MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Antraisiais gyvenimo metais, lyginant su pirmaisiais metais, sumažėja augimo tempas, energijos poreikis ir apetitas. Tobulėja sugebėjimas savarankiškai valgyti, atsiranda didesnis susidomėjimas naujomis maisto rūšimis, noras valgyti kartu su šeima.

 Antrais – trečiais vaiko gyvenimo metais:

– atsiranda nepriklausomybės suvokimas ir jos poreikis, todėl vaikas gali priešintis aplinkos tvarkai ir maitinimui;

– gali būti nepatiklus naujam maistui;

– atsisakyti jį valgyti;

– nori jį apžiūrėti, paliesti, pauostyti, pajausti ir paragauti;

– gali valgyti įvairų maistą;

–  pradedami  ugdyti sveiki (valgymo) įpročiai, pvz., parenkamas maitinimo laikas, tinkama maloni, neblaškanti vaiko dėmesio, vieta ir aplinka.

 Yra geriau, kai:

– vaikas kasdien tuo pačiu metu  valgo toje pačioje vietoje. Taip jis pratinamas prie tvarkos ir gerų įpročių;

– leidžiama vaikui nuspręsti, kada pasirinkti valgymo laiką, pvz., pusryčius valgyti atsikėlus ar praėjus pusvalandžiui, ir kiek daug valgyti;

– vaiko maisto poreikiui patenkinti patiekalai gaminami iš šviežių produktų;

– nesijaudinama atsiradus nenuspėjamam vaiko elgesiui valgant, pvz., atsisakymui ragauti patiekalą, ar jį valgyti vos tik paragavus vieną kąsnelį; norui, pvz., košę valgyti pirštukais, juos laižyti, papilti patiekalo ant stalo ir valgyti nuo jo, visai atsisakyti prieš kelias dienas mėgto patiekalo ir pan.;

– nesistebėti, kad vieno valgymo metu valgys daugiau, o kito valgymo mažiau ir nepradėti „kariauti“ už kiekvieną šaukštelį ar pieno gurkšnį;

– dvejų–trejų metų vaikui yra duodama valgyti tiek pat kartų (t.y. 5 kartus per dieną: trys pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietūs, vakarienė ir du užkandžiai), kaip ir 4–6 metų vaikui. Jaunesniems maistas pateikiamas mažesnėmis porcijomis nei 4 metų ir vyresniems, pvz., ½ puodelio daržovių, ¾ puodelio sulčių, riekė duonos, 60–80 g. virtos neriebios mėsos, paukštienos ar žuvies;

– nuo vienerių iki 2 metų amžiuje pieno riebumas neribojamas. Už karvės ar ožkos pieną nelyginamai vertingesni pramoniniu būdu pagaminti specialūs pieno mišiniai 1–3 m. amžiaus vaikams ir jogurtas be priedų;

– vaikas skatinamas  gerti daug vandens per visą dieną;

– patiekalai, užkandžiai patiekiami maloniai nusiteikus, su gera nuotaika ir gražios žaismingos išvaizdos;

– su vaiku pasidalinama valgiu ir užkandžiu. Vaikas geriau valgo matydamas tai darant suaugusįjį, ir ypač, kai šeimos narys yra šalia jo;

– leidžiama vaikui pačiam apsitarnauti prie stalo;

– pasiūlomos kelios sveiko maisto rūšys (pvz., kelios daržovės) ir leidžiama vaikui pasirinkti, ką valgyti;

– turėti kantrybės ir suvokti, kad vaikas mokosi valgyti ir dėl to gali ištepti, aptaškyti save ir stalą, ir pan. Dėl to jam nedaromos jokios pastabos;

– naujo maisto duodamos mažos porcijos;

– būti pavyzdžiu pratinant prie naujo maisto, t. y. toks pat maistas valgomas kartu su vaiku;

– nedaromas vaikui spaudimas valgyti atitinkamą maistą, arba suvalgyti daugiau, negu jis nori;

– maistas nenaudojamas vaiko nuraminimui, norint įgyti jo palankumą, prieraišumą, ir kaip dovana (pvz., saldumynai) ar net bausmė (jei neklausysi, eisi valgyti ar pan.);

– deserto duodama tik pavalgius – tinka uogos, vaisiai, truputis jogurto su namuose augintomis uogomis. Iki 4 metų uogos duodamos pertrintos;

– pasirūpinama maisto ir maitinimo saugumu,

t.y., kad: a) jis nebūtų užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir cheminėmis medžiagomis. Tai aplinkos, suaugusiųjų ir vaiko higiena, tinkamas produktų laikymas, jų paruošimas patiekalo gamybai, cheminio užterštumo išvengimas, b) vengiama traumų – maitinamas sėdint aukštoje kėdėje, būnama kartu su vaiku, kol jis valgo, jo dėmesio neblaškančioje aplinkoje, neleidžiama valgyti automobilyje;

– pasirūpinama užspringimo profilaktika;

– pradedant antrais gyvenimo metais vaikui pasakojama apie patiekalus, kurie duodami, iš ko jie pagaminti, kaip, kur auga daržovės, vaisiai, uogos, grūdai, iš kurių gaminamos košės;

– vaikas įtraukiamas į maisto produktų pirkimą, patiekalų ruošimą, nes jam yra įdomi suaugusiųjų veikla, be to, jis įgyja atitinkamus įgūdžius. Už tai, kad plaudamas, pvz., obuolį, prisipylė rankoves, nedaromos pastabos, o parodoma, kaip plauti, kad neliktų šlapias ir pan. Leidžiama smulkinti išvirtą nekarštą maistą ir pan.;

– skatinamas būti fiziškai aktyvus, nes po judrių žaidimų geriau valgo;

– ribojami: saldainiai, džiovinti vaisiai, saldūs gėrimai, saldūs patiekalai (desertai), nes nėra sveikas maistas, kenkia dantims;

– jei gėrimui ir vaiko maisto gaminimui yra vartojamas šachtinio šulinio vanduo, jis visuomenės sveikatos centre patikrinamas (kiek jame yra fluoridų, nes įvairiose šalies vietose jų kiekis yra skirtingas).

 Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“