Nuo vitamino D priklauso kalcio ir magnio pasisavinimas. Vitaminas D padeda organizmui išvengti širdies ir odos ligų, nugalėti vėžį (stabdo vėžio ląstelių augimą), subalansuoti nervų sistemą. Su jo trūkumu susijęs dažnas nūdienos negalavimas – lėtinio nuovargio sindromas. Vitaminas D – arterinės hipertenzijos bei pirmojo tipo diabeto profilaktika.

Ką mama turi žinoti apie vitaminus D2 ir D3

D – riebaluose tirpus vitaminas. Vitaminu D vadinama keletas panašios struktūros ir tą patį vaidmenį organizme atliekančių cheminių junginių. Svarbiausi iš jų – cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2) vitaminai. Vitamino D2 gauname iš augalinio maisto, o D3 – iš gyvulinio. Tyrimais nustatyta, kad daug veiksmingesnis vitaminas D3. Šis vitaminas vadinamas saulės vitaminu. Organizme jis pasigamina odoje, veikiant saulės spinduliams. Todėl specialistai pataria kasdien pasimėgauti10 –15 minučių saulės voniomis. Saulėje reikėtų atidengti veidą, rankas ir kojas.

Iš kur daugiausiai vaikas gali gauti vitamino D?

Šio vitamino yra duonoje, kituose grūdiniuose produktuose, piene. Pagrindiniai vitamino D maisto šaltiniai: rūgštaus pieno produktai, kiaušinio trynys, sūris, grietinėlė, varškė, jūriniai produktai, grybai. Daug vitamino D3 yra žuvų kepenyse, jo turi silkė, skumbrė, otas, tunas, menkė, lašiša, jo gausu žuvų taukuose, ypač – menkės kepenų taukuose. Šiuos maisto produktus turėtų valgyti ir vaikas, ir žindanti mama. Geriausias vitamino D3 šaltinis – ne pramoniniu būdu užaugintos, o laukinės žuvys, bet iškeptoje žuvyje šio vitamino daug mažiau. Kai kurie maisto produktai būna papildyti vitaminu D, tik jo kiekio nepakanka.

Vitamino D3 daugiausia mums dovanoja saulė: jį gamina būtent ultravioletiniai spinduliai.

Kai trūksta vitamino D

Vitamino D trūkumas organizme nustatomas pagal kraujo tyrimą. Pagrindiniai šio vitamino trūkumo simptomai: prastas apetitas, nemiga, burnos ir gerklės perštėjimas, svorio sumažėjimas, suprastėjęs regėjimas.

Vitamino D stoka taip pat sukelia kalcio apykaitos sutrikimus: šis elementas prastai įsavinamas žarnyne, dėl to nusilpsta ir skauda raumenis, kankina nemiga, dirglumas. Tuomet organizmas pasiima šio elemento iš jo atsargų saugyklos – kaulų, ir mažėja kaulų tankis.

Šio vitamino trūkumo pasekmės gana rimtos – ypač gali nukentėti mažas vaikas ir paauglys. Vaikams tai sunkios ligos – rachito priežastis. Gali deformuotis vaiko stuburas, liga stabdo jo augimą ir vystymąsi, sukelia kaulų minkštėjimą ir lūžius. Suaugusiųjų liga, susijusi su šio vitamino stoka, – osteomaliacija. Ji panaši į vaikų rachitą, taip pat išlinksta suminkštėję kaulai. Osteomaliacija išsivysto dėl kaulų mineralizacijos sutrikimo trūkstant vitamino D.

Vitaminas D palaiko reikiamą neorganinio fosforo kiekį kraujyje, turi reikšmės žarnyno ir kepenų darbui bei stiprina imunitetą. Vitaminas svarbus normaliam skydliaukės funkcionavimui, širdies veiklai, geram kraujo krešėjimui, turi didelės įtakos raumenų vystymuisi.

Vitamino D trūkumas susijęs su imuninėmis ligomis, parodontoze, osteoporoze. Vaikai ir vyresni suaugusieji linkę patirti sunkesnes traumas griūdami.

Pediatrai pataria duoti vitamino D papildą rachito profilaktikai ir mamos pienu maitinamam kūdikiui. Nustatyta, kad mamos piene esančio vitamino D nepakanka augančio kūdikio vystymuisi. Šis vitaminas būtinas komponentas kalcio įsavinimui kūdikio kauluose. Jeigu vaikui trūksta D, jo kaulai nesutvirtėja ir išsikreivina kojytės, deformuojasi krūtinės ląsta ir sulėtėja augimas. Taip pat kūdikiui vėluoja sutvirtėti momenėlis, laiku neprasikala dantukai.

Kiek reikia vitamino D?

Ir vaikas, ir suaugusysis gerai sveikatai turi gauti pakankamai šio vitamino iš įvairių šaltinių: maisto, saulės spindulių, taip pat – maisto papildų.

Rekomenduojama šio vitamino paros norma suaugusiajam – 5 mikrogramai; nėščiai moteriai jo reikia dvigubai daugiau ; kūdikis jo turi gauti – nuo 7,5 iki 10 ; vaikas (priklausomai nuo amžiaus) – 2,5 –10 mikrogramų.

Kodėl pritrūksta vitamino D?

Vitaminą D3 mums suteikiančiais saulės spinduliais kenksminga mėgautis per daug: ilgai būnant saulėje galima susirgti sunkiomis odos ligomis, net vėžiu. Ypač nuo saulės gali nukentėti kūdikis ir mažas vaikas. Todėl odą nuo ultavioletinių spindulių apsaugome kremais, losjonais, kurie labai stabdo ir vitamino D gamybą organizme. Pavyzdžiui, kremas su 8 SPF apsauga šio vitamino gamybą sumažina net 97 proc.

Žiemą daug laiko praleidžiame patalpose, o ir saulė palepina labai retai, todėl baigiantis sezonui daugelis mūsų stokojame vitamino D3. Be to, Lietuvoje saulės trūksta ištisus metus: daug apsiniaukusių dienų ir vasarą, dažnai lyja.

Gauti pakankamai vitamino D3 iš maisto nei vaikas, nei suaugusysis taip pat negali, nes daugelyje maisto produktų šio vitamino nėra, o žuvies patiekalus valgome pernelyg retai. Taigi su maistu ir saule gaunamas šio vitamino kiekis sudaro nedidelę dalį – maždaug 10 proc. reikiamo.

Todėl gydytojai pataria ir vaikams, ir suaugusiesiems vartoti vitamino D3 maisto papildus. Šis riebaluose tirpus vitaminas gerai pasisavinamas ištirpintas natūraliame aliejuje.

Parengė Dalia Petrutytė