Nuo kaulų sveikatos užtikrinimo iki lėtinių ligų rizikos mažinimo

Vitaminas D pirmiausia žinomas dėl savo vaidmens reguliuojant kalcio ir fosforo įsisavinimą, kuris yra gyvybiškai svarbus norint palaikyti sveiką kaulų mineralizaciją ir užkirsti kelią tokioms ligoms kaip osteoporozė ir osteomaliacija. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad vitaminas D daro įtaką daugeliui biologinių procesų visame organizme. Viena iš pagrindinių jo funkcijų yra imuninės sistemos palaikymas. Remiantis tyrimų duomenimis, pakankamas vitamino D kiekis gali sustiprinti imuninį atsaką, sumažinti infekcijų riziką ir net prisidėti prie autoimuninių ligų prevencijos.

Be to, atsiranda įrodymų, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su padidėjusia lėtinių ligų rizika. Nustatyta sąsajų tarp mažo vitamino D kiekio ir tokių ligų, kaip širdies bei kraujagyslių ligos, hipertenzija, 2 tipo diabetas, tam tikrų rūšių vėžys ir neurodegeneraciniai sutrikimai. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatyti tikslūs tokių sąsajų mechanizmai, akivaizdu, kad norint sumažinti šių rimtų sveikatos sutrikimų riziką, labai svarbu palaikyti pakankamą vitamino D kiekį.

Vitamino D įtaka psichikos sveikatai

Kitas svarbus aspektas – vitamino D poveikis psichikos sveikatai. Tyrimai parodė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir padidėjusios depresijos, sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) ir kognityvinių funkcijų pablogėjimo rizikos vyresnio amžiaus žmonėms. Nors tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti, manoma, kad vitaminas D atlieka tam tikrą vaidmenį neurotransmiterių gamyboje ir tam tikros smegenų veiklos moduliacijoje.

Reikiamo vitamino D kiekio palaikymas organizme

Gauti pakankamai vitamino D svarbu ne tik dėl jo teigiamo poveikio sveikatai, bet ir todėl, kad daugeliui žmonių, ypač gyvenančių regionuose, kur saulės spindulių kiekis ribotas, arba žiemos mėnesiais, tai pakankamai sudėtinga. Nors saulės šviesa yra pagrindinis vitamino D sintezės organizme šaltinis, optimalų šios medžiagos kiekį organizme galima palaikyti ir su maistu bei maisto papildais. Tokie maisto produktai kaip riebi žuvis (pvz., lašiša, skumbrė), pieno produktai, kiaušinių tryniai turi skirtingą vitamino D kiekį. Tačiau vien tik su maistu gali būti sunku pasiekti rekomenduojamą paros normą, todėl papildai yra veiksminga alternatyva.

Verta paminėti, kad individualus vitamino D poreikis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip amžius, odos pigmentacija, geografinė padėtis ir bendra sveikatos būklė. Konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu ir vitamino D tyrimas gali padėti nustatyti optimalų šios medžiagos kiekį ir, jei reikia, tinkamą papildų vartojimą.

Vitaminas D yra labai svarbi maistinė medžiaga, turinti įtaką ne tik kaulų sveikatai. Jo dalyvavimas imuninės sistemos veikloje, lėtinių ligų profilaktikoje, psichikos sveikatos ir bendros savijautos užtikrinime rodo, kaip svarbu palaikyti optimalų vitamino D kiekį. O tam ne visada pakanka gaunamos saulės šviesos ar subalansuotos mitybos. Siekiant įvertinti vitamino D poreikį, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir, esant šios medžiagos trūkumui, pradėti vartoti maisto papildus.

Užsakomasis turinys

Nukenčia kaulai ir raumenys

Jau seniai žinoma, kad vitaminas D reikalingas kaulams formuotis. Jo trūkumas, be rachito vaikams, paaugliams gali sukelti osteopeniją – ligą, kuriai būdingas mažas kaulų mineralinis tankis ir jų trapumas. Suaugusieji rizikuoja susirgti tokiomis sunkiomis ligomis kaip osteoporozė (sumažėjęs kaulų tankis ir kaulinio audinio struktūros pažeidimas), osteomaliacija (kaulų suminkštėjimas).

Svarbi vitamino D funkcija yra kalcio ir fosforo įsisavinimo organizme reguliavimas, jis padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Pakankamas vitamino D kiekis itin svarbus bet kokio amžiaus vaikui, būtinas augimui ir brendimui, normaliam kaulų ir dantų vystymuisi, jo trūkstant gali sutrikti dantų augimas.

Vienas iš vitamino D stokos požymių yra raumenų silpnumas, stiprus jų skausmas, gali sumažėti raumenų masė. Žinoma, kad vitaminas D svarbus sportininkams – raumenų jėgai sustiprinti, raumenų atsikūrimo procesams po treniruotės, padeda jiems išvengti traumų.

Susilpnėjusi imuninė sistema lemia dažnas ligas

Vitaminas D reguliuoja imuninę sistemą, kurios kiekvienoje ląstelėje yra jo receptorių. Jis reikalingas organizmui kovojant su infekcijomis, slopinant uždegiminius procesus. Esant nemažam jo trūkumui, susilpnėja imuninė sistema, todėl dažnai puola kvėpavimo takų infekcijos, didesnė rizika susirgti gripu, bronchine astma, įvairiomis alerginėmis ligomis, atopiniu dermatitu, uždegiminėmis žarnyno ligomis, net diabetu ir daugeliu kitų ligų. Mokslinių tyrimų duomenimis, esant pakankamam vitamino D kiekiui organizme, sumažėja rizika susirgti vėžiu. Šis vitaminas veikia susijęs ir su hormonais, kurie dalyvauja reguliuojant nutukimą.

Vitamino D stoką vaikui galime įtarti, kai sumažėja apetitas, atsiranda gausus prakaitavimas, džiūsta burna, taip pat gali sutrikti širdies ritmas, pykinti. Kad vaikui trūksta šio vitamino, gali parodyti dažni peršalimai.

Vienas vitamino D stokos požymių – prasta nuotaika

Nustatyta, kad šis vitaminas didina laimės hormonu vadinamo serotonino kiekį kraujyje, kurio reikiama koncentracija turi nemažos reikšmės geresnei savijautai ir nuotaikai.

Vitaminas D veikia nervų sistemą, o jo pristigus kamuoja prasta nuotaika ir dažnas nuovargis, energijos stoka, su šio vitamino trūkumu siejama depresija. Vienas iš jo stokos požymių, ypač moterims, yra plaukų slinkimas.

Kodėl vitamino D daugeliui pritrūksta?

Tyrimais nustatyta, kad vitamino D trūksta daugumai žmonių. Ir tai būdinga net pietiečiams. Tyrimuose užfiksuotas didelis jo trūkumas šiuose regionuose, nors ten užtenka saulės spindulių, kuriems veikiant organizme susidaro pagrindinis vitamino D kiekis. Taip yra todėl, kad šiuolaikiniai žmonės labai mažai laiko praleidžia saulėje, vaikai iškart po mokyklos parvežami namo, kur jie iš rankų nepaleidžia telefono ar kito išmaniojo įrenginio.

Be to, vien pasivaikščiojimas lauke nėra būdas papildyti šio vitamino atsargas. Tikimybė, kad vaikas negaus užtektinai vitamino D, yra labai didelė, nes saulės, kurios reikia pagrindiniam jo kiekiui susidaryti, Lietuvoje nepakanka, o šaltuoju metų periodu ji itin retai kada palepina savo spinduliais. Be to, ji neprasiskverbia per drabužius ir apsauginių kremų sluoksnį.

Tam tikras vitamino D kiekis į organizmą patenka su maistu, tačiau jo nepakanka. Gana daug šio vitamino yra riebiose žuvyse (skumbrėse, lašišose, sardinėse), nemažai jo turi menkės kepenėlės, jūros gėrybės, tokios kaip krevetės ir moliuskai, yra šio vitamino kiaušinio trynyje, avokaduose, svieste, grūduose. Bet iš maisto galime gauti tik apie 10–15 proc. reikiamo vitamino D kiekio per dieną.

Papildomai vitamino D skiriama ir žindomiems kūdikiams, nes motinos piene jo yra nedaug. Dažniau vitamino D stokoja vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, turintys antsvorio, nėščios ir žindančios moterys.

Parengė Undinė Gilė

Kalčiausia dėl vitamino D trūkumo – saulės stoka

Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių – saulės stoka. Su maistu gauname tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turi pagaminti iš odoje esančio cholesterolio veikiant saulės spinduliams.

Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Geriau organizme įsisavinamas ir veiksmingesnis yra vitaminas D3.

Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač – dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Lietuvoje saulės mažoka, taigi galimybės pasinaudoti jos spinduliais vitamino D gamybai ribotos, o ir būti atviroje saulėje kūdikiams nerekomenduojama.

Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę. Vitamino D atsargas organizme turime nuolat papildyti – Ilgam prisikaupti negalime.

Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma – kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte. Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su fermentų, dalyvaujančių jį įsisavinant, aktyvumo sutrikimais.

Kokie vaikai linkę sirgti rachitu?

Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai – gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Dažnesnis rachitas dvyniams, taip pat vaikams, anksti pradėtiems maitinti nevisaverčiais dirbtiniais mišiniais ar karvės pienu be pridėtinio vitamino D.

Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Rizikos grupėje yra vaikai, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų ir inkstų ligomis.

Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams. Vasarą, kai gausu saulės spindulių ir vaikas ilgai būna lauke, odoje sintezuojama daugiau vitamino D.

Kada tėvams derėtų sunerimti dėl rachito?

Įtarti rachitą tėveliai galėtų iš kai kurių požymių, o pastebėjus bent vieną iš jų, reikia skubėti pas gydytoją.

• Vaikas tampa neramus, vangus, irzlus, dirglus, blogiau miega, krūpčioja nuo garso ar šviesos.
• Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Dėl jaučiamo diskomforto kūdikis pradeda trinti galvą į pagalvę, o dėl to nuplinka pakaušis.
• Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Sumažėjus raumenų tonusui, paguldytam ant pilvuko mažyliui sunku pakelti ir išlaikyti galvą.
• Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti ir vaikščioti.

Vitaminas D svarbus imunitetui, todėl jis susilpnėja šio vitamino negaunantiems užtektinai vaikams ir jie dažniau serga infekcinėmis ligomis.

Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai – kaulų audinio tankio pažeidimai – matomi rentgenogramose. Vitaminas D aktyviai dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, pagerina kaulams svarbaus kalcio pasisavinimą, o jo trūkstant sumažėja ir kalcio. Tuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, suminkštėja kaulai, deformuojasi skeletas, sulėtėja dantų augimas.

Mažiems vaikams būdinga kojų deformacija (o formos kojos). Suminkštėja kaukolės kaulai, esantys pakaušio srityje, ar didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, pasikeičia krūtinės forma.
Šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose atsiranda sustorėjimai – vadinamieji rachitiniai karoliai,
deformuojasi stuburas.

Kaip gydomas rachitas?

Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min. Tai ypač patogu bijantiems dūrio į veną vaikams, taip pat – ir mamoms.

Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistuose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Gydymas trunka 1–3 mėnesius.

Rachitu sergantį kūdikį reikia dažniau vartyti, kad nesideformuotų kaulai, neskubėti sodinti, gydytojas gali skirti masažą ir mankštą.

Rachito prevencija

Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas. Būsimai mamai reikia subalansuotai maitintis, ji turėtų užtektinai laiko praleisti saulėje.

Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Profilaktinę vitamino D dozę gydytojas parenka kiekvienam vaikui individualiai – pagal jo kūno masę, augimo tempą, sveikatos būklę, mitybą, buvimą lauke ir sezoną.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių, taip pat autoimuninių ir onkologinių ligų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė