MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kas sušaldo vaiką vasarą?

Deja, virusai plinta ne tik rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Karščiausiu metų laiku niekur nedingsta nei jie, nei bakterijos. Tokie virusai kaip rinovirusai ir enterovirusai tebetyko savo aukų, todėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vasarą nėra retenybė. Šiltuoju metų sezonu virusų mažiau nei žiemą, bet yra puikios sąlygos jiems lengvai plisti.

Kai vaikas peršąla arba perkaista, sumažėja imuninės sistemos atsparumas infekcijoms, kuriomis užsikrečiama nuo sergančio žmogaus per oru sklindančias kvėpavimo takų išskyras ar sergančiojo daiktus.

Peršalti per karščius gali atrodyti nerealu, tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, jei vaikas lakstydamas lauke suprakaituoja, o po to patenka į kondicionieriaus atvėsintą patalpą, jis gali labai greitai sušalti. Persišaldyti galime ir stengdamiesi kuo greičiau atsivėsinti automobilyje, įjungę oro kondicionierių. Taip mus veikia staigūs temperatūrų pokyčiai, o jie neturėtų būti didesni kaip 5 laipsniai. Be to, oro kondicionieriaus pučiamas šaltas oras gali išsausinti nosies ir gerklės gleivines, tada virusams lengviau patekti į organizmą ir sukelti ligą.

Peršalti nesunku ir skersvėjyje, todėl atsargiai vėdinkite patalpas. Pasigauti ligą taip pat galime gaivindamiesi ledais arba šaltais gėrimais. Gerti reikėtų ne šaltesnį kaip kambario temperatūros vandenį. Peršalimo priežastis gali būti ir pernelyg ilgos maudynės, nedera įkaitusiam šokti į šaltą vandenį. Tėvai turėtų rimtai žiūrėti į peršalimo per karščius pavojų.

Gali prireikti kreiptis į gydytoją

Vaikui peršalus bet koks susidūrimas su virusais gali lemti ligą. Maži vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar silpna ir negali atpažinti daugelio virusų ir bakterijų. Todėl ir vasarą ne visada jiems pavyksta išvengti ligos, o sloga, kosulys ir kuriam laikui apriboja smagias šiltojo sezono pramogas. Neaukštos temperatūros vaikas gali net nepajausti, tačiau sloga ir nosies užgulimas gerokai pablogina jo būklę, trukdo normaliai valgyti ir miegoti.

Užsitęsus virusinei infekcijai prie jos gali prisijungti dar ir bakterinė liga. Paprastas peršalimas gali komplikuotis į tonzilitą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą otitą, net bronchitą ar plaučių uždegimą. Todėl jei sloga ar kosulys kamuoja ilgiau nei savaitę, prastėja savijauta, būtinai nuvykite pas gydytoją.

Taip pat nepamirškite, kad vasarinė sloga ne visada yra peršalimo požymis. Peršalimo slogą svarbu atskirti nuo sezoninių alergijų.

Kaip kovoti su sloga ir kitais negalavimais?

Gydyti peršalimo ligą turime pradėti kuo anksčiau. Taip ji bus lengvesnė, vaikas išvengs komplikacijų ir greičiau pasveiks. Be to, laiku pradėtas gydymas, pavyzdžiui, atostogaujant, išgelbės jūsų atostogas ir leis mėgautis visais jų malonumais.

Bene didžiausias diskomfortas vaikams – nosies užgulimas. Taigi, užsikimšusią nosytę pirmiausia reikia išvalyti. Vyresni vaikai turėtų reguliariai ją išsipūsti. Jei mažylis nemoka tai padaryti, padės specialus aspiratorius. Užgultą, neprakvėpuojančią nosytę būtina praplauti. Tam geriausia rinktis iš natūralių medžiagų pagamintą purškiklį. Nosies praplovimas sudrėkina gleivinę ir palengvina kvėpavimą.

Daugelis tėvų suskumba lašinti kraujagysles sutraukiančius nosies lašus ar naudoti purškalus.​​ Nors šie preparatai atrodo kaip išsigelbėjimas, jų nedera naudoti ilgiau nei 5–7 dienas. Pernelyg ilgai naudojami nosies lašai sukelia priklausomybę: be pagalbinių medžiagų nosies gleivinė nebesugeba atlikti įprastų funkcijų.

Jeigu peršalus peršti gerklę, palengvinti nemalonius pojūčius padės skalavimas arba pastilės nuo gerklės skausmo.

Jei vaikas skundžiasi bloga savijauta, yra kaprizingas, atsisako žaisti ar valgyti, o temperatūra išlieka apie 38 ℃, jam gali tekti pagulėti lovoje. Sergančiam vaikui būtina užtektinai gerti: skysčiai padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Galite duoti vandens ir kompotų, tačiau turėtumėte atsisakyti gazuotų gėrimų. Pakilusi temperatūra yra organizmo gynyba prieš virusus. Todėl karščiavimą mažinantys vaistai įprastai duodami, kai ji peršoka per 38,5 ℃. Jei temperatūra ir toliau kyla arba sunkiai krenta, geriausia kreiptis į gydytoją.

Nepamirškite, kad vasarą užklupęs peršalimas gydomas taip pat, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku. Negalima ignoruoti ligos ir tikėtis, kad vaiką išgydys tik saulė ir šiluma.

Parengė Undinė Gilė

Šaltuoju metų laiku peršąlame dėl šalto oro, o vasarą susergame dėl per didelių temperatūros kontrastų. Karštą dieną lauke jaučiamės kaip saunoje, o natūralus troškimas greičiau atvėsti dažnai susargdina. Todėl ir kaitinant saulei nedera pamiršti apie pavojus, dėl kurių užpuola ligos.

Kondicionieriai

Šiandien tai nėra prabanga, o gana įprastas daiktas namuose, bet pernelyg pažeminę oro temperatūrą ir mes, ir vaikai rizikuojame peršalti ar susirgti net plaučių uždegimu. Norint išvengti peršalimo ligų, reikia atsiminti, kad temperatūra kambaryje neturėtų būti daugiau kaip 6 – 8 laipsniais žemesnė negu lauke. Nedera būti prie pat oro kondicionieriaus, kad oro srovė pūstų tiesiai į nugarą ar veidą. Neturėtume pamiršti ir apie paties įrenginio priežiūrą, jį reikia valyti, esant reikalui pakeisti filtrus, kitaip jis gali būti alerginių ir infekcinių ligų kaltininkas.

Kondicionierius gelbsti nuo kaitros taip pat ir saulės įkaitintame automobilyje, bet reikia vengti labai žemos temperatūros ir šaltas oras neturi pūsti stipriai ir tiesiai į veidą.

Ledai ir šaltas vanduo

Kamuojamiems karščio norisi kuo greičiau atsivėsinti, ir daugelis vaikų neapsikentę tai daro pernelyg drastiškai. Puola gaivintis vandeniu iš šaldytuvo arba godžiai valgyti ledus didžiuliais kąsniais. O tada pradeda skaudėti gerklę, atsiranda nemalonūs pojūčiai nosiaryklėje, pakyla temperatūra. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama gerti kambario temperatūros vandenį. Karštu oru vaikui nepatariama duoti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų. Pagrindinis gėrimas turėtų būti mineralinis ar geriamasis vanduo.

Ledus reikia valgyti pamažu, juos laižant. Neduokite vaikui ledų, kai jis sukaitęs ir suprakaitavęs, juo labiau, kad troškulio ledai nenumalšins, o jų suvalgęs sušilęs vaikas gali susirgti, pavyzdžiui, ūminiu tonzilitu (angina).

Maudynės

Pliuškendamiesi jūroje ar upėje vaikai dažnai praranda laiko pojūtį ir patys neišlipa iš vandens net ir tada, kai ima drebėti nuo šalčio. Nepaisant norų, mažas vaikas neturėtų maudytis ilgiau kaip 10 minučių, o po maudynių jį reikia nusausinti ir perrengti sausais drabužiais. Vaikams patariama maudytis ne žemesnėje nei 20 laipsnių vandens temperatūroje.

Netinkama apranga

Puiki apranga dienos karštyje marškinėliai, puskelnės, lengvutė suknelė. Deja, vasaros oras dažnai keičiasi: vakare gali atslinkti debesys, atnešdami gūsingą vėją ir stiprų lietų. Kad vaikas nesušlaptų ir apsaugotumėte jį nuo peršalimo, nešiokitės lengvą striukę arba kompaktišką lietpaltį.

Kaip nesusirgti?

Drastiški temperatūrų skirtumai organizmą veikia kaip stresas ir jis nespėja prisitaikyti. Karščio lauke ir kondicionuojamų patalpų temperatūrų skirtumai, per ilgos maudynės ar ledinio vandens stiklinė gali sugadinti vaikui vasarą ir atostogas tėvams. Kad taip nenutiktų, laikykitės paprastų rekomendacijų.

– Karštomis vasaros dienomis palaikykite ne žemesnę kaip 21–22 laipsniai kambario temperatūrą.
– Neduokite vaikui per šaltų gėrimų.
– Venkite skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.
– Neleiskite saulėje įkaitusiam vaikui šokti į šaltą jūros ar ežero vandenį, pirmiausia jis turi atvėsti pavėsyje.
– Mažylis neturi ištisai mirkti vandenyje ir būti su šlapiais drabužiais.
– Nešiokitės skėtį ir papildomus drabužius šaltesniam orui.
– Duokite vaikui daugiau skysčių, racionaliai maitinkite, tegu jis valgo daugiau vaisių, uogų ir daržovių, turinčių imunitetą stiprinančių vitaminų ir mineralų.

Vasarinio peršalimo gydymas

Vasariniai peršalimai pavojingi dar ir tuo, kad, nepaisant palankių oro sąlygų, jie sukelia komplikacijas, tokias kaip pneumonija, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas.

Žinoma, vasarą vaikui apmaudu leisti laiką kambaryje, tačiau kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai, deja, nepaiso mūsų norų, o nesilaikant tinkamo režimo sparčiau vystosi infekcijos. Todėl gydantis vasarinį peršalimą svarbus mažesnis fizinis aktyvumas ir namų režimas.

Kita problema, su kuria susiduria vasarą susirgęs vaikas, yra būtinybė gerti daug šiltų gėrimų. Karščiuojantis vaikas netenka nemažai vandens, o skystis padeda pašalinti iš organizmo virusų ir bakterijų išskiriamus toksinus. Bet šaltuoju metų laiku geriamus šiltus skysčius vasarą galima pakeisti kambario temperatūros gėrimais.

Sergančiam vaikui reikalingas grynas oras, todėl vėdinkite kambarį, bet jeigu sudarote skersvėjį, vaiko tuo metu ten neturi būti. Nekarščiuojančiam ligoniukui naudinga pasivaikščioti lauke – tik ne per didžiausius karščius, o ryte arba vakare.

Kad vaiko peršalimas neužkluptų jūsų nepasirengusių, vykdami savaitgaliui į sodybą ar atostogauti, nepamirškite į kelionės vaistinėlę įsidėti vaikiškų preparatų nuo slogos, gerklės skausmo ir temperatūros.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė