeda-kovoti-su-virusais#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 06 Oct 2017 07:56:15 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Aukšta temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūrą mažinantys]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[virusinė liga]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17286</guid>

					<description><![CDATA[<p>Drauge su subjurusiais rudens orais prasideda ir vaikų ligų sezonas, o populiariausios mažųjų bėdos – kvėpavimo takų infekcijos. Pagrindiniai jų kaltininkai – virusai, kuriais pasidalina kosėjantys bei čiaudintys draugai mokyklose bei darželiuose. Su mažyčiais seilių lašeliais jie pasklinda ore net kalbant sergančiam vaikui. Kodėl imunitetas neapsaugo nuo virusų? Kvėpavimo takų gleivinė – mėgstama virusų gyvenamoji&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kas-padeda-kovoti-su-virusais">Kas padeda kovoti su virusais?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kas-padeda-kovoti-su-virusais/kad-persales-vaikas-greiciau-pasveiktu" rel="attachment wp-att-17287"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17287" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/10/Kad-peršalęs-vaikas-greičiau-pasveiktų-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></a>Drauge su subjurusiais rudens orais prasideda ir vaikų ligų sezonas, o populiariausios mažųjų bėdos – kvėpavimo takų <em>infekcijos</em>. Pagrindiniai jų kaltininkai – <em>virusai</em>, kuriais pasidalina kosėjantys bei čiaudintys draugai mokyklose bei darželiuose. Su mažyčiais seilių lašeliais jie pasklinda ore net kalbant sergančiam vaikui.</p>
<p><strong>Kodėl imunitetas neapsaugo nuo virusų?</strong></p>
<p>Kvėpavimo takų gleivinė – mėgstama <em>virusų</em> gyvenamoji vieta. Patekę į vaiko organizmą, jie ima intensyviai daugintis, pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, todėl pradeda skaudėti ir parausta gerklė, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla kūno <em>temperatūra</em>. Vaikas jaučiasi nuvargęs, dingsta apetitas. &nbsp;Mažylio organizmas lengvai nepasiduoda, o ima kovoti su nekviestais įsibrovėliais – gamina juos naikinančias medžiagas <em>antikūnus</em>.</p>
<p>Po kurio laiko organizmo, tėvelių bei gydytojų pastangomis <em>virusai</em> nugalimi ir vaikas pasveiksta. Organizme lieka antikūnų, įsimenančių šiuos <em>virusus</em>, todėl kitą kartą, bandant jiems prasiskverbti, šios medžiagos tuojau pat pradeda kovoti su pavojingais įsibrovėliais. Taigi, persirgęs vaikas įgyja <em>imunitetą</em>, bet suserga ir vėl. Taip nutinka todėl, kad <em>viru</em>sų yra apie 200 rūšių, o atsparumas įgytas tik vienai iš jų.</p>
<p>Be <em>virusų</em>, ūmias kvėpavimo takų ligas gali sukelti ir bakterijos, bet dažniausiai pirmieji prasiskverbia <em>virusai</em>, o jų pažeista gleivinė atveria kelią bakterijoms.</p>
<p><strong>Kokių vaistų vaikui reikia?</strong></p>
<p>Vaikui būtinus vaistus turi skirti gydytojas, jis atsižvelgs į ligos pobūdį, mažylio amžių bei organizmo ypatumus. Močiučių, draugių ar kaimynių patarimais bei patirtimi verčiau nesivadovauti.</p>
<p>Ar vaikui reikia antibiotikų, taip pat nuspręsti gali tik gydytojas. Dažniausiai kvėpavimo takų ligas sukelia <em>virusai</em>, o antibiotikai&nbsp; kovoti su jais nepadeda. <em>Virusine liga</em> sergančiam vaikui <em>aukšta temperatūra</em> paprastai laikosi 3 dienas. Jeigu karščiavimas užsitęsė, gydytojas nustatys, ar vaikas susirgo dar ir bakterine infekcija, prireikus skirs tam tikros rūšies antibiotikus.</p>
<p>Karščiuojantis vaikas greitai netenka skysčių, o ligoniukui jų reikia daugiau – <em>virusams</em> pašalinti iš organizmo. Todėl nuolat siūlykite jam kompoto, arbatos arba paprasčiausio vandens.</p>
<p><strong>Kada nedera nerimauti dėl pakilusios temperatūros?</strong></p>
<p><em>Temperatūra</em> sergančiam vaikui gali pakilti ir iki 39-40 laipsnių. &nbsp;Toks karščiavimas &nbsp;būdingas sunkesnei virusinei ligai – <em>gripui</em>. Atsiranda jis staiga, maudžia sąnarius, raumenis, skauda galvą. Aukštesnė negu 40 laipsnių <em>temperatūra</em> pavojinga, nes gali ištikti traukuliai, &nbsp;todėl būtinai sugirdome <em>temperatūrą mažinančių</em> vaikiškų vaistų ir nedelsdami kviečiame gydytoją. <em>Gripas</em> pavojingas, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių uždegimą,&nbsp; sinusitą, ausų uždegimą.</p>
<p><em>Vaistų</em> <em>nuo temperatūros</em> vaikui reikia duoti, kai ji pakyla daugiau kaip iki 38,5 laipsnių. &nbsp;Mažiau&nbsp; negu iki 38,5 laipsnių <em>padidėjusi</em> <em>temperatūra</em> naudinga, nes didesnio karščio reikia gamintis su infekcija kovojančioms medžiagoms. Bet jeigu vaikui dėl <em>pakilusios temperatūros</em> yra buvę traukulių, numušti reikia jau 38 laipsnių karštį.</p>
<p>Kai vaikui skauda gerklę arba ausis, <em>temperatūrą mažinančių </em>vaistų galite duoti ir nestipriai karščiuojančiam ligoniukui. &nbsp;Šie vaistai ne tik mažina karštį, bet ir&nbsp; malšina skausmą. Namų vaistinėlėje visuomet turėkite vaikiškų <em>vaistų</em> <em>nuo temperatūros </em>ir skausmo, juos dozuokite pagal vaiko svorį ir amžių.</p>
<p>Kai kurie ligos požymiai pavojingi ir juos pastebėjus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:</p>
<ul>
<li><em>aukšta temperatūra</em> laikosi ilgiau negu 3 paras;</li>
<li>vaikas labai nusilpęs, mieguistas, sulėtėjo judesiai;</li>
<li>esant <em>aukštai temperatūrai</em> atsirado bėrimų;</li>
<li>vaikui sunku kvėpuoti, atsirado traukulių.</li>
</ul>
<p><strong>Ką galime padaryti, kad vaikas nesusirgtų?</strong></p>
<p><em>Virusine liga</em> užsikrečiama nuo sergančiųjų, todėl epidemijos metu geriau nedalyvaukite masiniuose renginiuose. Verčiau neimti vaiko drauge į prekybos centrą, užuot važiavus visuomeniniu transportu, paėjėti pėstute.</p>
<p>Užsikrėsti galima ir per daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus, todėl įpratinkite vaiką dažniau plauti rankas. Vienas <em>viruso</em> priešų yra grynas oras, taigi dažnai vėdinkite kambarius ir leiskite vaikui ilgiau pabūti lauke.</p>
<p>Apsisaugoti nuo pavojingiausio – gripo – <em>viruso</em> galima pasiskiepijus.&nbsp; Vakcina suformuoja organizmo atsparumą šiam <em>virusui</em> &nbsp;– susidaro antikūnų, kurie vėliau, susidūrus su bandančiais prasiskverbti <em>gripo virusais</em>, neleidžia jiems pridaryti didelių bėdų. Pasiskiepijusi nėščioji nuo <em>gripo</em> apsaugo ne tik save, bet ir kūdikį&nbsp; pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais,&nbsp; nes mamos antikūnai jam perduodami per placentą.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kas-padeda-kovoti-su-virusais">Kas padeda kovoti su virusais?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kas-padeda-kovoti-su-virusais/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kelioninė vaistinėlė – pagalba vaikui po ranka</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kelionine-vaistinele-pagalba-vaikui-po-ranka?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kelionine-vaistinele-pagalba-vaikui-po-ranka</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kelionine-vaistinele-pagalba-vaikui-po-ranka#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 03 Jun 2017 14:11:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[atostogų kelionė]]></category>
		<category><![CDATA[kelioninė vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[repelentai]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinė sloga]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=16743</guid>

					<description><![CDATA[<p>Planuodami šeimos vasaros atostogų kelionę, sudarydami būtinų daiktų sąrašą, nepamirškite, kad, deja, ligos ir įvairios traumos gali nesuteikti jums atostogų pertraukos. O kad būtumėte pasiruošę susidoroti su netikėtai užklupusiom bėdom, pasiimkite kelioninę vaistinėlę. Jeigu apie tai dar nespėjote pagalvoti, pasirūpinkite reikiamomis pagalbos priemonėmis, kol dar turite laiko. O jei vasaros kelionių vaistinėlė jau sukomplektuota, patikrinkite,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kelionine-vaistinele-pagalba-vaikui-po-ranka">Kelioninė vaistinėlė – pagalba vaikui po ranka</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kelionine-vaistinele-pagalba-vaikui-po-ranka/kelionine-vaistinele-vaikui" rel="attachment wp-att-16744"><img loading="lazy" class="alignleft size-large wp-image-16744" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Kelioninė-vaistinėlė-vaikui-840x480.jpg" alt="Kelioninė vaistinėlė vaikui" width="640" height="366" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Kelioninė-vaistinėlė-vaikui-840x480.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Kelioninė-vaistinėlė-vaikui-128x72.jpg 128w, https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Kelioninė-vaistinėlė-vaikui.jpg 1280w" sizes="(max-width: 640px) 100vw, 640px" /></a>Planuodami šeimos vasaros atostogų kelionę, sudarydami būtinų daiktų sąrašą, nepamirškite, kad, deja, ligos ir įvairios traumos gali nesuteikti jums atostogų pertraukos. O kad būtumėte pasiruošę susidoroti su netikėtai užklupusiom bėdom, pasiimkite <em>kelioninę vaistinėlę</em>. Jeigu apie tai dar nespėjote pagalvoti, pasirūpinkite reikiamomis pagalbos priemonėmis, kol dar turite laiko. O jei vasaros <em>kelionių vaistinėlė</em> jau sukomplektuota, patikrinkite, ar ko nors nepamiršote.</p>
<p>Pirmiausia, įsidėkite vaistus, kuriuos kokia nors liga sergantys Jūsų šeimos nariai turi vartoti nuolat. Pasirūpinkite pakankama atsarga – nesvarbu, kad liga šiuo metu nėra paūmėjusi. Nepamirškite, jog visus vaistus, net ir gerai žinomus, galima vartoti tik pasikonsultavus su specialistu.</p>
<p><strong>Vaikui </strong>–<strong> atskira vaistinėlė</strong></p>
<p>Mažajam keliautojui reikia turėti pagalbos priemonių nuo visų įmanomų negalavimų. Vaiką gali užklupti alergija, peršalimo liga, sutrikti virškinimas, mažyliai dažnai susižeidžia, juos reikia apsaugoti nuo apkandžioti besitaikančių vabzdžių. Svarbiausia, visus vaikiškus vaistus ir kitus reikmenis sudėkite į atskirą dėžutę, kad staiga prireikus nesupainiotumėte su suaugusiųjų priemonėmis ir greitai rastumėte.</p>
<p>Jeigu, taupydami vietą <em>vaistinėlėje</em>, preparatus išimate iš dėžučių, prie jų būtinai pridėkite vartojimo instrukcijas ir užrašykite galiojimo laiką. Vaistus laikykite sausoje ir vėsioje vietoje. Geriausia, kai <em>vaistinėlės</em> dėžutė užrakinama, kad mažieji smalsuoliai negalėtų pasigydyti be tėvų žinios.</p>
<p><strong>Vaistai nuo temperatūros ir skausmo</strong></p>
<p>Kad nesigriebtumėte <em>temperatūrą mažinančių</em> vaistų be reikalo, būtinai pasiimkite termometrą, kurį saugiai nusivešite specialiame dėkle. <em>Temperatūrą mažinantys</em> vaistai – būtini, nes ji gali pakilti bet kuriuo momentu ir dėl įvairių priežasčių. Šie vaistai atlieka dar vieną funkciją – malšina skausmą, taigi turėsite tą patį preparatą nuo dviejų problemų. Jis padės patyrus traumą, suskaudus dantukui arba kamuojant galvos skausmui. Vaikui negalima duoti suaugusiųjų vaistų, juo labiau kad kai kurios jų veikliosios medžiagos ir dozės mažiesiems netinkamos. Vaistinėje rasite vaikiškų vaistukų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms.</p>
<p>Kai <em>temperatūra </em>žemesnė kaip 38,5 laipsnių, jos numušti nereikia, nes padeda kovoti su infekcija. Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių <em>temperatūrą</em> reikia mažinti vaistais, pavyzdžiui, <em>ibuprofeno</em> preparatu. Mažesnę negu ši <em>temperatūrą</em> turime numušti tik vaikui, kuriam anksčiau dėl jos yra buvę traukulių.</p>
<p>Nepamirškite, kad sugirdyti <em>vaistai</em> tą pačią sekundę nepradeda veikti. Kol jie imsis darbo, nurenkite vaiką ir aptrinkite vėsiame vandenyje suvilgytu švelniu rankšluosčiu. Duokite atsigerti sulčių ar kito mėgstamo gėrimo. Nors ir išgėrus vaistų <em>temperatūra</em> nukrito, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas.</p>
<p><strong>Susižeidus</strong></p>
<p>Mažieji nenuoramos dažnai neįvertina savo jėgų. Nubrozdinti keliai ir alkūnės, mėlynės ar žaizdos – dažnai išmargina kūną ne tik namų ar darželio kieme, bet ir kurorte.</p>
<p>Susitrenkus ir atsiradus mėlynėms greičiau sugyti pažeistai vietai pagelbės tepalas nuo šios problemos. Gerai jo įtrynus, sumažės patinimas ir skausmas, o taip gydytis prireiks keletą dienų.</p>
<p>Nubrozdinimai, įbrėžimai ar įpjovimai – nėra rimti <em>sužeidimai</em>, bet pirmiausia būtina juos dezinfekuoti. <em>Kelionių vaistinėlėje</em> turėkite antiseptinio skysčio, kuriuo praplausite žaizdeles. Svarbu dezinfekuoti net nedidelį įbrėžimą, nes sužalotoje vietoje paprastai būna mikroorganizmų, kurie dauginasi ir pažeidžia aplinkinius audinius, todėl <em>žaizda</em> lėčiau gyja. Jokiu būdu negalima <em>dezinfekuoti žaizdos</em> jodu, briliantine žaluma ar spiritu. Vaistinėje jums pasiūlys saugią ir veiksmingą priemonę. Greitesniam gijimui pravartu vaistinėlėje turėti ir antiseptinio <em>žaizdų</em> gelio. Nedidelę <em>žaizdą </em>galima užklijuoti baktericidiniu pleistru, o ant gilesnės reikės uždėti tvarstį ir apibintuoti.</p>
<p>Ištikus traumai, gali prireikti vatos tamponėlių, įvairių matmenų marlės ir elastinio binto, guminės timpos kraujavimui stabdyti, būtinos <em>kelioninėje vaistinėlėje</em> ir žirklės.</p>
<p><strong>Nuo nudegimų</strong></p>
<p>Neretai vaikams pasitaikanti nelaimė – <em>nudegimai </em>ir nuplikinimai. Ar mokate suteikti pirmąją pagalbą? Pirmiausia nudegintą vietą atvėsiname – tai paprasta padaryti šaltu vandeniu. Tam netinka jokie riebalai: jie ne tik neatvėsina, bet sudaro karštį sulaikančią plėvelę, todėl <em>žaizda</em> lėčiau gyja. Atvėsintą vandeniu žaizdą nusausiname, po to patepame drėkinančiu ir gijimą skatinančiu preparatu. Jeigu labai skauda, duodame vaikui <em>vaistų</em>.</p>
<p>Jokiu būdu nelieskite <em>nudegimo </em>vietoje susidariusių pūslių, nes joms trūkus <em>žaizda</em> sunkiau gis. Jeigu vaikas nusiplikė ar <em>nusidegino</em> didelį odos plotą, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą.</p>
<p><em>Nudegimų</em> saulėje galite išvengti tepdami vaiko odą apsauginiu kremu. Neleiskite jam kaitintis per ilgai ir pavojingiausiu dienos metu – <strong>nuo 10 iki 15-16 val.</strong></p>
<p><strong>Jeigu vaiką kamuoja supimo liga</strong></p>
<p>Dažną vaiką keliaujant automobiliu, autobusu ar skrendant lėktuvu kamuoja supimo liga. Tokiam vaikui turėkite priemonę nuo supimo, maišelių, jeigu mažylį supykintų, servetėlių bei geriamojo vandens. Pasiimkite į kelionę rūgščių ledinukų – galbūt jie padės išvengti pykinimo. Kelionėje ir prieš ją stenkitės mažylio nepermaitinti.</p>
<p><strong>Vaistai virškinimui</strong></p>
<p>Prisiragavęs neįprasto maisto, dažnas keliautojas suviduriuoja. Ypač jautriai į mitybos pokyčius reaguoja maži vaikai. Todėl kelionių vaistinėlėje būtini preparatai, padedantys atsikratyti toksinų ir sumažinti viduriavimą. Po apsinuodijimo gali prireikti ir virškinimą gerinančių fermentų preparato. Viduriuojančiam ar vemiančiam vaikui netekus daug skysčių, reikės rehidratacinio tirpalo, kurio galite nusipirkti vaistinėje.</p>
<p><strong>Vasarinei slogai nubaidyti</strong></p>
<p>Vasaros karštis, deja, neapsaugo nuo peršalimo ligų, tokių kaip sloga. Apmaudu dalį atostogų prasikamuoti dėl užgultos nosies, ar ne? Todėl vasaros <em>kelionių vaistinėlėje</em> turi būti nosies plovimo priemonė. Vaikams tinkamiausias – jūros vandens tirpalas. Juo galima plauti nosį ilgesnį laiką. Toks tirpalas suminkština ir pašalina susikaupusias gleives, sudrėkina nosies gleivinę. Kitos rūšies jūros vandens tirpalas gydo slogą, jis mažina nosies gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Nemokančiam išpūsti nosies vaikui į kelionę paimkite specialų siurbtuką.</p>
<p><strong>Kosuliui gydyti</strong></p>
<p>Sausą kosulį gydome jį drėgnu paversti padedančiais vaistais, t. y. skystinančiais gleives. Bet koks vaiko kosulys paprastai nėra slopinamas vaistais, nes jis padeda pašalinti įvairius ligų sukėlėjus. Sekretą skystinantys ir atsikosėjimą lengvinantys <em>vaikiški vaistai</em> – taip pat būtini <em>vasaros vaistinėlėje</em>.</p>
<p>Nestipriam kosuliui malšinti gali užtekti paprasčiausių priemonių – karštokos mėlynių ar aviečių arbatos, drėgnesnio oro kambaryje. Vaistinėje rasite atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių arbatėlių, tinkančių vaikams.</p>
<p><strong>Pagalba užklupus alergijai</strong></p>
<p>Jeigu nė vienas šeimos narys nėra susidūręs su alergija, vis tiek į kelionę pasiimkite antihistamininį preparatą, kuris gali praversti įkandus vabzdžiui arba nuo augalo sukeltos alergijos.</p>
<p>Poilsio vietoje galite susidurti su uodais, sparvomis, mašalais, bitėmis. Kad jie nesugadintų atostogų, turėkite gynybos priemonę – repelentą. Šiuos sparnuotus gyvius atbaidantys kremai, balzamai, losjonai, tepalai bei purškikliai padės išvengti jų antpuolių.</p>
<p>Išsiruošusiųjų savaitgaliui prie miške viliojančio ežero tyko pavojingas ligas atnešti galinčios erkės. Apsisaugoti nuo jų taip pat padeda specialūs repelentai. Ką darysite, jeigu uodai suspės apkandžioti? Tuomet padės <em>vasaros kelionių vaistinėlėje</em> esantys specialūs tepalai, kurie nuramins niežulį ir sumažins skausmą.</p>
<p><strong>Kas dar pravers kelionėje su vaiku?</strong></p>
<p>Neapsiriksite įsidėję vaikišką kremą, kuris suminkštins, sudrėkins ir nuramins švelnią odelę. Kūdikiui prireiks tepalo su cinku, kuris išgelbės nuo vystyklų bėrimų bei nutrinimų, dažnai apninkančių karštyje gausiai prakaituojančius mažylius. Mažam vaikui nepamirškite vaistukų nuo pilvo pūtimo.</p>
<p><em>Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kelionine-vaistinele-pagalba-vaikui-po-ranka">Kelioninė vaistinėlė – pagalba vaikui po ranka</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kelionine-vaistinele-pagalba-vaikui-po-ranka/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip reaguoti į mažo vaiko temperatūrą?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-reaguoti-i-mazo-vaiko-temperatura?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-reaguoti-i-mazo-vaiko-temperatura</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-reaguoti-i-mazo-vaiko-temperatura#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Dec 2016 10:01:43 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[38 laipsnių temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Aukšta temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[karščiuojantis vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[pakilo temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=16235</guid>

					<description><![CDATA[<p>Orų pokyčiai, drėgmė ir silpnas vaiko imunitetas palankūs dažniems peršalimams ir virusams. Vaiko ligos šaltuoju metų sezonu tėvams ne staigmena, bet ką daryti, jeigu vakare staiga pakilo temperatūra, o mažylis jaučiasi gerai, arba atvirkščiai – temperatūra normali, o vaikas atrodo nusilpęs ir aišku, kad į darželį jis eiti negali. Kada reikia tuojau pat vykti pas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-reaguoti-i-mazo-vaiko-temperatura">Kaip reaguoti į mažo vaiko temperatūrą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-reaguoti-i-mazo-vaiko-temperatura/%cf%85%ce%b3%ce%b5%ce%b9%ce%ae-%cf%80%ce%b1%ce%b9%ce%b4%ce%b9%ce%ac-%ce%ba%ce%b1%ce%b9-%cf%84%ce%bf%ce%bd-%cf%87%ce%b5%ce%b9%ce%bc%cf%8e%ce%bd%ce%b1" rel="attachment wp-att-16236"><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-16236 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Vaikui-pakilo-temperatūra-600x365.jpg" alt="" width="600" height="365" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Vaikui-pakilo-temperatūra-600x365.jpg 600w, https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Vaikui-pakilo-temperatūra.jpg 797w" sizes="(max-width: 600px) 100vw, 600px" /></a></p>
<p>Orų pokyčiai, drėgmė ir silpnas vaiko imunitetas palankūs dažniems <em>peršalimams </em>ir virusams. Vaiko ligos šaltuoju metų sezonu tėvams ne staigmena, bet ką daryti, jeigu vakare staiga <em>pakilo temperatūra</em>, o mažylis jaučiasi gerai, arba atvirkščiai – <em>temperatūra </em>normali, o vaikas atrodo nusilpęs ir aišku, kad į darželį jis eiti negali. Kada reikia tuojau pat vykti pas gydytoją, o kada užteks vaiką pagirdyti karštom arbatėlėm ir palepinti keletą dienų namuose.</p>
<p><strong>Kada temperatūra nebaisi?</strong></p>
<p><em>Temperatūra pakyla</em> sergančiam įvairiomis sezoninėmis <em>peršalimo</em> ligomis vaikui. <em>Aukšta temperatūra</em> būna sergant gripu, plaučių uždegimu, bakterine angina, kiaulyte. Kai ji nukrenta, reiškia organizmas pradeda nugalėti ligą ir vaikas ima sveikti.</p>
<p><em>Pakilusi temperatūra</em> – ne visada vaiko ligos požymis, ne visokia ji pavojinga. Pavyzdžiui, dėl 37 laipsnių, jaudintis nederėtų. Vakare mažam vaikui <em>temperatūra</em> kartais gali padidėti dėl to, kad jis prisižaidė judrių žaidimų, daug bėgiojo. Galbūt per šiltai aprengėte ir organizmas taip reguliuoja perkaitimą. Bet jeigu <em>temperatūra</em> nekrenta keletą dienų, verta kreiptis į gydytoją. Ligos požymis gali būti ir besilaikanti <em>sumažėjusi</em> <em>temperatūra</em>.</p>
<p>Kaip elgtis <em>pakilus temperatūrai</em>, priklauso nuo vaiko savijautos. Jeigu jis gerai jaučiasi, linksmas, judrus, o jam 38 laipsniai, galite apsieiti ir be vaistų bei lovos režimo. Galbūt <em>temperatūra</em> per kelias dienas nukris. Bet jeigu ji laikosi ir dar pradeda krėsti šaltis, ima skaudėti gerklę arba ausytes, kamuoja stiprus kosulys, žinoma, laukti nedera. Vaikas gali skųstis prasta savijauta, atsisakyti valgyti bei gerti ir tuomet, kai <em>temperatūra </em>normali ir nėra kitų ligos požymių. Tuomet vizitas į polikliniką taip pat būtinas.</p>
<p><strong> </strong><strong>Kada temperatūrą būtina numušti?</strong></p>
<p>Nors ir didesnė <em>temperatūra</em> mamą baugina, pediatrai pataria nesigriebti sirupų ir tablečių, jeigu ji ne aukštesnė kaip 38,5 laipsniai. Tik kūdikiui iki 2 mėnesių reikia mažinti jau 38 -38,5 laipsnių <em>temperatūrą</em>, taip pat – vyresniam vaikui, jei anksčiau <em>karščiuojant</em> buvo traukulių. <em>Karščiavimas</em> yra organizmo kovos su infekcija priemonė. Jeigu mažesnis karštis vaikui netrukdo gerai jaustis, užteks gausių gėrimų. Tokio vaiko gulėti lovoje neverskite – namuose jis gali užsiimti įprastine veikla.</p>
<p>Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių <em>temperatūrą</em> vaikui turime mažinti vaistais. Jų dozės priklauso nuo amžiaus ir svorio. Duoti vaistų reikia tiksliai pagal anotacijoje nurodytas dozes, kurių padidinti negalima net tuomet, kai <em>temperatūra</em> išlieka aukšta. Jeigu vaikui skauda galvą arba jis labai prastai jaučiasi, nors ir <em>temperatūra</em> mažesnė, taip pat gali prireikti vaistų. Vaikiški <em>vaistai nuo temperatūros</em> malšina ir skausmą, todėl išgėrus jų greitai palengvėja.</p>
<p><em>Karščiavimą </em>mažina visoms mamoms gerai žinoma liaudiška priemonė – aptrynimai. Rankšluostį šiai procedūrai sumirkome šiltame vandenyje. Jokiu būdu netinka šaltas vanduo ir spiritiniai tirpalai. Vaikas ištrinamas iš karto, sugirdžius <em>vaistų nuo temperatūros</em>.</p>
<p>Kai kuriais atvejais, <em>pakilus temperatūrai</em>, tenka nedelsiant kviesti gydytoją. Didelis <em>karščiavimas</em> (39-40 laipsnių) alina organizmą ir sutrikdo įvairias jo sistemas. Būtinai reikia gydytojo,  jeigu <em>vaiko temperatūra</em> didesnė nei 39 laipsniai. Mažesniam kaip 2 mėnesių kūdikiui – jei <em>temperatūra </em>38 laipsniai, o vaikui iki vienerių metų – 38,5. Skubios pagalbos reikia dūstančiam ir vemiančiam vaikui, tai pat – jeigu <em>aukštos temperatūros</em> nepavyksta numušti vaistais.</p>
<p><em>Karščiuojantis </em>mažylis gali tapti apatiškas arba atvirkščiai – pernelyg įsiaudrinęs, be to, atsisakyti gerti. Tuomet būtinai kreipkitės į pediatrą. Visada kvieskite gydytoją įtarę, kad vaikas susirgo gripu, kai temperatūra aukšta, krečia šaltis, skauda raumenis ir sąnarius.</p>
<p><strong>Sergančio vaiko priežiūra</strong></p>
<p><em>Karščiuojantis vaikas</em> netenka apetito, bet valgydinti per prievartą neverta, tik gerti mažajam ligoniukui būtinai reikia. Mat dėl karščio prakaituodamas vaikas netenka daug vandens. Todėl svarbu mažylio neperkaitinti – nerenkite dar vienu megztuku, jeigu jam nešalta. Per šilta apranga dar labiau padidins kūno <em>temperatūrą</em>.</p>
<p>Ligoniuko kambarį vėdinkite keletą kartų per dieną – ore sumažės mikrobų ir virusų. Kol mažojo kambarys vėdinamas, jis gali pažaisti kitame. Negerai ligoniukui pernelyg sausas kambario oras. Jį sudrėkins indas su vandeniu šalia radiatoriaus arba drėgnas rankšluostis, pakabintas ant kėdės atlošo. Kita būtina sąlyga – vėsesnė kambario <em>temperatūra</em>, maždaug 18-20 laipsnių.</p>
<p><strong>Ar įmanoma išvengti žiemos ligų arba jų bent sumažinti?</strong></p>
<p>Pradėjus lankyti darželį dažnesnės vaikų ligos neišvengiamos, o kiek sirgs vaikas, priklausys nuo jo dar nesusiformavusio imuniteto. <strong> </strong>Be to, ligos padeda imunitetui stiprėti. Lengviau susidoroja su neišvengiamais <em>peršalimais</em> ir infekcijomis nuolat grūdinamas, tinkamai maitinamas ir visais sezonais daug laiko gryname ore praleidžiantis vaikas. Grūdinimo ir imuniteto stiprinimo programą geriausia aptarti su pediatru.</p>
<p><strong>   </strong></p>
<p><em>Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-reaguoti-i-mazo-vaiko-temperatura">Kaip reaguoti į mažo vaiko temperatūrą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-reaguoti-i-mazo-vaiko-temperatura/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
