Kuo panašios skirtingos virusinės ligos?

Rudeniniai lietūs, šaltas vėjas, žvarbus oras lemia tai, kad vis rečiau šildant saulei daugėja peršalimo ligomis sergančių žmonių. Pradeda bėgti nosis, peršti gerklė, kankina kosulys, kitiems dar ima skaudėti galvą, raumenis, energiją slopina nuovargis, o labiausiai nepasiseka, jeigu dar prisideda karščiavimas, kuris paguldo į lovą. Atrodo, susirgti šaltuoju metų sezonu yra neišvengiama. Tačiau toli gražu ne visada peršalimas yra privalomas rudens palydovas! Jei imuninė sistema stipri ir ėmėtės veiksmingų apsaugos priemonių, kad išvengtumėte ligos, turite galimybę būti laiminga išimtis tarp sergančių artimųjų ir draugų.

Peršalimas yra ūmi virusinė respiratorinė infekcija, kuria gali užkrėsti daugiau nei 200 įvairių virusų. Šie virusai sukelia skirtingas peršalimo ligas: rinitą, faringitą, nazofaringitą, tonzilitą, tracheitą.

Susirgus bet kuria kvėpavimo takų virusine infekcija pirmiausia pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai ir atsiranda bendra organizmo intoksikacija. Nors peršalimo ligas sukeliančių virusų daug, patekę į organizmą, jie sukelia panašius simptomus ir gydymas taip pat panašus. Peršalimo ligoms, pažeidžiančioms viršutinius kvėpavimo takus, dažniausiai taikomas simptominis gydymas – skiriami įvairūs preparatai kosuliui, nosies užgulimui, gerklės skausmui, temperatūrai mažinti. Tik gripas yra daug sunkesnė negu kitos virusinės infekcijos, o ir pats gripo virusas plinta greičiau.

Saugome save ir kitus

Kad nesusirgtume, turėtume stengtis kuo labiau sumažinti kontaktus su virusais.  Virusai į organizmą patenka per kvėpavimo takus ir gleivines, o jeigu neįsileisime šių nekviestų įsibrovėlių, neužpuls ir liga.

Virusinės infekcijos plinta dviem būdais: per ore esančius lašelius ir kontaktiniu būdu.

Virusai dažniausiai perduodami oru per gleives, skreplius, kuriuos paskleidžia sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas. Todėl sergančiam suaugusiajam patariama neiti į darbą, neleisti sergančio vaiko į mokyklą, darželį, kad neužkrėstų kitų. Sergantis žmogus čiaudėdamas ir kosėdamas turėtų užsidengti burną vienkartine nosine, kad virusai kuo mažiau išplistų. Geriausia, jeigu viešose vietose jis dėvės medicininę veido kaukę, sulaikančią seilių lašelius, kuriuose yra virusų. Kaukę reikia keisti kas 4 valandas, kitaip ji taps neveiksminga. Sveikajam verčiau nesilankyti tose vietose, kur susirenka daug žmonių.

Tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms būtina reguliariai vėdinti kambarį, nes uždaroje patalpoje yra didelė virusų koncentracija. Gerai vėdinant virusų kiekis ore sumažėja, todėl mažesnė ir infekcijos rizika.

Be to, virusai perduodami spaudžiant ranką, liečiant pinigus, turėklus viešajame transporte, durų rankenas ir t. t. Tuomet jų patenka ant rankų, o jomis palietus nosį, akis ar burną prasiskverbia į organizmą. Todėl nedera pamiršti higienos: reguliariai plaukite rankas su muilu, naudokite drėgnas higienines servetėles.

 Nuo įkvepiamų virusų gali apsaugoti medicininė priemonė

Kvėpavimo takų ligos sukelia daugybę nemalonių simptomų: kosulį, slogą, nosies užgulimą, galvos skausmą, karščiavimą ir kt. Ir nors paprastas peršalimas nėra sunki liga, prasta savijauta gerokai nukamuoja. Padėti organizmui kovoje su užpuolusiais virusais padeda jų dauginimąsi stabdantis nosies purškalas.

Viena tokių medicinos priemonių yra pagaminta naudojant iš raudonųjų jūros dumblių išgaunamą veikliąją medžiagą – sulfatuotą galaktozės polimerą jota-karageniną. Ši natūralios kilmės medžiaga neleidžia virusams daugintis, prisitvirtinti prie ląstelių ir jų užkrėsti. Todėl šios medžiagos preparatas padeda susilpninti virusinės ligos simptomus, organizmas gali greičiau susidoroti su infekcija ir užkertame kelią tolesniam jos vystymuisi.

Ore sklandantys virusai dažniausiai prasiskverbia pro nosį, tai yra atviri vartai infekcijai. Neįsileisti jų pro šiuos vartus gali padėti jota-karagenino nosies purškalas. Taigi, toks preparatas gali būti naudojamas ir profilaktiškai, ypač pravers ten, kur šalia jūsų daug žmonių, kad apsisaugotumėte nuo oru plintančių virusų. Šis purškalas sudaro apsauginį nosies gleivinės sluoksnį, kuris yra barjeras, blokuojantis virusų patekimą į organizmą. Be to, jis neleidžia išsausėti nosies gleivinei, o sudrėkinta gleivinė taip pat nepalanki terpė virusams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl imunitetas neapsaugo nuo virusų?

Kvėpavimo takų gleivinė – mėgstama virusų gyvenamoji vieta. Patekę į vaiko organizmą, jie ima intensyviai daugintis, pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, todėl pradeda skaudėti ir parausta gerklė, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla kūno temperatūra. Vaikas jaučiasi nuvargęs, dingsta apetitas.  Mažylio organizmas lengvai nepasiduoda, o ima kovoti su nekviestais įsibrovėliais – gamina juos naikinančias medžiagas antikūnus.

Po kurio laiko organizmo, tėvelių bei gydytojų pastangomis virusai nugalimi ir vaikas pasveiksta. Organizme lieka antikūnų, įsimenančių šiuos virusus, todėl kitą kartą, bandant jiems prasiskverbti, šios medžiagos tuojau pat pradeda kovoti su pavojingais įsibrovėliais. Taigi, persirgęs vaikas įgyja imunitetą, bet suserga ir vėl. Taip nutinka todėl, kad virusų yra apie 200 rūšių, o atsparumas įgytas tik vienai iš jų.

Be virusų, ūmias kvėpavimo takų ligas gali sukelti ir bakterijos, bet dažniausiai pirmieji prasiskverbia virusai, o jų pažeista gleivinė atveria kelią bakterijoms.

Kokių vaistų vaikui reikia?

Vaikui būtinus vaistus turi skirti gydytojas, jis atsižvelgs į ligos pobūdį, mažylio amžių bei organizmo ypatumus. Močiučių, draugių ar kaimynių patarimais bei patirtimi verčiau nesivadovauti.

Ar vaikui reikia antibiotikų, taip pat nuspręsti gali tik gydytojas. Dažniausiai kvėpavimo takų ligas sukelia virusai, o antibiotikai  kovoti su jais nepadeda. Virusine liga sergančiam vaikui aukšta temperatūra paprastai laikosi 3 dienas. Jeigu karščiavimas užsitęsė, gydytojas nustatys, ar vaikas susirgo dar ir bakterine infekcija, prireikus skirs tam tikros rūšies antibiotikus.

Karščiuojantis vaikas greitai netenka skysčių, o ligoniukui jų reikia daugiau – virusams pašalinti iš organizmo. Todėl nuolat siūlykite jam kompoto, arbatos arba paprasčiausio vandens.

Kada nedera nerimauti dėl pakilusios temperatūros?

Temperatūra sergančiam vaikui gali pakilti ir iki 39-40 laipsnių.  Toks karščiavimas  būdingas sunkesnei virusinei ligai – gripui. Atsiranda jis staiga, maudžia sąnarius, raumenis, skauda galvą. Aukštesnė negu 40 laipsnių temperatūra pavojinga, nes gali ištikti traukuliai,  todėl būtinai sugirdome temperatūrą mažinančių vaikiškų vaistų ir nedelsdami kviečiame gydytoją. Gripas pavojingas, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių uždegimą,  sinusitą, ausų uždegimą.

Vaistų nuo temperatūros vaikui reikia duoti, kai ji pakyla daugiau kaip iki 38,5 laipsnių.  Mažiau  negu iki 38,5 laipsnių padidėjusi temperatūra naudinga, nes didesnio karščio reikia gamintis su infekcija kovojančioms medžiagoms. Bet jeigu vaikui dėl pakilusios temperatūros yra buvę traukulių, numušti reikia jau 38 laipsnių karštį.

Kai vaikui skauda gerklę arba ausis, temperatūrą mažinančių vaistų galite duoti ir nestipriai karščiuojančiam ligoniukui.  Šie vaistai ne tik mažina karštį, bet ir  malšina skausmą. Namų vaistinėlėje visuomet turėkite vaikiškų vaistų nuo temperatūros ir skausmo, juos dozuokite pagal vaiko svorį ir amžių.

Kai kurie ligos požymiai pavojingi ir juos pastebėjus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• aukšta temperatūra laikosi ilgiau negu 3 paras;
• vaikas labai nusilpęs, mieguistas, sulėtėjo judesiai;
• esant aukštai temperatūrai atsirado bėrimų;
• vaikui sunku kvėpuoti, atsirado traukulių.

Ką galime padaryti, kad vaikas nesusirgtų?

Virusine liga užsikrečiama nuo sergančiųjų, todėl epidemijos metu geriau nedalyvaukite masiniuose renginiuose. Verčiau neimti vaiko drauge į prekybos centrą, užuot važiavus visuomeniniu transportu, paėjėti pėstute.

Užsikrėsti galima ir per daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus, todėl įpratinkite vaiką dažniau plauti rankas. Vienas viruso priešų yra grynas oras, taigi dažnai vėdinkite kambarius ir leiskite vaikui ilgiau pabūti lauke.

Apsisaugoti nuo pavojingiausio – gripo – viruso galima pasiskiepijus.  Vakcina suformuoja organizmo atsparumą šiam virusui  – susidaro antikūnų, kurie vėliau, susidūrus su bandančiais prasiskverbti gripo virusais, neleidžia jiems pridaryti didelių bėdų. Pasiskiepijusi nėščioji nuo gripo apsaugo ne tik save, bet ir kūdikį  pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais,  nes mamos antikūnai jam perduodami per placentą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Virusinis hepatitas A (VHA) – tai ūmus kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito A virusas. Šis virusas perduodamas nuo žmogaus – žmogui. Susergama, kai virusas patenka į burną per užterštas nešvarias rankas, nuo įvairių aplinkos daiktų ir paviršių, kontaktuojant su sergančiuoju hepatitu A, per virusu užterštą vandenį ir per užterštus, nepakankamai termiškai apdorotus maisto produktus ar užterštu vandeniu nuplautus vaisius bei daržoves. Toks buitinis – kontaktinis VHA plitimo kelias labai populiarus vaikų kolektyvuose, ypač ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose. Maži vaikai dar neturi higienos laikymosi įpročių, todėl užkratas lengvai plinta vaikų kolektyvuose. Vaikai užsikrečia žaisdami, liesdami įvairius aplinkos daiktus.

Hepatito A vakcina galima skiepyti kartu su kitomis vaikams skirtomis vakcinomis. Vaikams ji skiriama nuo 2 metų amžiaus. Pasiskiepijus dvejomis rekomenduojamomis vakcinos dozėmis įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurią sukelia Varicella-zoster virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosti, sloguoja, kalba ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus. Virusas yra itin lakus, todėl gali plačiai pasklisti uždarose patalpose. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą nuo vėjaraupių, rekomenduojama paskiepyti anksčiau nesirgusius ir neskiepytus nuo šios infekcijos vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus. Skiepijama dvejomis vakcinos dozėmis. Pasiskiepijus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia Streptococcus pneumoniae. Užsikrečiama, kai užkratas patenka į žmogaus kvėpavimo takus ir ima daugintis. Pneumokokinė infekcija dažniausiai sukelia ausų, plaučių ir širdies raumens uždegimą. Ši infekcija gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, ypač didelė rizika susirgti yra vaikams iki 5 metų amžiaus.

Pasiskiepijus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie šias infekcijas rasite ulac.lt.

Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Doveikienė.

Plinta per aplinkos daiktus . „Gripas – tai sezoninė virusinė liga, galinti sukelti komplikacijas, pagreitinti kitų ligų eigą. Pirmieji požymiai: karščiavimas, kosulys ar sloga, gerklės skausmas, galimi galvos ir raumenų skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Gripas pavojingas, nes gali komplikuotis – gali išsivystyti plaučių, inkstų, kepenų ar kitų organų dangalų uždegimas“, – priminė vaistinės „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė. Atpažįstamos trys gripo virusų grupės: A, B ir C. A ir B tipo virusai sukelia epidemijas. A tipo gripo virusas susijęs su pandemijomis, kurios kartojasi kas 10-40 metų. A ir B tipo gripo virusai nuolat kinta, susidaro jų naujos padermės. Tai nulemia naujų epidemijų atsiradimą kas keletą metų.

Yra nustatytas naujas gripo viruso potipis A(H1N1)v, kurio sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo virusų segmentų. Jis skiriasi nuo kiaulių gripo, nes žmogus užkrečia kitus žmones. Simptomai panašūs į įprastą sezoninį gripą, jais užsikrečiama taip pat. Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki septynių dienų. „Gripą perduoda žmogus žmogui oro lašeliniu keliu, kai sergantysis kosėja ir čiaudi. Virusas plinta ir netiesiogiai per aplinkos daiktus, nešvarias rankas, kai sergančiojo takų išskyromis užteršti daiktai paliečiami, o po to rankomis liečiama burna, nosis“, – pastebėjo „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė.

Svarbi viso organizmo būklė. Norint išvengti susirgimo gripu, rekomenduotinos įprastos kasdienės priemonės. „Patartina dažnai plauti rankas – ne trumpiau nei 20 sekundžių. Stenkitės išsaugoti gerą bendrą organizmo sveikatos būklę, išsimiegokite; svarbus fizinis aktyvumas. Venkite streso, valgykite visavertį maistą ir gerkite daug skysčių.

Rekomenduojama neliesti paviršių, kurie gali būti užkrėsti gripo virusu. Venkite rankomis liesti akis, nosį, burną. Jei yra galimybė, nebendraukite su sergančiais žmonėmis. Didesnė tikimybė užsikrėsti gripo virusu yra masinio susibūrimo vietose“, – patarimais dalijosi „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė. Sergantieji turėtų vengti bendravimo su kitais žmonėmis. Čiaudint ar kosint burną ir nosį reikėtų prisidengti vienkartine servetėle, kurią po to iškart išmesti į uždarą šiukšlių dėžę ir nusiplauti rankas.