„Privačiuose virkštelės kraujo bankuose vaikų kamienines ląsteles nusprendę saugoti tėvai turi suprasti, kad yra tik labai nedidelė tikimybė, jog šios ląstelės bus panaudotos jų vaikui gydyti. Taip pat įvertinti ir visus finansinius kaštus. Svarbu žinoti ir tai, kad iki šiol Lietuvoje virkštelės kraujo kamieninės ląstelės dar niekada nebuvo panaudotos gydymui ir, sunku prognozuoti, ar bus tai padaryta ateityje”, – sako Lietuvos bioetikos komiteto direktorius prof. Eugenijus Gefenas.

Komiteto vadovo E. Gefeno teigimu, nors mokslininkai tikisi, kad virkštelės kraują ateityje bus galima panaudoti įvairioms ligoms gydyti, kol kas dar anksti kalbėti apie kliniškai svarbų paties paciento virkštelės kraujo kamieninių ląstelių pritaikymą jam gydyti. Kol kas nėra sukurta ir vieningų gydymo metodikų.

Svarbu žinoti, kad vaiko išsaugotas virkštelės kraujas jam pačiam gali būti panaudotas labai retai. Gimdymo metu surinkto virkštelės kraujo kiekio dažniausiai pakanka tik žmonėms, kurių svoris ne didesnis nei 45 kg, gydyti. Tik 8-12 proc. virkštelės kraujo vienetų turi pakankamą kamieninių ląstelių skaičių 80 kg sveriančiam žmogui.

Šiuo metu Lietuvoje gydymui naudojamos tik iš suaugusių asmenų kaulų čiulpų ir periferinio kraujo išgautos kraujodaros kamieninės ląstelės. Specialistų teigimu, suaugusiųjų kaulų čiulpų kraujodaros ląstelių persodinimo teikiamos galimybės nenusileidžia ir pralenkia virkštelės kraujo persodinimo teikiamas galimybes.

„Žmonėms, kurie nusprendžia naudotis privačių pelno siekiančių bankų Lietuvoje ar kitose šalyse paslaugomis, turi būti suteikta pilna, objektyvi ir nepagrįstų lūkesčių nekelianti informacija apie dabartines saugomo virkštelės kraujo panaudojimo galimybes ir apmokėjimą. Šią informaciją turėtų suteikti nėščiąsias prižiūrintys medicinos darbuotojai”, – atkreipia dėmesį prof. E. Gefenas.

Specialistų teigimu, gimdymo metu virkštelės kraujas yra surenkamas į specialius uždarus ir sterilius indus, kurie išvežami saugoti į virkštelės kraujo banką, kur visa tai paruošiama šaldymui ir palaipsniui užšaldoma iki -190 laipsnių temperatūros.
Lietuvos bioetikos komiteto duomenimis, tokios virkštelės kraujo bankų paslaugos (saugojimas) dešimčiai metų gali kainuoti maždaug nuo 2 tūkst. eurų.

Esant finansinėms galimybėms, galėtų būti remiamas ir skatinamas ne privačių, o viešųjų virkštelės kraujo bankų steigimas, kuriuose saugomos kamieninės ląstelės būtų prieinamos ne tik donorams ir jų šeimos nariams, bet ir kitiems visuomenės nariams gydyti.

Šios rekomendacijos suderintos su Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija, Lietuvos gydytojų akušerių draugija ir Nacionaliniu transplantacijos biuru prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Norintiems išsamiau susipažinti su virkštelės kraujo bankų veiklos etiniais klausimais, detali informacija pateikiama Lietuvos bioetikos komiteto svetainėje: http://bioetika.sam.lt/index.php?2757970565.

Daugiau informacijos suteiks Lietuvos bioetikos komitetas lbek@bioetika.sam.lt, tel. (8 5) 2430009.

Imunodeficitas – reta, bet sunki vaikų liga

Kodėl vaikas suserga imunodeficitu? Liga užklumpa, nes dėl T ir B limfocitų defekto blogai funkcionuoja imuninė sistema. Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro gydytoja hematologė Ramunė Pasaulienė sako, kad imunodeficitą sunku diagnozuoti. Vaikas dažnai serga sunkiai gydomomis infekcijomis, tačiau specifinių ligos simptomų nėra. Seniau tokie vaikai dažnai nesulaukdavo nė metų.

Pasaulyje gimsta 1-2 iš 100 000 sergančių šia liga vaikų. Lietuvoje imunodeficitas vaikui diagnozuojamas antrą kartą, tačiau hematologės dr. Godos Vaitkevičienės nuomone, ligoniukų yra daugiau, nes jie nuo infekcijų miršta pirmaisiais, antraisiais gyvenimo metais – imunodeficito net nespėjama diagnozuoti.

Įgimto imunodeficito gydymas ir virkštelės kraujas

Vienintelis ligos gydymo būdas – alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Jei randamas giminingas donoras, transplantacija pasiseka – išgiję vaikai sėkmingai auga. Gydyti negiminingo donoro ląstelėmis taip pat pakankamai sekasi. Kaip donoras tinka vienas iš tėvų, galima transplantuoti negiminingo donoro kamienines kraujodaros ląsteles iš virkštelės kraujo. Tėvams sutikus, jis paimamas vaiko gimimo metu iš virkštelės, ištiriamas, užšaldomas ir saugomas kaulų čiulpų banke.

„Šiam pacientui virkštelės kraujas pasirinktas todėl, – aiškina gydytoja R. Pasaulienė, – kad kamieninės ląstelės rečiau organizme neprigyja nei persodinant kaulų čiulpus iš negiminingo donoro. Be to greičiau pasirengiama procedūrai. Tai labai svarbu, nes mažylio gyvybei išsaugoti brangus kiekvienas mėnuo“.

Po transplantacijų iš giminingo donoro arba virkštelės kraujo donoro išgyvena 70-80 proc. pacientų.

Kaulų čiulpų transplantacijų vaikams pradininkas Lietuvoje – Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centras. Pirmoji transplantacija atlikta 2002 metais. Dabartinė transplantacija naudojant virkštelės kraują – jau 131-oji.

Pirmoji alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, naudojant virkštelės kraują, pasaulyje buvo atlikta 1988 m. Fankoni anemija sirgusiai mergaitei.

Dabartiniam ligoniukui medikai rengė bendrus Kauno, Vilniaus ir užsienio vaikų onkohematologų telekonsiliumus. Liga vaikui buvo nustatyta Kauno klinikose, diagnozė patvirtinta Vaikų onkohematologijos centre Vilniuje ir pradėta rengtis kaulų čiulpų transplantacijai. Donorinės medžiagos medikai ieškojo skubiai. Ieškoti donorinės virkštelės kraujo vaikų hematologams padėjo suaugusiųjų hematologai ir Lietuvos kaulų čiulpų donorų registras, radęs donorą per „Eurocord“.

Pasaulyje specialiuose bankuose saugoma per 10 000 vienetų virkštelės kraujo. Septyniose Europos šalyse (Ispanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, D. Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Graikijoje) yra trylika bankų.

Donoras parenkamas per kaulų čiulpų donorų registrą „Eurocord“ ir donorinė medžiaga siunčiama į reikiamą vietą. Daugiausia (70 proc.) transplantacijų atliekama Europos šalyse. Šiandien prie tų šalių prisijungė ir Lietuva.

Ar verta saugoti vaiko virkštelės kraują savo vaikui?

Kai kurios akušerijos klinikos siūlo išsaugoti vaiko virkštelės kraują. Vaikų hematologai įspėja, kad tikimybė, jog šis virkštelės kraujas bus panaudotas tam vaikui gydyti, mažesnė nei 1 procentas.

„Transplantacijų centrai naudoja tik akredituotų kamieninių kraujodaros ląstelių bankų ląsteles. Be to, planuojant atlikti autologinę kaulų čiulpų transplantaciją, kamieninės ląstelės paprastai surenkamos jau gydymo metu. Jei vaikas susirgo, pavyzdžiui, leukemija, preleukeminių ląstelių galėjo būti ir virkštelės kraujyje“, – teigia gydytoja vaikų hematologė R. Pasaulienė.