MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Užsikimšę vamzdeliai ir filtras

Viena iš galimų priežasčių, dėl ko iš kavos aparato staiga nebebėga vanduo, yra užsikimšę vamzdeliai ir/arba filtras. Laikui bėgant, kavos aparato vidiniuose komponentuose gali susikaupti kieto vandens mineralinių nuosėdų, kurios gerokai apsunkina vandens pratekėjimą. Žinoma, kietas vanduo tikrai nėra vienintelis veiksnys, darantys neigiamą įtaką kavos aparato veikimui. Vandens nepratekėjimą gali lemti ir sistemoje įstrigę kavos tirščiai ar užsikimšęs filtras.

Norėdami išspręsti šią problemą, rekomenduojama atlikti nukalkinimo procedūrą. Tai– labai paprasta. Vandens talpoje ištirpinkite specialią nukalkinimui skirtą tabletę arba vandens talpą pripildykite vandens ir nukalkinimo skysčio tirpalu. Tokiu būdu pasirinkta priemone bus užpildoma visa vandens sistema ir išvalomi visi kavos aparato vamzdeliai. Tiesa, po šios procedūros nepamirškite praplauti vandens talpą, o po to ir visą kavos aparato sistemą, naudodami švarų vandenį.

Užstrigęs oras

Kita galima priežastis – kavos aparato vandens sistemoje užstrigęs oras. Susidarę oro burbuliukai gali blokuoti vandens pratekėjimą ir trukdyti kavos aparato siurblio veikimui. Visgi, reikėtų turėti omenyje, jog ši problema dažniausiai pasitaiko naujai įsigytiems kavos aparatams arba tiems, kurie ilgą laiką nebuvo naudojami. Tokiu atveju viskas, ką turite padaryti – išjunkite aparatą, ištuštinkite vandens bakelį ir išimkite vandens filtrą. Tuomet į vandens bakelį pripilkite vandens, įdėkite jį į vietą bei įjunkite aparatą. Pasirinkite vandens užvirinimą ir pripildykite keletą puodelių karšto vandens.

Sugedęs vandens siurblys ar kavos aparato variklis

Jei patikrinote kavos aparatą dėl užsikimšusių vamzdelių, filtro bei sistemoje užstrigusio oro, tačiau iš jo vis tiek nebėga vanduo, gali būti, jog dėl viso to kaltas vandens siurblys arba kavos aparato variklis. Sugedęs siurblys gali nesukurti reikiamo slėgio vandens tiekimui. Tuo tarpu, sugedęs variklis neteiks reikiamos energijos, kurią siurblys naudoja vandeniui judinti. Deja, tai – gana rimti gedimai ir gali būti, jog tokiu atveju visai neapsimokės remontuoti kavos aparato. Kur kas geriau jums būtų jį pakeisti nauju. Šiuo metu rinkoje galima rasti tokių kavos aparatų, kaip Dolce Gusto aparatas, kurie pasižymi itin prieinama kaina. Tai leis naują prietaisą įsigyti bene už tą pačią kainą, kiek kainuotų senojo kavos aparato remontas.

Taigi, tikimės, jog šis straipsnis padėjo rasti problemą, kodėl iš kavos aparato nebėga vanduo, o taip pat ir jos sprendimo būdą. Visgi, jei paaiškėtų, jog kavos aparato remontas kainuos labai brangiai, nieko nelaukite ir pasižvalgykite naujo prietaiso kavos ruošimui. Kavos aparatai iš pigu.lt pasižymi puikiu kainos bei kokybės santykiu, tad čia sau tinkamiausią tikrai ras kiekvienas!

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Ką apie vandenį turi žinoti būsimos mamos ar kūdikius ką tik pagimdžiusios moterys? Kokį vandenį pasirinkti, kiek jo išgerti, kokių klaidų nedaryti?

Apie tai – pokalbis su bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktore Aiste Pranckuviene. Seniausios Lietuvoje natūralų mineralinį vandenį pilstančios įmonės vadovė yra sukaupusi daugybę įdomios ir naudingos informacijos apie vandenį, jo svarbą, sudėtį ar poveikį.

– Turbūt jau visi žino, kad suaugusiam žmogui per dieną vidutiniškai reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Ar laukiantis kūdikio šis poreikis padidėja?

– Taip, nes rekomendacijos dėl skysčių priklauso nuo žmogaus kūno svorio: per dieną suaugusiam žmogui reikia išgerti 30 ml vandens kilogramui kūno svorio. Kadangi laukiantis kūdikio kūno svoris padidėja, didėja ir vandens poreikis.

Nėra atlikta tyrimų, kurie tiksliai parodytų, kiek vandens moteris turėtų išgerti kiekviename nėštumo trimestre. Yra tik bendros rekomendacijos nėštumo metu kasdien išgerti iki 2,8 litro vandens.

Ir jeigu moters svoris nėštumo pradžioje stipriai nedidėja, tai nereiškia, kad reikia gerti įprastą kiekį vandens, – pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius ir kuris jam yra tarsi pagalvė ar apsauga. Tad nors kilogramai neauga, vandens poreikis yra labai didelis.

Todėl patarčiau moterims nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.

– Kodėl taip svarbu, kad laukiantis būtų palaikoma reikiama skysčių pusiausvyra?

– Hidratacijos – skysčių pusiausvyros organizme – lygis turi labai daug įtakos tiek moters, tiek kūdikio sveikatai.

JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaisiaus, o po to vaiko mityba ir gėrimai iki 7 metų turi labai daug įtakos jo smegenų vystymuisi. Ir tam įtakos turi ne tik nėščiosios mityba, bet ir hidratacijos lygis.

Gimdoje bręstant kūdikiui formuojasi nauja kraujotakos sistema – jai taip pat reikia papildomo vandens.

Pakankama skysčių pusiausvyra nėštumo metu reikalinga dar ir dėl to, kad vanduo padeda išnešioti maisto medžiagas po organizmą, kartu tarsi praplauna jį. Nėščias moteris dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas – dėl to nepasišalina ne tik atliekos, bet ir toksinai. Pakankamas skysčių kiekis, padedantis pašalinti toksinus, gali veikti kaip profilaktinė priemonė tiek išvengiant šlapimo takų uždegimo, tiek vidurių užkietėjimo.

Tokia paprasta priemonė kaip vanduo yra itin naudinga ir gali veikti kaip prevencinė priemonė. Be to, kad kūdikis normaliai vystytųsi, taip pat ir pačiai moteriai nėštumo metu itin reikalingas pakankamas mineralų kiekis.

– Kokiais požymiais pasireiškia dehidratacija? Ar tai pavojinga moteriai, jos įsčiose augančiam vaisiui?

– Moteris gali stebėti du pagrindinius dalykus: kaip dažnai ji eina į tualetą ir kokia yra šlapimo spalva bei kvapas. Neturi būti nei stipraus kvapo, nei ryškios spalvos: jei spalva nuo šviesiai geltonos iki bespalvės, viskas gerai.

Troškulys – jau dehidratacijos požymis. Kaip ir vidurių užkietėjimas, kūno temperatūros nesusireguliavimas, nes dėl vandens trūkumo gali kamuoti karštis. Dehidrataciją rodo ir galūnių tinimas, nes dėl nepakankamos hidratacijos organizmas pradeda kaupti skysčius.

Dehidratacija nėra troškulys, kaip dažnai manoma. Tai reiškia, kad, organizmui gaunant nepakankamai skysčių, jam ima trūkti mineralų ir jis ima eikvoti savo mineralų atsargas.

Ši būklė nėščiai moteriai daug pavojingesnė, jos poveikis didesnis, nes šiuo atveju jau kalbame apie dvi gyvybines sistemas, kurioms reikia pakankamai skysčių, o su jais – ir mineralų.

Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri užklumpa skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims – joms būtina konsultuotis su gydytoju, kaip užtikrinti skysčių pusiausvyrą įvairiose situacijose.

Visais atvejais reikia stengtis aprūpinti organizmą skysčiais, mineralais ir konsultuotis su gydytoju.

Didesnis dehidratacijos pavojus nėščiąsias užklumpa ir dėl pykinimo. Kai kurios, ypač nėštumo pradžioje, kartais nenori ne tik valgyti, bet ir gerti.

Tokiu atveju reikia gurkšnoti vandenį nuolatos, bet labai mažais gurkšneliais. Vienu kartu išgėrus 100 ar 200 mililitrų vandens organizmas gali jį atmesti ir moteris manys, kad ji negali gerti. Iš tiesų rekomenduojama gerti po labai nedaug, bet nuolat – tik taip galima aprūpinti savo ir būsimo vaiko organizmą pakankamu skysčio kiekiu.

Apskritai tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims rekomenduojama su savimi visuomet nešiotis buteliuką vandens ir gerti po nedaug, o ne kelis kartus per dieną dideliais kiekiais. Per didelis vandens kiekis vienu metu gali išplauti iš organizmo per daug mineralų. Geriausia gurkšnoti po truputį, per valandą – apie 200 mililitrų, o vėliau po truputį didinti vandens kiekį.

– O kuo vanduo toks svarbus maitinančioms moterims?

– Vandens reikia ne tik dėl visų anksčiau išvardytų priežasčių. Vien tik maitindama kūdikį moteris jam su pienu atiduoda apie 750 ml vandens, o dar jo reikia normaliai pieno gamybai, kitiems organizmo procesams. Dėl to maitinant kūdikį skysčių poreikis padidėja iki 3,8 litro per dieną.

Atrodytų, tai labai didelis kiekis. Bet daugybė mokslu pagrįstų rekomendacijų nurodo, kad gerti vandenį reikia kaip ir įprastai, tačiau su kiekvienu kūdikio maitinimu papildomai išgerti apie 250 ml vandens.

Beje, gamta taip sutvarkė, kad maitinanti moteris daug geriau nei nėščioji pajunta troškulio jausmą. Su tuo susijęs hormonas oksitocinas, kurio organizme padaugėja pagimdžius. Šis hormonas skatina pieno gamybą ir kartu siunčia organizmui signalus, kad ima trūkti skysčių. Todėl maitinanti moteris troškulio jausmo nesupainios su kitu.

– Ką saugu ir ką nesaugu vartoti būsimoms mamoms ar kūdikius maitinančioms moterims? Ar užtenka paprasčiausio vandens iš čiaupo?

– Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo.

Bet nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų – nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio. Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas.

Skysčių poreikis šiame gyvenimo etape yra didesnis nei įprastai – net jeigu vandenyje yra leistinas šių medžiagų kiekis, organizmas su išgeriamu didesniu vandens kiekiu gauna jų daugiau.

Nitratai ir nitritai neleidžia pasisavinti pakankamai deguonies kraujyje, ir tai labai pavojinga kūdikiams iki vienerių metų, o bisfenolis pavojingas moteriai dėl poveikio hormonų veiklai, be to, per pieną jis perduodamas kūdikiui.

Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme.

Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo be jokios gyvybės. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Geriant filtruotą vandenį, iš kurio pašalinti mineralai, organizmas ne tik jais neaprūpinamas, bet ir pradeda eikvoti mineralus iš savo resursų – kaulų, raumenų, kitų sistemų. Kitaip tariant, jis dehidratuoja.

Mineralų nėra ir gaiviuosiuose gazuotuose gėrimuose, nes jie gaminami iš distiliuoto vandens, jų nebelieka ir vandenį užvirinus. Organizmą dehidratuoja ir kava.

– Kas geriausiai užtikrina reikiamą skysčių kiekį besilaukiančioms ir kūdikius maitinančioms moterims?

– Paprasčiausia išeitis – rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų – būtent toks yra vanduo „Akvilė“.

Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, susiformavusi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur niekada nebuvo plėtojama nei žemdirbystė, nei pramoninė veikla, į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. Tokioje unikalioje vietoje po žeme saugomi didžiuliai turtai – švarus, neužterštas vanduo. Supilstytas į butelius jis nėra paveikiamas jokiomis medžiagomis ir kiekvienus namus pasiekia toks, koks susiformavo žemės gelmėse.

Dar viena puiki šio vandens savybė – jis yra natūraliai šarminis. O tai reiškia, kad jis padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.

Ne veltui besilaukiančiai, maitinančiai moteriai labai naudinga valgyti daug daržovių, vaisių – juose yra ne tik daug vandens, galinčio patenkinti apie penktadalį skysčių poreikio, bet kartu tai ir natūraliai šarminantys produktai, atsveriantys rūgštinių produktų – mėsos, pieno produktų, kavos, saldumynų – poveikį.

Todėl visame pasaulyje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojamas natūralus mineralinis vanduo, o jeigu jis šarminis – tai dar viena papildoma nauda.

Be vandens, besilaukiančioms ir nėščioms moterims rekomenduojamas ir pienas, bet ne visos jį toleruoja, be to, tiek pieno, kiek vandens, sunku išgerti.

– O jeigu moteris negali ar nenori gerti negazuoto vandens? Ar gazuotas „Akvilės“ vanduo toks pat naudingas?

– Iš tiesų moterims dažnai patariama – jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti gazuotą natūralų mineralinį vandenį ir jis patenkins skysčių pusiausvyros poreikius.

Renkantis gazuotą vandenį svarbūs tie patys kriterijai kaip ir renkantis negazuotą: jame negali būti nitratų ir nitritų, bisfenolio.

Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Jeigu pakankamas jo kiekis užtikrins pakankamą skysčių ir mineralų kiekį, šarmų pusiausvyrai palaikyti jis nelabai tiks.

Negazuoto „Akvilės“ vandens pH siekia 8, gazuoto – 5. Netgi angliarūgštei išgaravus išlieka toks pat pH, mat vanduo turi atmintį: jeigu jis buvo paveiktas angliarūgštės, šarmingumas liks toks pat. Kaip ir vanduo iš čiaupo niekada nebus šarminis, nes jis jau paveiktas cheminių medžiagų, kurios užtikrina, kad tekėdamas ilgais vamzdynais jis nesugestų. Tos medžiagos gali išgaruoti, bet vanduo vis tiek liks rūgštinis.

Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį – gazuoto. Ir skysčių poreikis bus patenkintas, ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra stabili.

Svarbu nepamiršti valgyti daug daržovių ir vaisių, kurie taip pat padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Beje, gazuotas vanduo kai kuriais atvejais netgi naudingesnis. Pavyzdžiui, gerai užgerti juo maisto papildus, nes angliarūgštė veikia kaip katalizatorius ir skatina maistingųjų medžiagų išnešiojimą. Tai taip pat svarbu laukiantis ar maitinant kūdikį.

Tačiau kasdieniam organizmo aprūpinimui skysčiais ir mineralais nėra geresnio vandens kaip iš natūralių gręžinių išgautas mineralinis vanduo, nepaveiktas jokiomis medžiagomis, natūraliai šarminis ir dar negazuotas – tai pati geriausia gamtos dovana besilaukiančiai ir kūdikį maitinančiai moteriai.

Lina ŠALTĖ

Partnerio turinys

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Kiek vandens reikia vaikui?

Organizme nėra vandens atsargų, kurios galėtų būti panaudotos netekus daug skysčių, todėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą jų kiekį. Nuolat netenkame vandens kvėpuodami, prakaituodami, taip pat su šlapimu ir išmatomis.

Suaugusiesiems reikia 1,5–2,5 litrų skysčio per dieną, bet tiek išgerti neprivaloma: dalį skysčių gauname su maistu, pavyzdžiui, su daržovėmis, vaisiais, sriubomis. Kiek vandens reikia vaikams? Skysčių poreikį lemia vaiko amžius. Jei kūdikis maitinamas tik mamos pienu, vandens jam papildomai nereikia, nes užtektinai skysčių jis gauna su šiuo pienu. Po 4–6 mėnesių pradedamas vartoti papildomas maistas, ir kūdikiui jau reikalingas vanduo.

Kuo vaikas vyresnis, tuo mažesnis vandens poreikis kilogramui svorio. Pirmaisiais gyvenimo metais reikia 150–200 ml vandens vienam svorio kilogramui. Antraisiais poreikis jau mažesnis – 100–150 ml kilogramui kūno svorio. Į šį kiekį taip pat įeina maiste esantis skystis.

Paros skysčių kiekis yra sąlyginis: turime atsižvelgti į vaiko aktyvumą, maistą, aplinkos sąlygas. Jei vaikas nuolat juda, sportuoja, gali prireikti daugiau skysčių. Daugiau gerti norisi suvalgius sūraus, rūgštaus arba saldaus maisto. Daugiau vandens reikia gausiai prakaituojant per karščius, taip pat pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, perkaitus saulėje, nes jis greičiau išgarinamas. Užtektinai gerti svarbu viduriuojant ir vemiant, nes tuomet taip pat greitai netenkame daug skysčių. Tėvai turėtų stebėti vaiko būklę ir žinoti pirmuosius dehidratacijos simptomus.

Kaip atpažinti dehidrataciją?

Ištikus dehidratacijai netenkama daugiau vandens negu gaunama geriant, o tuomet sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Įtarti, kad organizmui trūksta vandens galima pastebėjus šiuos požymius:

• sumažėjo šlapimo, vaikas ilgai nesišlapina;
• vaikas daug verkia, bet ašarų beveik nėra;
• šlapimas tampa tamsiai geltonas (paprastai jis šviesiai geltonas), stipresnio kvapo (tačiau nepamirškite, kad kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai, gali pakeisti šlapimo spalvą);
• oda išblykšta ir išsausėja, išdžiūna burna, atsiranda lūpų sausumas;
• pasidaro silpna, svaigsta galva;
• vaiką labai troškina, jis godžiaigeria;
• vaikas pernelyg nerimauja;
• vyresnio amžiaus vaikas dėl dehidratacijos greičiau pavargsta, jam sunku sutelkti dėmesį.

Pastebėję kurį nors iš šių simptomų, duokite vaikui gerti daug skysčių, tinkamiausias – negazuotas vanduo. Jeigu vaikas vis jaučiasi prastai ar kūno temperatūra pakyla per 38 laipsnius, jis vangus ar silpnas, sutriko kalba, skubiai kreipkitės į medikus.

Vasaros karštyje reikia daugiau vandens

Ypatingai svarbu užtektinai gerti karštą vasaros dieną, nes trūkstant skysčių vaikas gali patirti šilumos smūgį. Mat organizmas ginasi nuo kaitros garindamas vandenį ir karštyje jo greitai pritrūksta. Geriant per mažai vandens karštą dieną organizmas negali pašalinti susikaupusio šilumos pertekliaus ir ištinka šilumos smūgis. Šis negalavimas ypač pavojingas vaikams, nes jų medžiagų apykaita spartesnė ir dehidratacija juos ištinka greičiau negu suaugusiuosius. Be to, kartu su skysčiais netenkama ir organizmui reikalingų druskų.

Gėrimų karštą dieną ypač svarbu pasiūlyti vaikams iki vienerių metų, kurie patys negali jų paprašyti. Vien motinos pienu maitinamam kūdikiui net karštą dieną duoti papildomai vandens nereikia – mažylį svarbu žindyti tiek, kiek jis nori.

Kūdikiui, kuris maitinamas mišiniais, arba primaitinamam mažyliui vandens siūlykite tarp maitinimų. Išsiruošę pasivaikščioti, į kelionę visada pasiimkite vaikui tinkamo vandens buteliuką.

 Kokių gėrimų reikia duoti vaikams?

Vaikams duodamas kambario temperatūros negazuotas vanduo, nesaldintos žolelių arbatos. Galite paskaninti vandenį  vaisiais ar uogomis be cukraus. Nedera vaikams gerti skrandį dirginančių gazuotų gėrimų, pirktinių saldintų gėrimų, energinių gėrimų. Vaikui netinka šulinio vanduo, nes dažnai jis būna užterštas nitratais, kurie nesunaikinami nei virinant, nei filtruojant buitiniais filtrais. Iš čiaupo Lietuvoje bėga kokybiškas požeminis (gruntinis) geriamasis vanduo. Tačiau patiems mažiausiems patariama duoti pirktinį vandenį, apie kurio sudėtį galima sužinoti.

Jeigu perkate vandenį, vaikui tinkamiausias natūralus negazuotas vanduo. Vandenį reikia gerti dažnai ir nedideliais gurkšneliais – taip geriau numalšinsite troškulį. Taip pat svarbu vaikui neduoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo jis gali susirgti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Grūdinimas – vienas iš geriausių būdų stiprinti vaiko imunitetą, o vasara – puikus metas pradėti. Užsigrūdinęs vaikas bus žvalesnis ir pajėgs atsispirti rudenį ir žiemą puolantiems virusams. Be to, sustiprės kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų, virškinimo sistemos. Grūdinami mažyliai ne tik rečiau serga, bet ir sparčiau vystosi. Vanduo, oras, saulė ir masažai ne tik efektyvios priemonės, bet ir smagios vasaros pramogos, kurios gerina nuotaiką.

Oro vonios

Tai vienas iš pačių paprasčiausių ir švelniausių grūdinimo būdų – tereikia reguliariai vaikštinėti arba žaisti lauke. Tiesa, karštą vasaros dieną tinkamiausias pramogoms gryname ore rytas arba vakaras. Nuo 11 iki 16 valandos verčiau nosies į lauką karštą dieną nekišti. Vietą pasivaikščiojimui rinkitės atokiau nuo gatvės dulkių ir triukšmo. Nusiveskite vaiką į miesto parką, nuvažiuokite į mišką, prie ežero ar upės. Vasarą gimusį kūdikį galima vežioti lauke jau po poros dienų grįžus iš gimdymo namų. Ir patį mažiausią, ir paūgėjusį vaiką svarbu tinkamai aprengti, kad jis neperkaistų, uždėti nuo saulės saugančią kepurytę.

Oro vonios – pirmosios procedūros ką tik į namus parsivežtam naujagimiui – leiskite išrengtam mažyliui pasispardyti. Iš pradžių užteks kelių minučių, vėliau galima šį laiką ilginti iki kelių dešimčių minučių. Palikti mažylį nuogą galima keičiant sauskelnes, prieš maudynes ar masažą. Oro voniomis besimėgaujantys kūdikiai geriau miega ir valgo.

Daug vandens procedūrų

Vasarą dauguma šeimų atostogauja prie vandens – tai gera proga pradėti vaiko grūdinimą. Puikiai grūdina maudynės jūroje – organizmą veikia ne tik temperatūra, bangos, bet ir vandenyje ištirpusios druskos.

Vanduo ypač tinka vaiko organizmui stiprinti. Jame mažėja kūno įtampa, nes atsipalaiduoja raumenys ir tampa lankstesni sąnariai, gerėja medžiagų apykaita. Be to, atsiranda apetitas ir pagerėja miegas.

Silpnesniam vaikui vandens procedūras geriausia pradėti nuo aptrynimų drėgnu rankšluosčiu, vėliau vėsesniu vandeniu apipilti kojytes. Iš pradžių trinamas kaklas, rankos, krūtinė, nugara, vėliau – pilvas, juosmuo, kojos. Po to kūnas nušluostomas ir aptrinamas sausu rankšluosčiu. Paskui galima pereiti prie apipylimų vėsesniu vandeniu. Mažesniam vaikui vandenukas turi būti šiltesnis, tik pradėti reikia nuo mažesnio temperatūrų skirtumo – 2 laipsnių, vėliau didiname iki 5-7 laipsnių. Vyresnį vaiką grūdiname šaltesniu vandeniu, o po to pereiname prie maudynių. Vandenyje vaikas turėtų judėti: žaisti, šokinėti, plaukti.

Vėsesniu oru grūdinimo vandeniu procedūras galite atlikti vonioje, duše arba baseine. Nuo vienerių metų mažylį galite vestis į pirtį, tik vertėtų pasitarti su gydytoju. Prie pirties malonumų pratinkite po truputį. Čia vaikas turėtų jaustis gerai, o ne kaitintis per prievartą.

Grūdinimas saule

Saulėje gaminasi vitaminas D, taigi ji taip pat svarbi vaiko sveikatai. Bet tai nereiškia, kad jis turėtų gulėti paplūdimyje. Užtenka pasivaikščioti saulėje, o geriausias laikas – 8-11 valanda arba po 16 valandos. Prieš vesdami vaiką į lauką būtinai ištepkite apsauginiu kremu.

Prie saulės vonių pratinkite pamažu, bet būti saulėje vaikui nedera ilgiau kaip 2 valandas. Likusį laiką lauke jis turi praleisti pavėsyje. Dviejų mėnesių kūdikį galima palaikyti saulės spinduliuose 2-3 minutes, vėliau – iki 10-15. Galvytę reikia būtinai pridengti.

Mankšta ir masažas

Kiek įmanoma, stenkitės leisti vaikui vaikščioti basomis, nes tai natūralus pėdų masažas. Smėliukas, akmenukai, žolė ar kitas nelygus paviršius stiprina pėdų ir kojų raumenis, apsaugo nuo plokščiapėdystės ir kitų kojų ligų. Kineziterapeutai tikina, kad pėdose yra daug nervinių galūnių, kurias masažuojant teigiamai veikiami įvairūs organai. Tik prieš paleisdami vaiką basomis, apžiūrėkite vietovę, ar nėra šukių ir kitų aštrių daiktų, kurie gali sužeisti.

Grūdinimui svarbus ir fizinis aktyvumas – mankštos ir judrūs žaidimai. Įpratinkite vaiką prie rytinės mankštos, kuri ne tik padeda greičiau pasijusti žvaliam, bet ir lavina raumenis, suaktyvina kvėpavimą ir kraujo apytaką, skatina motorikos vystymąsi, lankstesni darosi sąnariai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas judėjimas vaikystėje yra puiki įvairių lėtinių ligų bei nutukimo profilaktika, turi reikšmės augimui ir vystymuisi, padeda įveikti įtampą ir stresą

Grūdinti mankšta kūdikį galima nuo mažų dienų – ne tik pagerės jo nuotaika, bet ir psichomotorinė raida. Kraujotaką bei kaulus ir raumenis sustiprins masažas, kurį atlikti išmokys gydytojas.

Tik nepersistenkite – jeigu vaikas priešinasi kuriam nors iš grūdinimo būdų, paieškokite tokių, kurie jam patiks. Pratinkite pamažu – pradėkite nuo švelnesnių ir trumpesnių procedūrų. Nepamirškite grūdinimo procedūrų ir kitais sezonais –jos turi būti atliekamos be pertraukų, nes įgytas vaiko atsparumas išnyks.

Parengė Dalia Petrutytė

Vanduo

Suaugusiam žmogui per parą patariama išgerti maždaug 2-2,5 litrus vandens, o kiek jo reikia kūdikiui ar vaikui?

Vanduo sudaro didžiąją žmogaus kūno dalį: suaugusiojo 55-60 procentų, o kūdikio – net 70 procentų. Todėl kūdikiui vandens reikia daugiau – per parą po 150-200 ml kiekvienam kūno svorio kilogramui. Antraisiais gyvenimo metais būtinas vandens kiekis mažesnis – iki 100-150 ml kilogramui.

Vanduo nuolat būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Tik būdamas skystas – turėdamas pakankamai vandens – kraujas teka kraujagyslėmis ir nuneša į tas ląsteles deguonį ir maistą, o paskui iš jų išneša anglies dvideginį ir ląstelių veiklos atliekas. Be vandens galima sunkiai apsinuodyti ir net mirti. Seilės ir skrandžio sultys taip pat turi būti skystos, kitaip negalės suvirškinti maisto. Vanduo padeda pasisavinti augančiam vaikui būtinas mineralines medžiagas. Vandens atsargos organizme nesikaupia, jo nuolat netenkame su šlapimu, išmatomis, prakaitu ir iškvepiamu oru.

Vaiko vandens poreikis priklauso nuo jo amžiaus, veiklos intensyvumo ir aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, 5–8 metų vaikui per dieną reikėtų išgerti 1 litrą (5 stiklines), 9-12 metų – 1,5 litro (6-7 stiklines), 13 metų ir vyresniam – 2 litrus (8-10 stiklinių). Daugiau vandens prireiks karščiuojančiam, vemiančiam ar viduriuojančiam mažyliui, nes tuomet jis praranda daug skysčių.

Ne visi vaikai noriai geria. Kaip suprasti mamai, kad vaikui per mažai skysčių?

Išties, mažo vaiko įprotis reguliariai gerti vandenį dar nesusiformavęs, todėl reikėtų jį stebėti ir nuolat priminti. Reikia atkreipti dėmesį į vaiko šlapinimosi dažnumą, šlapimo kiekį ir šlapimo spalvą bei kvapą. Vandens netekęs kūdikis pasidaro neramus, retai šlapinasi, šlapimas tamsus, stipraus kvapo, gali užkietėti viduriai. Normaliai kūdikis turėtų šlapintis ne mažiau kaip šešis kartus per parą, o šlapimas turėtų būti beveik bespalvis ir bekvapis. Trūkstant skysčių įdumba momenėlis, išsausėja liežuvis, oda. Per mažai vandens geriantis didesnis vaikas atrodo pavargęs, skundžiasi galvos skausmu, jam sunku susikaupti, todėl gali sulėtėti vystymasis, nukenčia mokslai.

Besilaukiančiai moteriai ir žindančiai mamai, ko gero, reikia daugiau vandens?

Jei laukiatės, jums reikėtų išgerti 2,5-3 litrus skysčių per parą, o didžiąją dalį (apie 2 litrus) jų turėtų sudaryti vanduo. Vanduo padeda per kraują nugabenti maisto medžiagas būsimam kūdikiui. Tai, ką jūs valgote ir geriate, perduodate ir kūdikiui. Vanduo yra pagrindinė mamos pieno sudėtinė dalis. Todėl maitinančiai mamai neturėtų pritrūkti skysčių, ypač vandens.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vandenį duoti vyresniems nei pusės metų vaikams. Ką daryti mamai, kuriai pritrūksta pieno arba neįmanoma žindyti dėl kitų priežasčių?

Tokio amžiaus kūdikius patariama pradėti girdyti vandeniu todėl, kad maždaug nuo šešių mėnesių pradedama duoti ir tiršto ar kieto maisto. Žindomus kūdikius motinos pienas aprūpina viskuo – ir vandeniu (88 procentai motinos piene) ir maistu – vienu metu. Papildomai girdyti vandeniu jų nereikia.

Nežindomiems kūdikiams reikia kažko panašaus. Jiems gaminami motinos pieno pakaitalai – mišinukai – pagal laboratoriškai ištirto daugelio motinų pieno sudėtį: maistines medžiagas ir jų santykio su vandens kiekiu formulę. Taigi ir tinkamai paruoštais mišinukais maitinamų kūdikių papildomai girdyti vandeniu nereikia. Tačiau reikia gero vandens mišinukams paruošti.

Nežindomiems kūdikiams iki 6 mėn. pieno mišinius ir kitą maistą derėtų gaminti su virintu atvėsintu vandeniu arba vartoti buteliuose parduodamą vandenį – taip tėvai gali būti tikri, jog savo vaikui duoda saugų, geros kokybės vandenį. Beje, tik gero vandens reikia ir kūdikius žindančioms mamoms!

Kaip išsirinkti gerą pirktinį vandenį vaikui? Nuo ko priklauso vandens kokybė?

Tikrai ne visi pirktiniai vandenys vienodi ir tinka kūdikių bei vaikų maistui. Jų kokybė priklauso nuo vandens gręžinio vietovės, nuo jo kelionės iki pilstymo įrenginių, pačios įrangos, ar ruošiant vandenį išsaugomos visos jo naudingos savybės. Aukščiausios kategorijos produktu laikomas natūralus mineralinis vanduo. Jame yra pačios gamtos tinkamai subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis. Be to, tokį vandenį pilstanti įmonė privalo laikytis aukščiausių kokybės reikalavimų, o vanduo nuolat tikrinamas. Šį vandenį drąsiai galite duoti kūdikiui ir vaikui, jį gali gerti besilaukianti moteris. Vienas iš tokių yra natūralioje aplinkoje susiformavęs mineralinis vanduo „Akvilė” išgaunamas unikaliame gamtos kampelyje, kur nevykdoma jokia pramoninė veikla.

Specialistų nuomone, vanduo iš čiaupo Lietuvoje geras ir tinkamas gerti. Ar galima duoti vandens iš čiaupo mažam vaikui?

Vandenį į vandentiekių vamzdynus tiekiančių įmonių specialistai privalo garantuoti, kad geriamasis vanduo atitiktų standartus. Ir tai jiems nėra sunku, nes Lietuvoje dabar vanduo išgaunamas iš giluminių gręžinių ir yra santykinai labai švarus. Jo tikrai nereikėtų nei filtruoti, nei virinti, jeigu čiaupas būtų prie gręžinio arba vamzdžiai iki kiekvieno buto virtuvės būtų idealūs. Tačiau čiaupai yra gyventojų butų virtuvėse iki kurių neretai vanduo vamzdynais keliauja ne vieną kilometrą. Ar esate garantuoti jų kokybe ir švara? Jei taip – patys gerkite ir vaikams duokite drąsiai. O jeigu abejojate, tai patarčiau vandens mėginį nunešti į laboratoriją ištirti ir tada žinosite – virinti, filtruoti ar visai nenaudoti.

Dauguma kaimo gyventojų vis dar vartoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame dažnai randama pavojingų sveikatai priedų – mikrobų ir chemikalų. Pavyzdžiui, dėl per didelio nitratų kiekio kūdikis gali net mirti. Tokio šulinio vandens gerti negalima ir suaugusiesiems, todėl nelieka kitos išeities kaip vandenį įsigyti parduotuvėje. Ypatingai švarus natūralus mineralinis vanduo, kuriame nėra jokių papildomų priemaišų, juo labiau – jokių nitratų ir nitritų yra, pavyzdžiui, „Akvilė”.

Parduotuvėse yra keletas pirktinių vandenų rūšių. Kaip mamai neapsirikti?

Mineralinio vandens tėveliams nederėtų painioti su mineralizuotu ar fasuotu geriamuoju, taip pat – šaltinio vandeniu. Mineralizuotas paprastai gaminamas iš geriamojo vandens su įvairiomis cheminėmis druskomis. Jis kitoks negu druskingose žemės gelmių kloduose susidaręs natūralus mineralinis vanduo. Šaltinio vanduo išgaunamas iš požeminių vandens telkinių, gręžtinių šulinių, tačiau jam netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui. Geriamasis vanduo – tai paprastas vanduo. Jis gali būti minkštintas, valytas fiziniais ar cheminiais būdais.

Kūdikiams ir vaikams netinka vanduo, kuriame yra daug mineralinių medžiagų, nes vaiko organizmui sunku išskaidyti didelį šių medžiagų kiekį ir jis verčiamas dirbti daug didesniu pajėgumu, ypač vargsta inkstai. Nelabai tiktų ir gazuotas vanduo – angliarūgštė dirgintų skrandį, susidarę burbulai gali pūsti mažylio pilvelį, sukelti atpylimus. Ypač vertingi yra natūraliai šarminiai ir nedidelę mineralų koncentraciją turintys natūralūs mineraliniai vandenys. Kaip tik tokiomis savybėmis pasižymi „Akvilė”. Šis vanduo švelnaus skonio ir tinka visai šeimai

Daugiausia žmogaus kūno svorio (apie 60–70 proc.) sudaro vanduo. Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbus pakankamas geriamojo vandens kiekis. Net menkiausias troškulys įspėja, kad organizmui trūksta vandens. Kasdien prarandame apie 3 litrus vandens: 0,6 litro netenkame su prakaitu, 0,2 litro su išmatomis, 1,5 litro per inkstus ir maždaug 0,3 litro su iškvėptu oru. Visi organizmo gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse pakanka vandens. Jis būtinas maisto virškinimui – vidutiniškai per dieną išskiriama 1,5 litro seilių, 2,5 litro skrandžio sulčių, 0,5 litro tulžies, 0,7 litro kasos sulčių ir 3 litrai plonojo žarnyno sulčių.

Vanduo – mineralinių medžiagų ir vitaminų tirpiklis. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, galime žūti apsinuodiję savo medžiagų apykaitos produktais.

Pasak mokslininkų, dehidratacija (vandens netekimas) skatina nuodingų medžiagų kaupimąsi inkstuose, smegenyse, odoje, sąnariuose, kepenyse ir kituose organuose. Vanduo perneša įvairias toksines medžiagas iš įvairių organų į kepenis ar inkstus, kurie jas pašalina. Jis padeda sumažinti širdies priepuolių ir insulto riziką, nes skystina kraują ir apsaugo nuo krešulių susidarymo. Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, todėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą vandens kiekį. Be to, su geriamuoju vandeniu gauname apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtos maisto piramidės apačioje nupieštos 8 stiklinės vandens – tai gyvybiškai būtinas kiekis ląstelėms. Vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais: daržovėse ir vaisiuose jo yra apie 90 proc. masės, duonoje – 40 proc., mėsoje 45–65 proc.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių viešajam vandens tiekimui naudoja tik požeminį (giluminį) geriamąjį vandenį. Požeminio vandens kokybė geresnė negu paviršinio, nes požeminis vanduo daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos –be to, jo kokybė nuolat kontroliuojama. Kitos valstybės dažniausiai naudoja valytą ir cheminėmis medžiagomis apdorotą paviršinį upių ar ežerų vandenį. Net JAV savo piliečiams tiekia maždaug 80 proc. cheminiu būdu apdoroto paviršinio vandens.

Geriamojo vandens problemos Lietuvoje

Lietuvos specialistams rūpestį kelia kurių šalies rajonų vandentiekių (ypač mažų) vandens kokybė. Ji nepakankama dėl pernelyg didelio geležies, mangano, sulfatų, amonio kiekio ir drumstumo. Tai nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, bet gali suprastinti vandens kvapą, skonį ir spalvą. Nuo per didelio geležies kiekio vanduo tampa rusvas ir drumstas, neskanus, paruduoja vonios, kriauklės, sunkiau skalbti.

Šiaurės Vakarų Lietuvos vandenvietėse per didelis fluoro kiekis. Pakankamas fluoro kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, o perteklius sukelia fluorozę bei sutrikdo kalcio ir magnio apykaitą. Ypač jis gali būti pavojingas ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes gali išsivystyti dantų fluorozė bei antinksčių, kasos ir skydliaukės veiklos sutrikimai.

Fluorozės požymis – baltos linijos ir įvairių spalvų dėmės ant pažeisto dantų emalio. PSO rekomenduojama optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje – 0,5–08 mg/l. Todėl reikia atsakingai rinktis dantų pastą, dantų želė, burnos skalavimo skysčius ir maisto produktus su fluoru (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai). Prisiminkite, kad fluoras veikia dvejopai: maži jo kiekiai saugo dantis, o dideli gadina emalį, kietuosius dantų audinius.

Ar kietas vanduo kenkia sveikatai?

Klaidinga manoma, kad kietas vanduo kenkia sveikatai. Vandens kietumo norma galiojo sovietmečiu dėl nuosėdų žalos buitinei technikai ir vamzdynams.

Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio druskų koncentracija. Jei ji didelė, nuosėdomis apsineša vamzdynai, genda buitinė technika, o virinant vandenį šios druskos nusėda ant puodų ar arbatinukų sienelių. Bet žmogus – ne puodas ir ne arbatinukas, jame kalkės neišsiskiria, todėl ir nekenkia sveikatai.

Pagal statistinius duomenis, kietą vandenį vartojantys žmonės nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta net 25 proc. mažiau nei nuo kitų. Kartais per didelis kalcio kiekis, dažniausiai gaunamas su įvairiais maisto produktais (ypač pieno), gali prisidėti prie aterosklerozės ar inkstų akmenligės vystymosi.

Šulinių vandenyje – mirtinas pavojus

Bene didžiausią rūpestį Lietuvos sveikatos specialistams kelia šachtinių šulinių vanduo, kurį vis dar vartoja 1 mln. kaimo gyventojų. Negiliuose šuliniuose gruntinis vanduo susikaupia iš paviršinių sluoksnių, kuriuos teršia įvairios cheminės, organinės medžiagos bei pavasarinio polaidžio vandenys. Todėl šachtinių šulinių vandenyje aptinkama ne tik mikrobų, bet ir sveikatai pavojingų cheminių medžiagų. Per didelis nitratų kiekis gali sukelti kūdikių mirtį ar vėžinius susirgimus. Tokį šulinio vandenį geriau vartoti tik buities darbams (namų ruošai, daržų laistymui ir t.t.), o maisto gaminimui ar gėrimui rekomenduojamas prekybos vietose įsigytas vanduo.

Informaciją pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą ir kitus šaltinius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė