Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad sensorinė integracija yra esminis ugdymo elementas. Tai yra procesas, kai smegenys sujungia įvairius pojūčius (pvz., regėjimą, klausą, lytėjimą, kvapą ir skonį) bei judesius, kad sukurtų visapusišką ir prasmingą patirtį. Tai leidžia vaikui efektyviai veikti ir prisitaikyti prie savo kasdienio gyvenimo situacijų.*

Šiame straipsnyje aptarsiu 6 efektyvias sensorinės integracijos priemones ir jų panaudojimo būdus.

1. Skirtingos paviršių medžiagos ir tekstūros, aromatai gali stiprinti pojūčių jautrumą ir padėti suvokti aplinkinį pasaulį. Įdomus produktas – sensorinių rėmelių ar takelių rinkinys, iš kurių lengvai sukonstruosite namą. Skirtingų struktūrų detalės skatina jutiminę integraciją, leidžia skleistis kūrybiškumui. Dygliuotos, minkštos, kietos, šaltos ir pan. tekstūros suteikia daug fizinių pojūčių. Pavyzdžiui, šokinėdami ar keisdami aukštį, vaikai gali treniruoti propriocepciją. Takelius galite patys įsirengti gamtoje, naudodami kankorėžius, akmenėlius, kamštelius, šakeles, smėlį ir kt. Arba įsigyti priemonių komplektą, kurį galėsite naudoti ištisus metus.

2. Svoris ir spaudimas. Paprastai svoris sukelia tvirtumo ir saugumo jausmą, tai tartum apkabinimas. Dėl daromo spaudimo vaiko kūnui apribojami vaiko judesiai, stimuliuojantys elgesį, dėl to pagerinama koncentracija. Tai padeda vaiką motyvuoti ir leidžia apdoroti sensorinę informaciją, ypač vaizdinę. Todėl sunkios liemenės, antklodės, apykaklės, pasunkinti žaislai gali padėti susikaupti ilgesnį laiką, sumažinti hiperaktyvumą, pagerinti orientaciją erdvėje.

3. Įvairūs paveikslėliai dienotvarkei, elgesiui, įvykių sekai paaiškinti. Nuoseklūs ir aiškūs veiksmų planai suteikia didesnį saugumo jausmą ir prognozuojamumą aplinkoje. Padeda geriau suvokti, kas vyks toliau, ir pasirengti pokyčiams.

4. Interaktyvus kubas, skirtas socialinės sąveikos skatinimui per grupinius žaidimus ir veiklas. Tai universali mokymosi, tyrinėjimo priemonė kalbai lavinti, skatinanti bendrauti ir mokytis, eksperimentuoti. Kubas turi įrašymo įrenginį-grotuvą; lietuviškos abėcėlės korteles, kurių eilėraščius, sukurtus kiekvienai raidei, lengvai įrašysite į įrašymo įrenginį. Ypač smagu eksperimentuoti kartu su mama, tėčiu ar draugais.

Kubo komplektacijai sukūrėme terapinių veiklų užduočių korteles, kuriose rasite daugybę naudingų praktikų. Viena iš jų – pasiūlymas atkartoti mėgstamo žaislo paveikslą: vaikas žaislą pasideda priešais save, piršteliais vaizdą bando atkurti iš namuose turimų kruopų, smėlio ar kitų priemonių. Tokia veikla ne tik lavina kūrybinius įgūdžius, bet taip pat prisideda prie kalbos raidos.

Kai vaikas liečia kruopas pirštais, jis pajunta skirtingas tekstūras. Šis patyrimas padeda išplėsti žodyną, ypač, jei paklausiate, ką vaikas jaučia. Paprašykite vaiko apibūdinti kiekvieną panaudotų kruopų tipą: kuris paviršius yra minkštas, grubus, grublėtas, glotnus ir pan.  Tai skatina kalbos įgūdžius ir leidžia vaikui išmokti naujų žodžių. Skirtingų tekstūrų paviršių lietimas skatina sensomotorinę patirtį – sąveiką tarp pojūčių ir judesių. Tai svarbu kalbos vystymuisi, nes įvairi sensorinė patirtis gali paskatinti smegenų veiklą, padedančią suvokti ir išreikšti žodžius.

Užsiėmimai bendromis terapinėmis kūrybiškomis veiklomis tiek grupėje, tiek šeimoje gali padėti išmokti bendradarbiauti, komunikuoti ir kurti tvirtus ryšius tarpusavyje ir su kitais vaikais.

5. Šviesos stalas yra universalus įrankis psichologiniams ir terapiniams užsiėmimams, padedantis vaikams atskleisti savo vidinį pasaulį, tobulinti vaizduotę, smulkiąją motoriką ir užmegzti ryšį su suaugusiaisiais, taip pat padės lavinti kūrybiškumą, kalbos įgūdžius, skatins sprendimų priėmimą ir socialinį bendravimą.

6. Sensoriniai indai su įvairios formos bėgančiais skysčiais padės sukurti struktūruotą aplinką, kurioje vaikas gali lengvai sutelkti dėmesį. Sensoriniai indai gali padėti vaikui reguliuoti savo emocinę būseną, susitelkus nurimti. 3–5 minutes stebėkite sensorinį indą, apžiūrinėdami stenkitės pamatyti kuo daugiau detalių, kokios spalvos lašeliai, kokia kryptimi juda, kiek oro balionų iškyla.

Suteikite galimybę pačiam vaikui pasirinkti veiklą ar priemonę ir ją išbandyti, skatindami aktyvų jo dalyvavimą. Tai svarbu jo savarankiškumui ir pasitikėjimui savimi skatinti. Naudodami šias priemones, vaikai gali išmokti suprasti ir kontroliuoti savo pojūčius, gerinti socialinius įgūdžius ir kurti stiprius ryšius su aplinkiniais. Šias priemones gali kompensuoti Valstybė vaikams, turintiems neįgalumą, jei rekomenduoja medicinos specialistas.

Inga Sosnovska

UAB „Janida“ įkūrėja, vadovė, sveikatingumo projekto Filsoma autorė, lektorė 

——————————————————————————————————————————

* (Johnson, J. R. (2015). The Effect of Directed Sensory Motor Activity on Attention and Independent Work Skills of Second Graders., Dr. Emily Smith).

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Sveiko gyvenimo įgūdžiai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistų nuomone, vaiko sveikatos užtikrinimui būtina laikytis tinkamos dienotvarkės nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Ankstyva vaikystė yra spartaus vystymosi laikotarpis ir tai yra tas momentas, kai reikia pasirinkti tokį šeimos gyvenimo būdą, kuris palankus vaiko sveikatai.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikai iki penkerių metų, kad augtų sveiki, turi mažiau laiko praleisti prie televizorių ir kitų įrenginių ekranų, vežimėliuose ir kėdutėse, gerai išsimiegoti ir užsiimti aktyvesniais žaidimais. Fizinė veikla prisideda prie motorinių gebėjimų vystymosi, gerina protinius ir fizinius gebėjimus.

Tai, ką vaikas veikia per dieną, yra labai svarbu. Mažo vaiko sveikatą neigiamai veikia ir miego trūkumas, ir per ilgas sėdėjimas prie įrenginių ekranų arba vaikiškose kėdutėse ir vežimėliuose. Didesnis fizinis aktyvumas ir kokybiškas mažų vaikų miegas prisideda prie jų fizinės ir psichinės sveikatos bei gerovės, padeda išvengti nutukimo ir su tuo susijusių ligų vėlesniame gyvenime.

Todėl patariama stengtis, kad laiko, kai vaikas yra nejudrus, dienotvarkėje būtų mažiau. Pasyvią veiklą, kurios metu vaikas mažai juda, vertėtų pakeisti aktyviais žaidimais. Tai padės formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius nuo pat vaikystės, o jie lems požiūrį į sveikatą ir paauglystėje bei suaugus.

Kai vaikas sėdi kėdutėje ar vežimėlyje, jo vystymuisi itin svarbus bendravimas su suaugusiuoju ir tokie užsiėmimai kaip skaitymas, įvairių istorijų pasakojimas, dainavimas ir galvosūkių sprendimas.

PSO parengtos mažų vaikų fizinio aktyvumo ir miego rekomendacijos

PSO specialistų nuomone, šių rekomendacijų laikymasis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus svarbus vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei sveikatai visą gyvenimą.

 Kūdikiai (iki vienerių metų)

• Kelis kartus per dieną patariama užsiimti įvairia fizine veikla, pavyzdžiui, žaisti ant grindų su suaugusiuoju, ir kuo daugiau tokių žaidimų, tuo geriau. Jei vaikas dar negali savarankiškai judėti, patariama, kad jis bent 30 minučių per dieną praleistų gulėdamas ant pilvo (įvairiu paros metu būdravimo periodais).
• Kūdikiams nedera sėdėti ilgiau nei 1 valandą (pvz., lopšiuose arba vežimėliuose, vaikiškose kėdutėse arba įvairiose nešioklėse). Tokio amžiaus mažylio nerekomenduojama sodinti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Tada, kai vaikas nejudrus, suaugusysis turėtų bendrauti su juo, pavyzdžiui, skaityti pasakas ar pasakoti istorijas.
• 0–3 mėnesių kūdikis turi gerai išsimiegoti 14–17 valandų, o 4–11 mėnesių mažyliui būtina išmiegoti 12–16 valandų, įskaitant dienos miegą.

Vaikai nuo 1 iki 2 metų

• Iš viso bent 180 minučių per dieną mažylis turėtų užsiimti įvairiomis bet kokio intensyvumo veiklomis, įskaitant vidutinio sunkumo ar intensyvią fizinę veiklą.
• Vaikas neturėtų ilgiau nei 1 valandą sėdėti, pavyzdžiui, vežimėlyje, vaikiškoje kėdutėje. Vienerių metų vaikams nerekomenduojama žiūrėti į ekraną (pavyzdžiui, žiūrėti animacinius filmus per televizorių ar kitokius įrenginius, žaisti vaizdo žaidimus). 2 metų vaikams prie ekrano patariama nepraleisti ilgiau laiko nei 1 valandą per dieną, ir geriau, jeigu jis tai darys dar trumpiau. Kai mažylis nejudrus, su juo turėtų bendrauti suaugusysis, pavyzdžiui, pasekti pasaką arba ką nors papasakoti.
• Vaikui reikia 11–14 valandų kokybiško miego, įskaitant dienos miegą, nuosekliai laikantis miego ir aktyvumo režimo.

Vaikai nuo 3 iki 4 metų

• Tokio amžiaus vaikams taip pat ne mažiau kaip 180 minučių per dieną būtina įvairi bet kokio intensyvumo fizinė veikla, o iš jų ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo.
• Vaikai neturi likti nejudrūs ilgiau nei 1 valandą. Taip pat jiems nedera žiūrėti ilgiau nei 1 valandą per dieną į televizoriaus ar kito įrenginio ekraną. Kai vaikas nėra judrus, su juo turėtų bendrauti suaugęs žmogus, pavyzdžiui, ką nors paskaityti, papasakoti ar aptarti.
• Mažylis turi miegoti 10–13 valandų per parą, įskaitant dienos miegą, ir laikytis dienotvarkės.

Parengta pagal PSO medžiagą