Kalčiausia dėl vitamino D trūkumo – saulės stoka

Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių – saulės stoka. Su maistu gauname tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turi pagaminti iš odoje esančio cholesterolio veikiant saulės spinduliams.

Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Geriau organizme įsisavinamas ir veiksmingesnis yra vitaminas D3.

Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač – dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Lietuvoje saulės mažoka, taigi galimybės pasinaudoti jos spinduliais vitamino D gamybai ribotos, o ir būti atviroje saulėje kūdikiams nerekomenduojama.

Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę. Vitamino D atsargas organizme turime nuolat papildyti – Ilgam prisikaupti negalime.

Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma – kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte. Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su fermentų, dalyvaujančių jį įsisavinant, aktyvumo sutrikimais.

Kokie vaikai linkę sirgti rachitu?

Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai – gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Dažnesnis rachitas dvyniams, taip pat vaikams, anksti pradėtiems maitinti nevisaverčiais dirbtiniais mišiniais ar karvės pienu be pridėtinio vitamino D.

Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Rizikos grupėje yra vaikai, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų ir inkstų ligomis.

Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams. Vasarą, kai gausu saulės spindulių ir vaikas ilgai būna lauke, odoje sintezuojama daugiau vitamino D.

Kada tėvams derėtų sunerimti dėl rachito?

Įtarti rachitą tėveliai galėtų iš kai kurių požymių, o pastebėjus bent vieną iš jų, reikia skubėti pas gydytoją.

• Vaikas tampa neramus, vangus, irzlus, dirglus, blogiau miega, krūpčioja nuo garso ar šviesos.
• Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Dėl jaučiamo diskomforto kūdikis pradeda trinti galvą į pagalvę, o dėl to nuplinka pakaušis.
• Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Sumažėjus raumenų tonusui, paguldytam ant pilvuko mažyliui sunku pakelti ir išlaikyti galvą.
• Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti ir vaikščioti.

Vitaminas D svarbus imunitetui, todėl jis susilpnėja šio vitamino negaunantiems užtektinai vaikams ir jie dažniau serga infekcinėmis ligomis.

Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai – kaulų audinio tankio pažeidimai – matomi rentgenogramose. Vitaminas D aktyviai dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, pagerina kaulams svarbaus kalcio pasisavinimą, o jo trūkstant sumažėja ir kalcio. Tuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, suminkštėja kaulai, deformuojasi skeletas, sulėtėja dantų augimas.

Mažiems vaikams būdinga kojų deformacija (o formos kojos). Suminkštėja kaukolės kaulai, esantys pakaušio srityje, ar didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, pasikeičia krūtinės forma.
Šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose atsiranda sustorėjimai – vadinamieji rachitiniai karoliai,
deformuojasi stuburas.

Kaip gydomas rachitas?

Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min. Tai ypač patogu bijantiems dūrio į veną vaikams, taip pat – ir mamoms.

Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistuose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Gydymas trunka 1–3 mėnesius.

Rachitu sergantį kūdikį reikia dažniau vartyti, kad nesideformuotų kaulai, neskubėti sodinti, gydytojas gali skirti masažą ir mankštą.

Rachito prevencija

Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas. Būsimai mamai reikia subalansuotai maitintis, ji turėtų užtektinai laiko praleisti saulėje.

Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Profilaktinę vitamino D dozę gydytojas parenka kiekvienam vaikui individualiai – pagal jo kūno masę, augimo tempą, sveikatos būklę, mitybą, buvimą lauke ir sezoną.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių, taip pat autoimuninių ir onkologinių ligų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ne visos poros vaikelio gimimą spėja suplanuoti norimu metu, kad jis ateitų tuomet, kai jau sukurtos geros gyvenimo sąlygos, baigti mokslai, įsitvirtinta darbe ir pan. Tikimybė, kad ši žinia bus netikėta, visada išlieka. Todėl verta pasiruošti, kad ją išgirdus neprireiktų nervintis dėl būsimo vaikelio sveikatos, kurią lemia ir mama galinčios tapti moters gyvenimo būdas, ir mityba, ir nervai.

Kai kurių medžiagų moters organizme turi užtekti visada – ir dėl jos pačios sveikatos, ir dėl to, kad nepritrūktų užsimezgusio vaisiaus vystymosi pradžiai. Vienos iš tokių gyvybiškai būtinų medžiagų – folio rūgštis (vitaminas B 9) ir vitaminas D3.

Folio rūgštis – pasiruošimas netikėtam nėštumui

Folio rūgštis būtina visų būsimo vaikelio organų formavimuisi, vaisiaus augimui ir vystymuisi nuo pat pirmųjų nėštumo dienų. Įrodyta, kad sunkaus apsigimimo – vaisiaus nervinio vamzdelio defekto – tikimybė priklauso nuo moters mitybos, ypatingai – nuo folio rūgšties kiekio organizme. Pasinaudoti rekomendacijomis vartoti folio rūgštį 3 mėnesius iki planuojamo nėštumo dažnai nepasiseka, kaip ir nuspėti, kada šį siurprizą mums numačiusi gamta.

JAV prevencinių paslaugų darbo grupė (U.S. Preventive Services Task Force) rekomenduoja visoms vaisingo amžiaus moterims kasdien vartoti folio rūgštį, nesvarbu, ar artimiausiu metu jos ketina pastoti. Amerikos medikų asociacijos žurnale JAMA paskelbtais duomenimis, daugumai moterų trūksta folio rūgšties, todėl nėštumo metu padidėja apsigimimo – nervinio vamzdelio defekto – tikimybė. Šis defektas stabdo normalų smegenų, kaukolės ir stuburo vystymąsi, o pasekmės gali būti skaudžios.

Pasaulyje maždaug pusė visų nėštumų – nesuplanuoti. Todėl, norint išvengti šio apsigimimo, medicinos specialistai rekomenduoja vartoti 0,4–0,8 mg folio rūgšties per parą ne tik planuojančioms nėštumą, bet ir visoms vaisingo amžiaus moterims. Taip galima apsaugoti būsimą vaikelį nuo daugelio ligų, kurios gali išsivystyti būtent tuo metu, kai apie nėštumą dar nežinoma – pirmosiomis savaitėmis.

Moterys, kurių šeimoje yra vaikų su nervinio vamzdelio defektu, arba dėl to netekusios vaikelio, taip pat sergančios kai kuriomis ligomis, turi vartoti didesnes folio rūgšties dozes, kurias paskiria gydytojas.

Vaiko sveikatą lemia pirmosios nėštumo savaitės

Būtent ankstyvuoju nėštumo periodu, dar nežinant apie pastojimą, formuojasi vaisiaus nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi galvos ir stuburo smegenys, stuburas ir kaukolė.

Jeigu nervinio vamzdelio kraštai nesusiglaudžia, formuojasi įskilas stuburas. Kuo anksčiau atsiranda pažeidimas, tuo jis būna didesnis. Jeigu atviras visas stuburo kanalas ir pažeistos nugaros smegenys, vaikas bus labai ligotas. Kitu atveju, kai ne visiškai užsidarę kauliniai stuburo žiedai, pastebėti sutrikimą iš pradžių nelengva, atsitiktinai jis pamatomas atliekant rentgenogramą. Sunki pažeidimo forma, kai pro neužsivėrusį plyšį susidaro smegenų išvarža. Tokie vaikai gali turėti judėjimo, šlapinimosi, tuštinimosi problemų. Dėl įskilo stuburo kartais išsivysto smegenų vandenė (hidrocefalija), kuri yra viena iš protinės raidos problemų priežasčių.

Vaikelio vystymuisi turi įtakos ir pačios būsimos mamos sveikata, kuriai taip pat svarbi folio rūgštis – ji padeda išvengti tokių ligų kaip anemija (mažakraujystė), insultas, širdies ir kraujagyslių ligos. Folio rūgštis būtina daugeliui biocheminių reakcijų, sveikiems raudoniesiems kraujo kūneliams formuotis. Šis vitaminas reikalingas naujoms ląstelėms susidaryti, DNR sintezei.

Vaikelio sveikatą lemia ir būsimo tėčio savijauta, mityba bei gyvenimo būdas. Folio rūgšties neturi trūkti ir vyrams – tai sumažina chromosomų defektų tikimybę spermoje. Nuo būsimo tėčio organizme esančio folio rūgšties kiekio pradėjimo metu taip pat priklauso tolimesnis vaisiaus vystymasis.

Kodėl iš maisto folio rūgšties gauname per mažai?

Folio rūgštis – gyvybiškai svarbus B grupės vitaminas, organizme nesigamina, todėl jo turime gauti su maistu arba vartodami maisto papildus. Natūrali jo forma – folatai randama ir augaliniame, ir gyvuliniame maiste. Folio rūgštis – yra sintetinė vitamino B9 forma, gaunama vartojant maisto papildus. Daug folatų turi vištų ir jautienos kepenys, kiaušiniai, avižų kruopos, citrusiniai vaisiai, špinatai, salotos, briuselio kopūstai, brokoliai, avokadai, kviečių daigai, pupelės.

Maisto papilduose esanti sintetinė folio rūgštis lengvai įsisavinama organizmo, o maisto produktuose esančių natūralių folatų sumažėja verdant, kepant ar troškinant. Todėl minėtų produktų nesuvartojama tiek, kiek reikėtų, kad pastojimo metu mamos kraujyje būtų pakankamas folio rūgšties kiekis. Nėštumo metu folio rūgšties poreikis padvigubėja.

Nuo pat pradžių svarbus ir vitaminas D3, kurio daugumai trūksta

Vitaminas D taip pat būtinas vaisiui jau pirmosiomis savaitėmis, nes tuo metu pradeda formuotis vaikelio organai. Gerai žinoma, kad vitamino D reikia kalciui ir fosforui pasisavinti. Nuo jo priklauso būsimo kūdikio kaulų tvirtumas. Jis būtinas raumenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, odai, taip pat – imunitetui. Nėščiosios imuninė sistema susilpnėja, todėl būsima mama tampa mažiau atspari infekcijoms, kurios gali pakenkti ir embrionui. Vitaminas D būtinas moters nervų sistemai, padeda išvengti nemigos, dirglumo ir prastos nuotaikos. Blogos emocijos laukiantis taip pat turi įtakos vaisiaus nervų sistemai.

Efektyviu poveikiu pasižymi vitaminas D3, kurio pagrindinis kiekis gaminasi odos epidermyje, bet tam reikia ultravioletinių saulės spindulių. Saulės stoka – ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šio vitamino trūksta daugumai Lietuvos gyventojų. Daugiau vitamino D3 reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, kai šis vitaminas prasčiau pasisavinamas.

Vitaminas D3 ne tik veikia moters ir vyro vaisingumą, dalyvauja hormonų sintezėje, bet ir turi įtakos embriono įsitvirtinimui gimdoje, taigi apsaugo nuo persileidimo. Vitamino D3 receptorių yra endometriume, kiaušidėse, gimdos kaklelio kanale.

Nėštumo testas netikėtai parodė dvi juosteles? Giliai įkvėpkite, nusiraminkite, susitaikykite su šia gamtos suteikta proga ir pagalvokite, kaip pakeisti kai kuriuos gyvenimo įpročius, mitybą, kad pasaulį išvystų sveikas mažylis, ir, žinoma, apsilankykite pas gydytoją, kuris paaiškins, ką turite daryti, kad sėkmingai išnešiotumėte ir tinkamai pasirūpintumėte dar negimusiu vaikučiu.

Parengė Undinė Gilė

Didžiulę reikšmę sveikatai visais gyvenimo periodais turi vitaminai. Planuojant nėštumą kai kurie jų ypatingai svarbūs ir moteriai, ir vyrui – vaikelio trokštančiai porai padeda pradėti naują gyvybę. Juos vartoti derėtų dar prieš 3-4 mėnesius iki pastojant, geriausia – iškart nusprendus nesisaugoti ir planuoti vaikučio gimimą. Ypatingi šiuo periodu yra vitaminai B9 (folio rūgštis) ir D3.

Folio rūgštis – svarbi abiems būsimiems tėvams

Vitaminas B9 svarbus bet kuriam žmogui, o daug reikšmės turi šeimos planavimo periodu, nes nuo jo kiekio organizme priklauso audiniuose vykstantys procesai, kurie lemia būsimo vaiko sveikatą. Folio rūgštis gyvybiškai būtina ląstelėms dalintis ir vystytis, reikalinga paveldimumą perduodančios DNR formavimuisi. Vitaminas B9 padeda pasisavinti baltymus ir amino rūgštis, taip pat kitus vitaminus,  folio rūgštį organizmas naudoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kuriai sutrikus susergama anemija (mažakraujyste).

Šio vitamino papildomai vartoti turi ne tik moteris, bet ir vyras. Jis paruošia organizmą normaliai vaisiaus užuomazgai, o šiame procese dalyvauja abu būsimi tėvai. Vyrai turėtų žinoti, kad be folio rūgšties kiaušialąstės apvaisinimas gali neįvykti. Šis vitaminas reikalingas spermatozoidams vystytis, sumažina nekokybiškų spermatozoidų su netinkamų chromosomų rinkiniu skaičių, padidina spermatozoidų judrumą. Folio rūgšties stoka moters organizme gali sukelti kiaušialąstės patologiją: kiaušinėlis tampa neapvaisinamas arba nesusiformuoja sveikas vaisius.

Folio rūgštis saugo nuo apsigimimų

Pačioje nėštumo pradžioje, kai dar nežinoma apie užsimezgusią gyvybę, vitaminas B9 apsaugo vaisių ir turi įtakos būsimam vaikeliui. Jis padeda sėkmingai išnešioti vaikelį, reikalingas placentai formuotis ir vaisiui normaliai vystytis. Folio rūgštis padeda moteriai išvengti anemijos, todėl užsimezgęs vaisius gerai aprūpinamas deguonimi. Šio vitamino dėka moteris nepraranda apetito, o vaisiui nuo pat vystymosi pradžios nepritrūksta maistinių medžiagų. Vitaminas B9 svarbus moters psichologinei būklei, kuri lemia gimusio kūdikio nervų sistemą.

Pakankamas folio rūgšties kiekis ne tik mamos, bet ir būsimo tėčio organizme, apsaugo vaisių nuo apsigimimų, kurie gali išsivystyti pačioje nėštumo pradžioje. Folio rūgštis turi įtakos vaiko protiniam vystymuisi ateityje. Ji būtina nerviniam vamzdeliui formuotis, todėl  padeda išvengti įskilo stuburo, smegenų vandenės, taip pat – širdies ydos, gomurio ir viršutinės lūpos defektų, mirtino apsigimimo anencefalijos, kai  kūdikis gimsta neturėdamas kaukolės skliauto.

Daug folio rūgšties yra lapinėse ir ankštinėse daržovėse, migdoluose, graikiniuose riešutuose, vaisiuose, pieno produktuose, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose. Tik jos mažėja verdant, kepant ar troškinant, taigi iš maisto gauti užtektinai šio vitamino sunkiai pavyks. Todėl ketinančioms susilaukti vaikų poroms gydytojai pataria jo vartoti papildomai iš anksto.

Įprastinė folio rūgšties dozė planuojant nėštumą sveikam žmogui 400 mikrogramų. Daugiau jos gydytojas skiria kamuojamiems virškinimo problemų, sergantiems kepenų ligomis, mažakraujyste, valgantiems mažai daržovių, turintiems rizikos faktorius (amžius, persileidimai, apsigimimai giminėje). Folio rūgštis – vandenyje tirpus vitaminas, kurio organizmas nekaupia, todėl jos būtina gauti kasdien ir sunku perdozuoti.

Vitaminas D – vaisingumui, stipriems nervams ir imunitetui

Tai dar vienas itin svarbus vitaminas planuojant nėštumą – ir ne tik kaulams. Vitaminas D  stiprina lytinę sveikatą ir reprodukcines funkcijas (gebėjimą susilaukti vaikų). Dėl unikalių savybių jis vadinamas hormonu. Aktyvi šio vitamino forma susidaro organizme. Pirmiausia, jis kepenyse paverčiamas į kalcifediolį,  kuris yra kaupiamas organizme. Po to inkstuose pasigamina aktyvi forma – kalcitriolis, o jis, kaip ir kiti hormonai, veikia ląsteles.

Vitaminas D turi įtakos ir vyriškiems hormonams, skatina spermatozoidų judrumą,  testosterono gamybą, taigi didina lytinį potraukį. Moterims jis skatina lytinių hormonų progesterono ir estrogeno gamybą, dalyvauja ovuliacijos reguliavimo procese. Vitaminas D teigiamai veikia ne tik sėkmingą embriono įsitvirtinimą gimdoje, bet ir folikulų (kiaušidėje esančių pūslelių, kurių viduje bręsta kiaušialąstė) susidarymą, mažina pieno liaukų vėžio tikimybę.

Vitaminas D stiprina imuninę sistemą, todėl pasiruošimo periodu apsaugo būsimą mamą nuo visokiausių infekcijų. Jis būtinas mamos nervų sistemai, o trūkstant gali kamuoti nemiga, dirglumas, nuolatinis nuovargis ir prasta nuotaika. Negatyvios emocijos trukdo pastoti, o laukiantis veikia vaikelio nervų sistemą.

Reikalingiausias ir labiausiai deficitinis D3

Šis vitaminas būtinas nuo pirmųjų savaičių pradedantiems formuotis būsimo vaikelio organams. Vitamino D nauda organizmui didžiulė: jis svarbus širdžiai ir kraujagyslėms, be jo organizmas negali pasisavinti kalcio bei fosforo, todėl turi daug reikšmės ir būsimos mamos, ir vaiko kaulams. Vitamino D stokojančiai moteriai atsiranda venų varikozė, lūžinėja plaukai, sluoksniuojasi nagai, o vaikui gresia rachitas. Vitamino D deficitas gali būti susijęs ir su astma, cukriniu diabetu, lėtinio nuovargio sindromu, depresija, epilepsija bei onkologinėmis ligomis. Jis palaiko raumenų tonusą, o vienas iš jo stokos požymių – raumenų traukuliai.

Vitaminas D yra dviejų formų. D2 gaminasi augaluose ir gaunamas su maistu. Vitaminas D3 yra daug veiksmingesnis, todėl mums svarbesnis. Jis gaminasi odoje, šviečiant saulei, o viena dažniausių vitamino D3 trūkumo priežasčių ir yra saulės stoka. Žiemą ir rudenį ji beveik visiškai pasislepia, o šykščių spindulių nespėjame pasigauti, nes didelę laiko dalį praleidžiame patalpose. Šiltuoju metų periodu saulė taip pat per dažnai nelepina, be to, saugomės nuo jos kremais.

Vitamino D3 randama lašišoje, kardžuvėje, skumbrėje, kiaušinio trynyje, piene, svieste, kepenyse, bet šių vitaminų maisto produktuose labai mažai.

Vitaminas D tirpus riebaluose, organizme jis kaupiasi riebaliniame sluoksnyje ir  kepenyse, bet ilgam atsargų neprisikrausite, nes jos nuolat eikvojamos. Todėl apsirūpindama juo dar prieš  nėštumą būsima mama apsidraudžia, kad nepritrūktų nei jai, nei užsimezgusiam vaisiui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Turi užtekti jau pirmosiomis nėštumo dienomis

Folio rūgštis – viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų. Jos reikia ląstelėms dalintis ir atsinaujinti, būsimo kūdikio nervų sistemai formuotis, visiems jo organams ir audiniams vystytis. Ji svarbi paveldimumo informaciją perduodančių nukleino rūgščių sintezei, baltymų apykaitai, padeda organizmui pasisavinti geležį.

Jeigu pirmosiomis nėštumo savaitėmis šio mikroelemento pritrūksta, vaisiui gali išsivystyti nervinio vamzdelio, iš kurio vėliau formuojasi galvos bei stuburo smegenys, defektai. Nervinis vamzdelis pradeda formuotis būtent nėštumo pradžioje, kai moteris gali nė neįtarti esanti nėščia. Juk  naujiena apie būsimą vaikelį paprastai sužinoma, praėjus keletui savaičių nuo nėštumo pradžios. Kaip tik tuo metu, pritrūkus folio rūgšties, gali atsirasti stuburo slankstelių vystymosi defektų, dėl kurių jų lankai nesuauga ir susidaro plyšys. Taigi, susiformuoja įskilas stuburas (lotyniškas pavadinimas „spina bifida“). Net trumpalaikis vitamino B9 trūkumas šiuo nėštumo periodu gali paveikti tolesnį vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Be to, tai lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ydas, tokius apsigimimus kaip kiškio lūpa ir vilko gomurys. Sunkios šios problemos pasekmės – galvos smegenų vandenė (hidrocefalija), smegenų išvaržos.

Nuo įgimtų stuburo ir galvos smegenų defektų, galinčių susiformuoti moteriai nė nenutuokiant, kad laukiasi, verta apsidrausti iš anksto. Sužinojus apie nėštumą, deja, jau galima nebesuspėti  jų išvengti. Todėl papildomai vartoti folio rūgštį reikia pradėti dar iki nėštumo, kad bet kuriuo momentu, užsimezgus vaisiui, būtų iš kur jos pasiimti.  Planuojant susilaukti vaikelio, stipresnei apsaugai nuo apsigimimų  folio rūgšties preparatus patariama vartoti ir vyrams. Mat jos pritrūkus suprastėja spermos kokybė, todėl didėja vaisiaus apsigimimo rizika. Tyrimai parodė, jog, vartojant daugiau nei 700 mikrogramų folio rūgšties per dieną, spermatozoidų chromosomų mutacijos tikimybė sumažėja 30 proc. Tačiau nepastebėta, kad analogišką įtaką spermai darytų kiti mikroelementai.

Vitamino B9 stoka pavojinga nėštumui

Folio rūgštis eikvojama ir vaisiaus ląstelėms susidaryti, ir moters  ląstelėms atsinaujinti. Jos poreikis žymiai padidėja sparčiai augant ląstelėms nėštumo periodu. Vitaminas  B9 būtinas normaliai placentai formuotis. Dėl šios būsimo kūdikio mitybinės terpės vystymosi sutrikimų gali komplikuotis vaisiaus raida, vaikas gali gimti mažo svorio, kyla pavojus jo gyvybei, nes gali prasidėti išankstinis gimdymas arba įvykti persileidimas.

Pirmiausia folio rūgštis iš mamos organizmo imama vaisiui, todėl pačiai mamai jos gali pritrūkti gana greitai. Šis vitaminas reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Jo trūkstant ir sutrikus eritrocitų susidarymui susergama folio rūgšties stokos anemija (mažakraujyste).

Žindančiai mamai – sveikiems nervams ir vaiko mitybai

Pagimdžiusiai mamytei folio rūgšties reikia dar daugiau, kad galėtų susidoroti su naujo periodo iššūkiais ir neužkluptų pogimdyminė depresija. Folio rūgštis dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų serotonino ir adrenalino apykaitoje, o nuo jų priklauso ką tik mama tapusios moters nervų sistemos būklė, fizinis ir protinis darbingumas.  Šis mikroelementas svarbus ir virškinimui: gerina apetitą, skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl padeda išvengti apsinuodijimo maistu.

Per mažas folio rūgšties kiekis žindymo periodu gali būti jaunos mamos dirglumo, nuovargio, apetito stokos bei anemijos priežastis, turi įtakos atsirasti ir stiprėti pogimdyminei depresijai. Tuomet folio rūgšties bus mažai motinos piene ir jos pritrūks kūdikiui. Dėl to jam atsiranda pavojus susirgti anemija. Toks vaikas priaugs per mažai svorio, sulėtės psichomotorinė raida, gali susilpnėti jo imunitetas ir sutrikti žarnyno darbas.

Kodėl folio rūgšties reikia papildomai?

Folio rūgštis nesikaupia organizme, šio vandenyje tirpaus vitamino perteklius pasišalina, todėl jokių atsargų neturime ir jo reikia gauti kasdien. Folio rūgšties daugiausia žaliose daržovėse: salotose, špinatuose, petražolėse, svogūnuose, brokoliuose, avokaduose, ankštinėse daržovėse; nemažai jos turi kiaušiniai, viso grūdo miltų duona, riešutai, citrusiniai vaisiai, kepenys, varškė. Šio mikroelemento mums pritrūksta ne tik dėl mitybos klaidų. Gaminant maistą folio rūgštį sunaikina karštis, mažiau jos gauname sutrikus pasisavinimui žarnyne, pavyzdžiui, esant disbakteriozei ar vartojant kai kuriuos preparatus.

Dar greičiau folio rūgšties pritrūksta nėštumo bei žindymo periodais, kai jos reikia daugiau. Net jeigu mėgstate daržoves ir valgote jų daug, iš maisto reikiamo kiekio negausite, todėl šiais gyvenimo periodais ypatingai svarbu vartoti folio rūgšties papildomai.

Įprastinė minimali folio rūgšties dozė per dieną – 200 mkg, nėščioji būsimo mažylio ir savo sveikatai turėtų gauti 400 mkg, o žindymo periodu reikia 600 mkg. Gydytojas gali skirti ir didesnį folio rūgšties kiekį, pavyzdžiui, nėščiajai, iki pastojimo vartojusiai kontraceptines tabletes. Didesnis šio vitamino poreikis ir besiskundžiančioms vėmimu, sergančioms diabetu, skrandžio ir žarnyno ligomis, kai sutrinka jo pasisavinimas.

Kadangi folio rūgštis ypatingai svarbi nuo pat nėštumo pradžios,  pradėti ją papildomai vartoti reikia bent prieš tris mėnesius iki pastojant, o geriausiai – tik nusprendus susilaukti vaikelio ir nustojus saugotis lytinių santykių metu.

Darni pora – su vitaminu D3

Nėštumo metu ypatingai svarbus ir vitaminas D3, kurio stoka yra viena iš priešlaikinio gimdymo priežasčių, o vaikeliui  gali lemti  rachitą, nes sutrinka kalcio apykaita. Jo trūkstant  būsima mama gali susirgti  gestaciniu diabetu, preeklampsija, o vaikas – cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, išsėtine skleroze. Vitamino D3 stoka susilpnina imunitetą, gali lemti osteoporozę, širdies bei autoimunines ligas, vėžį. Šis vitaminas svarbus ir moterų, ir vyrų vaisingumui. Dėl šykščių saulės spindulių sąlygos jam gamintis organizme itin prastos ir daugeliui jo trūksta. Vitamino D3 stoka nustatoma net trims iš keturių moterų. Todėl rekomenduojama su folio rūgštimi kartu vartoti ir vitaminą D3.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Kūdikio žarnyno mikrofloros ypatumai

Naujagimio žarnyne bakterijų dar nėra – jis visiškai sterilus. Gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Atsidūrus už šio uždaro pasaulėlio ribų jam reikia pačiam valgyti ir virškinti maistą.

Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to – kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Jų yra daug mažiau, bet šios bakterijos taip pat svarbios. Be gerųjų bakterijų organizmas nepajėgtų virškinti maisto ir pasisavinti maistingųjų medžiagų bei vitaminų.

Šios bakterijos padeda formuotis stipriam imunitetui ir yra tikras barjeras patogeniniams mikrobams, per kurį jie negali prasiskverbti į organizmą.

Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų. Tuomet ir išsivysto disbiozė.

Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys – mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai. 3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Kūdikiui iki metų bakterijų pusiausvyra sutrinka dėl primaitinimo ir silpno imuniteto, dažniau ši problema kamuoja dirbtinai maitinamus kūdikius.

Kas yra disbakteriozė?

Tai netinkami naudingų ir patogeninių bakterijų kiekiai – gerųjų bakterijų stoka ir per daug patogeninių. Atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrai silpnučiam mažyliui reikia pagalbos.

Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę. Todėl jeigu tuomet reikalingų mikroorganizmų bus per mažai arba į organizmą pateks patogeninių bakterijų, greičiausiai problemos išvengti nepavyks.

Žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų. Jeigu tuomet disbakteriozė neatsiranda, vėliau sveikam vaikui jos tikimybė daug mažesnė.

Disbakteriozės simptomai

Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai – staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Taip gali nutikti grįžus iš gimdymo namų, jeigu naujagimis ten gavo patogeninių bakterijų.

Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Taip pat – jeigu išsausėjo vaiko oda, jį išbėrė, jis labai seilėjasi, prisidėjo stomatitas.

Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos – jos suskystėja (gali ir atvirkščiai – sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva – jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Be to, kūdikis ima tuštintis dažniau, atsiranda specifinis kvapas.

Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi. Todėl kūdikio mikroflorą reikėtų pastiprinti profilaktiškai, o jau atsiradus problemai iš karto eiti pas pediatrą.

Profilaktika – iki gimimo ir gimus

Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu. Būsima mama turėtų tinkamai maitintis, valgyti rauginto pieno produktų, vengti marinuotų, sūrių, aštrių ir riebių patiekalų, atsisakyti vaistų, ypač – antibiotikų.

Kūdikio žarnynas – labai pažeidžiamas, todėl mikrofloros pokyčius gali sukelti infekcinės ir peršalimo ligos, kurios silpnina imunitetą, nepalanki ekologija, netinkama mityba, nepakankama higiena, antibiotikai, kurie naikina ne tik patogeninius, bet ir geruosius mikroorganizmus.

Primaitinti kūdikį pradėkite pamažu – daug naujų maisto produktų gali apsunkinti virškinimą ir sudaryti sąlygas patogeninei florai daugintis.

Probiotikų reikšmė

Kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Šių bakterijų preparatai –probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas. Probiotikus pediatras gali patarti ir neišnešiotiems, vėlai išrašytiems iš gimdymo namų kūdikiams.

Kūdikio augimui, stipriam imunitetui, visų organų sistemoms, taip pat ir žarnynui, labai svarbūs dar du komponentai – vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys.

Vitaminas D3 ir omega-3 rūgštys

Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Vitamino D reikia ir normaliai imuninės sistemos veiklai.

Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai. Jeigu kūdikis stokos šio vitamino, sutriks medžiagų apykaita, suprastės mineralinių medžiagų pasisavinimas, o tai turės įtakos vaiko augimui. Taip pat dėl to nusilps organizmo apsauga, taigi, kūdikis nepajėgs atsilaikyti prieš bakterijų puolimus ir infekcijas.

Iš omega-3 – polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui. Šių biologiškai vertingų junginių pats žmogaus organizmas nesintetina, todėl į kūdikio racioną patariama įtraukti produktų, turinčių omega-3.

Taigi, kad kūdikis augtų sveikas ir stiprus, jam neturi pritrūkti visų šių komponentų – gerųjų bakterijų, vitamino D3 ir omega- 3 riebalų rūgščių.

Parengė Dalia Petrutytė

Nuo vitamino D priklauso kalcio ir magnio pasisavinimas. Vitaminas D padeda organizmui išvengti širdies ir odos ligų, nugalėti vėžį (stabdo vėžio ląstelių augimą), subalansuoti nervų sistemą. Su jo trūkumu susijęs dažnas nūdienos negalavimas – lėtinio nuovargio sindromas. Vitaminas D – arterinės hipertenzijos bei pirmojo tipo diabeto profilaktika.

Ką mama turi žinoti apie vitaminus D2 ir D3

D – riebaluose tirpus vitaminas. Vitaminu D vadinama keletas panašios struktūros ir tą patį vaidmenį organizme atliekančių cheminių junginių. Svarbiausi iš jų – cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2) vitaminai. Vitamino D2 gauname iš augalinio maisto, o D3 – iš gyvulinio. Tyrimais nustatyta, kad daug veiksmingesnis vitaminas D3. Šis vitaminas vadinamas saulės vitaminu. Organizme jis pasigamina odoje, veikiant saulės spinduliams. Todėl specialistai pataria kasdien pasimėgauti10 –15 minučių saulės voniomis. Saulėje reikėtų atidengti veidą, rankas ir kojas.

Iš kur daugiausiai vaikas gali gauti vitamino D?

Šio vitamino yra duonoje, kituose grūdiniuose produktuose, piene. Pagrindiniai vitamino D maisto šaltiniai: rūgštaus pieno produktai, kiaušinio trynys, sūris, grietinėlė, varškė, jūriniai produktai, grybai. Daug vitamino D3 yra žuvų kepenyse, jo turi silkė, skumbrė, otas, tunas, menkė, lašiša, jo gausu žuvų taukuose, ypač – menkės kepenų taukuose. Šiuos maisto produktus turėtų valgyti ir vaikas, ir žindanti mama. Geriausias vitamino D3 šaltinis – ne pramoniniu būdu užaugintos, o laukinės žuvys, bet iškeptoje žuvyje šio vitamino daug mažiau. Kai kurie maisto produktai būna papildyti vitaminu D, tik jo kiekio nepakanka.

Vitamino D3 daugiausia mums dovanoja saulė: jį gamina būtent ultravioletiniai spinduliai.

Kai trūksta vitamino D

Vitamino D trūkumas organizme nustatomas pagal kraujo tyrimą. Pagrindiniai šio vitamino trūkumo simptomai: prastas apetitas, nemiga, burnos ir gerklės perštėjimas, svorio sumažėjimas, suprastėjęs regėjimas.

Vitamino D stoka taip pat sukelia kalcio apykaitos sutrikimus: šis elementas prastai įsavinamas žarnyne, dėl to nusilpsta ir skauda raumenis, kankina nemiga, dirglumas. Tuomet organizmas pasiima šio elemento iš jo atsargų saugyklos – kaulų, ir mažėja kaulų tankis.

Šio vitamino trūkumo pasekmės gana rimtos – ypač gali nukentėti mažas vaikas ir paauglys. Vaikams tai sunkios ligos – rachito priežastis. Gali deformuotis vaiko stuburas, liga stabdo jo augimą ir vystymąsi, sukelia kaulų minkštėjimą ir lūžius. Suaugusiųjų liga, susijusi su šio vitamino stoka, – osteomaliacija. Ji panaši į vaikų rachitą, taip pat išlinksta suminkštėję kaulai. Osteomaliacija išsivysto dėl kaulų mineralizacijos sutrikimo trūkstant vitamino D.

Vitaminas D palaiko reikiamą neorganinio fosforo kiekį kraujyje, turi reikšmės žarnyno ir kepenų darbui bei stiprina imunitetą. Vitaminas svarbus normaliam skydliaukės funkcionavimui, širdies veiklai, geram kraujo krešėjimui, turi didelės įtakos raumenų vystymuisi.

Vitamino D trūkumas susijęs su imuninėmis ligomis, parodontoze, osteoporoze. Vaikai ir vyresni suaugusieji linkę patirti sunkesnes traumas griūdami.

Pediatrai pataria duoti vitamino D papildą rachito profilaktikai ir mamos pienu maitinamam kūdikiui. Nustatyta, kad mamos piene esančio vitamino D nepakanka augančio kūdikio vystymuisi. Šis vitaminas būtinas komponentas kalcio įsavinimui kūdikio kauluose. Jeigu vaikui trūksta D, jo kaulai nesutvirtėja ir išsikreivina kojytės, deformuojasi krūtinės ląsta ir sulėtėja augimas. Taip pat kūdikiui vėluoja sutvirtėti momenėlis, laiku neprasikala dantukai.

Kiek reikia vitamino D?

Ir vaikas, ir suaugusysis gerai sveikatai turi gauti pakankamai šio vitamino iš įvairių šaltinių: maisto, saulės spindulių, taip pat – maisto papildų.

Rekomenduojama šio vitamino paros norma suaugusiajam – 5 mikrogramai; nėščiai moteriai jo reikia dvigubai daugiau ; kūdikis jo turi gauti – nuo 7,5 iki 10 ; vaikas (priklausomai nuo amžiaus) – 2,5 –10 mikrogramų.

Kodėl pritrūksta vitamino D?

Vitaminą D3 mums suteikiančiais saulės spinduliais kenksminga mėgautis per daug: ilgai būnant saulėje galima susirgti sunkiomis odos ligomis, net vėžiu. Ypač nuo saulės gali nukentėti kūdikis ir mažas vaikas. Todėl odą nuo ultavioletinių spindulių apsaugome kremais, losjonais, kurie labai stabdo ir vitamino D gamybą organizme. Pavyzdžiui, kremas su 8 SPF apsauga šio vitamino gamybą sumažina net 97 proc.

Žiemą daug laiko praleidžiame patalpose, o ir saulė palepina labai retai, todėl baigiantis sezonui daugelis mūsų stokojame vitamino D3. Be to, Lietuvoje saulės trūksta ištisus metus: daug apsiniaukusių dienų ir vasarą, dažnai lyja.

Gauti pakankamai vitamino D3 iš maisto nei vaikas, nei suaugusysis taip pat negali, nes daugelyje maisto produktų šio vitamino nėra, o žuvies patiekalus valgome pernelyg retai. Taigi su maistu ir saule gaunamas šio vitamino kiekis sudaro nedidelę dalį – maždaug 10 proc. reikiamo.

Todėl gydytojai pataria ir vaikams, ir suaugusiesiems vartoti vitamino D3 maisto papildus. Šis riebaluose tirpus vitaminas gerai pasisavinamas ištirpintas natūraliame aliejuje.

Parengė Dalia Petrutytė