<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>viduriuoja vaikas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/viduriuoja-vaikas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 19:40:12 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Viduriavimas: kada susirūpinti?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/viduriavimas-kada-susirupinti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=viduriavimas-kada-susirupinti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/viduriavimas-kada-susirupinti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 08:20:22 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[enterosorbcija]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriavimo gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriavimo priežastys]]></category>
		<category><![CDATA[viduriavimo profilaktika]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12159</guid>

					<description><![CDATA[<p>Suviduriuoti galima užvalgius netinkamo maisto, ypač tai aktualu kelionėje. Pavojus daug didesnis, jei keliaujama į Azijos, Afrikos šalis. Taigi virškinimas gali sustreikuoti bet kam ir bet kada. Viduriavimą gali sukelti ir stresas bei įtampa. Lėtinis viduriavimas dažnai būna kitų ligų simptomas, o nuo ūminio viduriavimo niekas nėra apsaugotas. Tai dažnas jaunų, daug dirbančių ir keliaujančių&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/viduriavimas-kada-susirupinti">Viduriavimas: kada susirūpinti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/viduriavimas-kada-susirupinti/vaikas-viduriuoja-pirmoji-pagalba" rel="attachment wp-att-12163"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12163" alt="Vaikas viduriuoja - pirmoji pagalba" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Vaikas-viduriuoja-pirmoji-pagalba-250x210.jpg" width="250" height="210" /></a>Suviduriuoti galima užvalgius netinkamo maisto, ypač tai aktualu kelionėje. Pavojus daug didesnis, jei keliaujama į Azijos, Afrikos šalis. Taigi virškinimas gali sustreikuoti bet kam ir bet kada.</p>
<p>Viduriavimą gali sukelti ir stresas bei įtampa. Lėtinis <em>viduriavimas</em> dažnai būna kitų ligų simptomas, o nuo ūminio viduriavimo niekas nėra apsaugotas. Tai dažnas jaunų, daug dirbančių ir keliaujančių žmonių, taip pat<i> </i>– vaikų, negalavimas.</p>
<p><strong>Ypač pavojinga,  jei viduriuoja vaikas</strong></p>
<p>Dažniausios<em> viduriavimo priežastys</em> – virusai, bakterijos, toksinai. Vaikus dažniausiai kamuoja ūminis viduriavimas dėl rotavirusinės infekcijos. Mažyliui gali pakilti temperatūra, pūsti pilvuką, atsiranda diegliai, pykina, <i>vaikas </i>gali vemti. Suviduriuoti <i>vaikas</i> gali ir dėl virškinamojo trakto uždegimo, netinkamos mitybos, pavyzdžiui, kelionėje.</p>
<p><i>Viduriavimas </i>– tai būklė, kai tuštinamasi dažniau nei įprasta, o išmatos – skystos konsistencijos, vandeningos. Sergantįjį dažnai kankina pilvo skausmas, raižymas, pykinimas, gali pakilti kūno temperatūra.</p>
<p><i>Gydant viduriavimą</i> pirmiausia reikia atkurti jo metu netektų skysčių balansą ir, be abejo, pašalinti jį sukėlusią priežastį. Gana dažnai<em> viduriavimas</em> praeina namų sąlygomis. Į medikus tenka kreiptis, jei pakyla aukšta kūno temperatūra,  kankina stiprūs skausmai, jei išmatose yra kraujo, <i>vaikas</i> ar suaugusysis viduriuoja labai dažnai (daugiau nei 15–20 kartų per dieną). Taip pat – kai <i>vaikas </i>viduriuoja trunka ilgiau nei 2 dienas, o suaugusysis  ilgiau nei 5 dienas. Tai vadinamieji <i>aliarmo simptomai.</i> Nors <i>viduriavimas </i>ir yra apsauginė organizmo reakcija, – mat taip jis ginasi nuo kenksmingų medžiagų, – jis gali būti itin pavojingas dėl komplikacijų, kai netenkama daug skysčių. Tai ypač pavojinga <i>mažiems vaikams</i> ir vyresnio amžiaus žmonėms.</p>
<p><b></b><strong>Kodėl žarnynas nebesugeba susidoroti su bakterijomis ir virusais?</strong></p>
<p>Normaliomis sąlygomis žarnynas yra apsaugotas nuo svetimų ir kenksmingų medžiagų, pvz., virusų, bakterijų ar toksinų. Tuo pasirūpina žarnyno gleivinė. Gleivėse esanti žarnyno mikroflora suformuoja mikrobiologinį užtvarą nuo kenksmingų medžiagų.</p>
<p>Kai <em>virusai</em> sparčiai dauginasi, gleivinės apsauginis barjeras nespėja su jais susidoroti. Be to, užkrėstos žarnyno epitelio ląstelės žūsta greičiau negu sveikosios, taigi ardomas gleivinės užtvaras. Todėl sutrinka į žarnyną patenkančių ir pasišalinančių medžiagų pusiausvyra. Jeigu netenkama daugiau skysčių ir elektrolitų, išmatos suminkštėja ar suskystėja, t.y. viduriuojama.</p>
<p><b></b><strong>Viduriavimo gydymas</strong></p>
<p>Pašalink priežastį – pasitrauks <i>liga</i>. Taip gydymo esmę apibūdino dar Hipokratas. Tad ir viduriuojant svarbu nustatyti priežastį. Jei <i>viduriavimas</i> ūminis, dažniausiai jį sukelia infekcijos, kurios į mūsų organizmą patenka su maistu, dėl netinkamos higienos ar nuo sergančio žmogaus (pvz., rotavirusai, kt.). Taigi priežastys aiškios – virusai, bakterijos, parazitai. Kas dar svarbu, kad <i>gydymas</i> būtų veiksmingas? Žinoti ligos sukėlėjų veikimo mechanizmą ir veikti būtent jį.</p>
<p>Virusų ir bakterijų sukelti viduriavimo patologiniai ir fiziologiniai mechanizmai panašūs. Jie ir sudarė prielaidą sukurti vaistus, kurie absorbuoja ligų sukėlėjus ir sustiprina gleivinių užtvarą, todėl gerai apsaugo žarnyno ląsteles. Taigi <i>viduriavimas gydomas</i> <i>enterosorbcija</i> – organizmo valymu iš vidaus. Tam reikia vartoti <i>enterosorbentų</i> – medžiagų, kurios suriša toksinus ir padeda juos pasišalinti, todėl savijauta sparčiai gerėja ir sveikstama. Kartu su skysčių vartojimu e<i>nterosorbcija</i> – vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių viduriavimo gydymo būdų.</p>
<p><b></b><strong>Vaistai nuo viduriavimo būtini namų vaistinėlėje</strong></p>
<p>Pirmosios  pagalbos priemones turime namų vaistinėlėje. Dažniausiai joje yra vaistų nuo skausmo ir uždegimo, taip pat karščiavimą mažinančių preparatų, vaistų peršalimui ar nudegimams gydyti. Tačiau nepamirškime ir tokios nemalonios būklės, kaip <em>viduriavimas</em>. Juk dažniausiai <i>viduriavimas </i>užklumpa netikėtai, todėl svarbu, kad pagalba būtų po ranka ir nereikėtų lėkti iki pirmosios vaistinės.</p>
<p>Visos ligos nemalonios ir norime pasveikti kuo greičiau. Tačiau <em>viduriavimas</em> itin vargina ir kankina, todėl labai svarbu, kad preparatas padėtų greitai.</p>
<p>Jeigu po dviejų dienų būklė nepagerėja, patariama <i>kreiptis į gydytoją</i>. Taip pat į medikus būtina kreiptis nedelsiant, pajutus jau minėtus <i>aliarmo simptomus</i>.</p>
<p><b></b><strong>Viduriavimo profilaktika</strong></p>
<ul>
<li>Paisyti asmens higienos, plauti rankas atėjus iš lauko, pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir t.t.</li>
<li>Kelionėse negerti vandens iš čiaupo, nevalgyti neįprasto, egzotiško maisto daug ir iš karto, o ragauti po truputį.</li>
</ul>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/viduriavimas-kada-susirupinti">Viduriavimas: kada susirūpinti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/viduriavimas-kada-susirupinti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
