Su vitaminais draugaujame ištisus metus

Tradiciškai vitaminais susirūpiname pavasarį, įsitikinę, kad vitaminų trūkumas – tik šio sezono problema, o rudenį jų pakanka. Kai kurie tėvai vadovaujasi nuomone, kad vasarą ir ankstyvą rudenį prisivalgęs šviežių vaisių, daržovių ir uogų vaikas apsirūpina vitaminais ilgam, deja, organizmas daugumos vitaminų atsargų nekaupia. Riebaluose tirpių vitaminų užtenka neilgam, pavyzdžiui, A, D, E, K, atsargos išsilaiko organizme tik 1-2 savaites, o vandenyje tirpūs vitaminai greitai iškeliauja su šlapimu.

Rudenį mažyliai daug laiko praleidžia darželyje, o mokinukų pečius užgula pirmasis įtempto darbo trimestras po vasaros, be to, ateina pirmieji šalčiai, – tai sukelia įtampą visoms vaiko organizmo sistemoms. Todėl eikvojama daugiau medžiagų, taip pat ir vitaminų, kurių vaikui gali pritrūkti bet kuriuo metų laiku. Dėl vitaminų stokos pirmiausia nukenčia vaiko augimas, organizmas nebegali pasisavinti būtinų maistingųjų medžiagų, o silpnesnis vaikas daug imlesnis šaltuoju metų periodu atakuojantiems virusams.

Kai vitaminų vaikas gauna per mažai

Jeigu vaikas sunkiai keliasi rytais, tapo irzlus, dingo apetitas, išsausėjo oda ir joje atsirado pūlinukų, ėmė lūžinėti nagai, tėveliai turėtų susirūpinti, nes tai vitaminų stokos požymiai. Dėl vitaminų stokos gali apnikti pleiskanos, stomatitas, alergija, nublankti plaukai. Dauguma šių bėdų greitai užklumpa intensyvaus augimo periodu: pirmaisiais gyvenimo metais, neduoda ramybės 6-8 metų vaikams bei 12-14 metų paaugliams.

Dėl vitamino A stokos išsausėja ne tik oda, bet ir gleivinės, skilinėja lūpos ir burnos kampučiai. Mokslininkai nustatė, kad vitamino E stoka susilpnina organizmo apsaugines funkcijas, o trūkstant vitamino D mažylis pasidaro neramus, sutrinka miegas, silpsta raumenys. Kūdikiams, kuriems negalima ilgai būti saulėje, mamos šio vitamino duoda papildomai, nes kitaip sutriktų vystymasis.

Iš vandenyje tirpių vitaminų labiausiai vaikas nukenčia dėl C (askorbo rūgšties) ir B grupės vitaminų stokos. Kai per mažai vitamino C, nusilpsta imunitetas. Todėl vaikas dažniau serga peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis. Vienas iš požymių, kad šio vitamino trūksta – kraujuojančios dantenos, taip pat gali slinkti plaukai, sutrikti miegas. B grupės vitaminai būtini normaliai medžiagų apykaitai, o kai jų vaikas gauna per mažai, jis greičiau pavargsta, pasidaro dirglus, silpsta atmintis. Askorbo rūgštis kartu su vitaminais B₁₂, B₆ ir E stimuliuoja imunitetą. Vitamino A reikia ne tik regėjimui, bet ir normaliam augimui bei atsparumui ligoms.

Atėjus šaltajam metų periodui labai svarbu, kad vaiko organizmas pajėgtų atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus, todėl svarbiausių vitaminų: A,C, E, D, B grupės, reikia suvartoti daugiau.

Vitaminai maiste

Kad vaikas gautų vitaminų, jis turi kasdien valgyti daržovių, vaisių, žalumynų, ankštinių augalų, mėsos, riešutų, patiekalus reikėtų pagardinti augaliniais aliejais. Daug vitaminų grubaus malimo miltų duonoje su sėlenomis, kurios yra naudingiausia grūdo dalis. Per dieną mažyliui reikia suvalgyti 4-5 porcijas daržovių ir vaisių. Į salotas ir daržovių mišraines įdėkite daigintų kviečių, saulėgrąžų, pupelių, žirnelių. Juose gausu vitaminų C ir B₆, B₂, folio rūgšties. Patiekalus vaikui būtinai gaminkite su įvairiais žalumynais: krapais, petražolėmis, salotomis, bazilikais, svogūnų laiškais.

Rudenį ir žiemą duokite vaikui raugintų kopūstų, trintų uogų, marinuotų obuolių. Juose išlieka beveik visi vasaros vitaminai B ir C. Labai gerai vitaminus išlaiko marinuotos ir sūdytos daržovės, šaldytos uogos ir vaisiai. Naudingi ir namuose tinkamai konservuoti maisto produktai. Vitamino C taip pat rasite raugintuose ir šviežiuose kopūstuose, spanguolėse, bruknėse, svogūnų galvose, citrusiniuose vaisiuose.

Vitamino B1 yra mėsoje, rupaus malimo miltų duonoje, kruopose (grikių, avižų, sorų). Vitaminas E ant vaiko stalo pateks pagardinus patiekalus augaliniu aliejumi.

Vitaminų kiekis maiste priklauso ir nuo jo paruošimo būdo. Geriausiai jie išlieka kepant folijoje ir gaminant garuose. Daržoves virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies nedideliame kiekyje vandens.

Kitos svarbios medžiagos

Vaiko organizmo atsparumui būtini baltymai bei mineralinės medžiagos. Jų turi riešutai, kepenys, saulėgrąžos, kviečiai, džiovinti vaisiai, daržovės. Būtinas jodas, kuris įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, jo reikia visiems imuninės apsaugos mechanizmams. Jodo turi ridikėliai, grybai, uogos, burokai, jūros žuvys.

Svarbus mineralas, padedantis kovoti su infekcijomis, – cinkas. Jo daugiausia kiaušiniuose, jautienoje, kalakutienoje, grikiuose, riešutuose, žirniuose, pupelėse, bulvėse. Imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai būtino seleno vaikas gali gauti valgydamas braziliškus riešutus, jo yra kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse, raudonoje mėsoje.

Dėl kalcio stokos sutrinka kaulų vystymasis, kalcis reikalingas dantims, nervams ir raumenims. Pagrindinis šio mineralo šaltinis – pienas ir jo produktai, kurių vaiko racione neturi trūkti. Jei per mažai magnio, vaikas lėčiau auga, jaučia silpnumą, pasidaro dirglus. Daugiausia magnio turi žuvis, chalva, sojos, vaisiai. Jo yra rupaus malimo grūdų duonoje, kruopose, pupose, žirniuose, riešutuose, daržovėse.

Vien maistas stiprybės nesuteikia

Jeigu norime su maistu gauti, pavyzdžiui, vitamino B1 paros normą (1,5 mg), teks suvalgyti kilogramą juodos duonos arba pusę kilogramo neriebios mėsos. Per parą būtinas vitamino B2 kiekis yra litre pieno arba puskilogramyje varškės. Be to, perdirbti dabartiniai maisto produktai neturi tiek vitaminų bei mineralų, kiek reikėtų. Nuskintos daržovės ir vaisiai dalį jų taip pat praranda.

Taigi, vien maistas nesuteiks visų vaikui būtinų medžiagų, kurios ypač svarbios jo imunitetui šaltuoju metų periodu. Todėl racionalią mitybą geriausia derinti su maisto papildais. Vaikui pirkite tik jo amžiui pritaikytus vitaminų ir mineralų maisto papildus. Nepamirškite, kad geriausiai vitaminai pasisavinami valgant.

Pediatrai pataria infekcijų periodu vaikui duoti ežiuolių preparatą. Šis augalas gerai pažįstama imuniteto stiprinimo priemonė, vartojama norint išvengti peršalimo ligų ir greičiau pasveikti susirgus. Tyrimais įrodyta, kad ežiuolės turi medžiagų, kurios stimuliuoja su infekcijomis kovojančias ląsteles, malšina uždegimus ir naikina virusus.

Parengė Dalia Petrutytė