MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Sveiko gyvenimo įgūdžiai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistų nuomone, vaiko sveikatos užtikrinimui būtina laikytis tinkamos dienotvarkės nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Ankstyva vaikystė yra spartaus vystymosi laikotarpis ir tai yra tas momentas, kai reikia pasirinkti tokį šeimos gyvenimo būdą, kuris palankus vaiko sveikatai.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikai iki penkerių metų, kad augtų sveiki, turi mažiau laiko praleisti prie televizorių ir kitų įrenginių ekranų, vežimėliuose ir kėdutėse, gerai išsimiegoti ir užsiimti aktyvesniais žaidimais. Fizinė veikla prisideda prie motorinių gebėjimų vystymosi, gerina protinius ir fizinius gebėjimus.

Tai, ką vaikas veikia per dieną, yra labai svarbu. Mažo vaiko sveikatą neigiamai veikia ir miego trūkumas, ir per ilgas sėdėjimas prie įrenginių ekranų arba vaikiškose kėdutėse ir vežimėliuose. Didesnis fizinis aktyvumas ir kokybiškas mažų vaikų miegas prisideda prie jų fizinės ir psichinės sveikatos bei gerovės, padeda išvengti nutukimo ir su tuo susijusių ligų vėlesniame gyvenime.

Todėl patariama stengtis, kad laiko, kai vaikas yra nejudrus, dienotvarkėje būtų mažiau. Pasyvią veiklą, kurios metu vaikas mažai juda, vertėtų pakeisti aktyviais žaidimais. Tai padės formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius nuo pat vaikystės, o jie lems požiūrį į sveikatą ir paauglystėje bei suaugus.

Kai vaikas sėdi kėdutėje ar vežimėlyje, jo vystymuisi itin svarbus bendravimas su suaugusiuoju ir tokie užsiėmimai kaip skaitymas, įvairių istorijų pasakojimas, dainavimas ir galvosūkių sprendimas.

PSO parengtos mažų vaikų fizinio aktyvumo ir miego rekomendacijos

PSO specialistų nuomone, šių rekomendacijų laikymasis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus svarbus vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei sveikatai visą gyvenimą.

 Kūdikiai (iki vienerių metų)

• Kelis kartus per dieną patariama užsiimti įvairia fizine veikla, pavyzdžiui, žaisti ant grindų su suaugusiuoju, ir kuo daugiau tokių žaidimų, tuo geriau. Jei vaikas dar negali savarankiškai judėti, patariama, kad jis bent 30 minučių per dieną praleistų gulėdamas ant pilvo (įvairiu paros metu būdravimo periodais).
• Kūdikiams nedera sėdėti ilgiau nei 1 valandą (pvz., lopšiuose arba vežimėliuose, vaikiškose kėdutėse arba įvairiose nešioklėse). Tokio amžiaus mažylio nerekomenduojama sodinti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Tada, kai vaikas nejudrus, suaugusysis turėtų bendrauti su juo, pavyzdžiui, skaityti pasakas ar pasakoti istorijas.
• 0–3 mėnesių kūdikis turi gerai išsimiegoti 14–17 valandų, o 4–11 mėnesių mažyliui būtina išmiegoti 12–16 valandų, įskaitant dienos miegą.

Vaikai nuo 1 iki 2 metų

• Iš viso bent 180 minučių per dieną mažylis turėtų užsiimti įvairiomis bet kokio intensyvumo veiklomis, įskaitant vidutinio sunkumo ar intensyvią fizinę veiklą.
• Vaikas neturėtų ilgiau nei 1 valandą sėdėti, pavyzdžiui, vežimėlyje, vaikiškoje kėdutėje. Vienerių metų vaikams nerekomenduojama žiūrėti į ekraną (pavyzdžiui, žiūrėti animacinius filmus per televizorių ar kitokius įrenginius, žaisti vaizdo žaidimus). 2 metų vaikams prie ekrano patariama nepraleisti ilgiau laiko nei 1 valandą per dieną, ir geriau, jeigu jis tai darys dar trumpiau. Kai mažylis nejudrus, su juo turėtų bendrauti suaugusysis, pavyzdžiui, pasekti pasaką arba ką nors papasakoti.
• Vaikui reikia 11–14 valandų kokybiško miego, įskaitant dienos miegą, nuosekliai laikantis miego ir aktyvumo režimo.

Vaikai nuo 3 iki 4 metų

• Tokio amžiaus vaikams taip pat ne mažiau kaip 180 minučių per dieną būtina įvairi bet kokio intensyvumo fizinė veikla, o iš jų ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo.
• Vaikai neturi likti nejudrūs ilgiau nei 1 valandą. Taip pat jiems nedera žiūrėti ilgiau nei 1 valandą per dieną į televizoriaus ar kito įrenginio ekraną. Kai vaikas nėra judrus, su juo turėtų bendrauti suaugęs žmogus, pavyzdžiui, ką nors paskaityti, papasakoti ar aptarti.
• Mažylis turi miegoti 10–13 valandų per parą, įskaitant dienos miegą, ir laikytis dienotvarkės.

Parengta pagal PSO medžiagą

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vaikas pradeda suvokti, kaip jo elgesys veikia tėvus, ir atvirkščiai, kaip jį veikia mamos ar tėčio veiksmai. Tokio amžiaus vaikas tampa mažiau priklausomas nuo mamos ir labai nebesikankina, kai ji neilgam dingsta iš akiračio.

Kalbos raida

Maždaug dvejų metų vaikas pradeda kurti 2–3 žodžių sakinius, naudodamas įvardžius (aš, tu, mano). Kiekvieną mėnesį jis išmoksta vis daugiau žodžių ir vartoja juos kalboje, jo kalba tampa vis suprantamesnė. Iki trejų metų kalbiniai gebėjimai tobulėja: vaikas pradeda konstruoti 3–5 žodžių ar net ilgesnius sakinius. Jis pradeda įvaldyti dialogą: iš pradžių trumpą, o paskui vis ilgesnį.

Vaikas išmoksta kalbėti apie tai, kas jam nutiko dieną. Padedamas tėvų, jis gali surikiuoti įvykius taip, kad iš jų būtų sukurta paprasta istorija, pavyzdžiui: „Aš nuėjau į parduotuvę.“ – „Ką tu ten veikei?“ – „Aš nusipirkau pieno”. Artėdamas prie trejų metų vaikas jau sugeba sugalvoti ir papasakoti trumpą, nesudėtingą istoriją, pagrįstą savo patirtimi ir įspūdžiais. Taip pat šiame amžiuje atsiranda abstraktaus mąstymo užuomazga. Vaikas geba samprotauti apie žmones ir objektus, kurie yra už matymo ribų: „Močiutė nuėjo į parduotuvę“ arba „Mano kamuolys ant medžio“.

Mąstymas

Kognityvinių įgūdžių vystymuisi turi įtakos viskas, ką vaikui pavyko išmokti, todėl kuo įvairesnė jo patirtis, tuo geriau. Jis įvaldo tokias sąvokas kaip laikas ar priešingybės: pavyzdžiui, didelis – mažas, diena – naktis. Vaikas pradeda rodyti į kūno dalis, pagal jų funkcijas, mokosi rūšiuoti daiktus ir rasti tas pačias formas bei spalvas. Mažylis išmoksta įsiminti, kaip atrodo daiktai: pavyzdžiui, obuoliai yra raudoni ir apvalūs. Jo uždavinių sprendimo metodas yra bandymai ir klaidos.

Žaidimai ir mokymasis

Žaidimas ypač svarbus ankstyvame amžiuje, nes tai yra pagrindinis mažų vaikų mokymosi būdas. 2–3 metų vaikai mėgsta žaisti su kitais, piešti pieštukais ar teptuku. Žaisdami jie pamažu išmoksta laukti savo eilės. Šiame amžiuje jiems patinka, kai suaugusieji pasakoja istorijas, skaito ar dainuoja.

Buitiniai įgūdžiai

Vaikas pradeda mėgdžioti savo tėvus kasdienėje veikloje ir išmoksta pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, jis pats plaunasi rankas ir nusiprausia, valgo ir rengiasi savarankiškai, nors kol kas jam geriau pavyksta nusirengti nei apsirengti. Vaikas vis dar mokosi, o tėvams tenka jam padėti. Tėvai gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, leisdami jam padėti namuose atlikti paprastas užduotis, tokias kaip grindų šlavimas ar dulkių valymas. Sūnus ar dukra didžiuosis nauju pagalbininko vaidmeniu.

Kaip padėti vaikui įvaldyti reikiamus įgūdžius?

Yra daug būdų ugdyti vaiką šiame amžiuje. Štai keletas iš jų.

• Suteikite savo vaikui galimybę žaisti su bendraamžiais: žaidimas yra puikus būdas susirasti draugų ir įsisavinti socialinius įgūdžius. Tačiau nesitikėkite, kad mažylis greitai išmoks dalintis savo žaislais ir turės daug kantrybės: tokio amžiaus vaikai vis dar mano, kad viskas aplink juos paklūsta jų valiai.
• Skatinkite mokytis buities įgūdžių, tokių kaip šaukšto naudojimas ir batų apsiavimas. Šie veiksmai lavina motoriką, taip pat gebėjimą mąstyti.
• Kalbėkite su vaiku: vardinkite objektus, apibūdinkite savo ir jo veiksmus. Pasakokite apie kūno dalis, žaislus, indus ar baldus: kuo daugiau pokalbių, tuo sparčiau vystosi vaiko kalba. Supažindinkite jį su objektų savybėmis. Pavyzdžiui, kėdė, gali būti didelė, raudona ar net didelė raudona kėdė.
• Suteikite prasmę vaiko žodžiams klausydamiesi jo ir atsakydami į jo replikas. Jei, pavyzdžiui, mažylis sako: „Mama, pienas“, galite atsakyti: „Ar nori, kad mama duotų tau pieno?“ Toks atgalinis ryšys leidžia vaikui jaustis vertinamam ir mylimam.
• Garsiai skaitykite: poezijos ir prozos skaitymas kartu, istorijų kūrimas ir dainavimas padeda lavinti kalbą ir vaizduotę.
• Gaminkite maistą drauge su vaiku: tai padės jūsų mažyliui susidomėti kulinarija, išmokti naujų žodžių. Taip pat jis susipažins su matematikos sąvokomis, tokiomis kaip pusė, arbatinis šaukštelis ar 30 minučių. Mažiems vaikams galite patikėti paprastas užduotis, pavyzdžiui, išmaišyti salotas ar sudėti sumuštinio produktus.

Pagal raisingchildren.net.au informaciją

Sintezatorius arba žaislinis instrumentas

Vaikų raidos specialistai yra nustatę, kad būtent apie 4-uosius gyvenimo metus vaikai priima daugiausiai informacijos. Jie gali užduoti po kelis šimtus klausimų per dieną ir šiuo metu būna kaip kempinės – sugeria visas žinias, tobulėja ir auga tiesiog prieš akis. Tai yra puikus laikas įvesti naują hobį, pramogą ir žaidimą į vaiko gyvenimą. Muzikalumas glūdi kiekviename iš mūsų, svarbu yra tinkamai jį pažaboti. Vienam reikės daugiau laiko, kitam – mažiau, tačiau muzika leis visiems vaikams džiaugtis, išreikšti save bei turėti nerizikingą, prasmingą kūrybinę veiklą. Sintezatorius neapribos vaiko bei leis jam įgauti įgūdžių. P.S. Mocartas pianinu pradėjo groti būdamas vos 3-ejų… 

Konstruktorius

Nesvarbu ar tai LEGO ar paprastos kaladėlės – konstruktoriai ugdo vaiko nuoseklumą, kantrybę, norą siekti rezultato. Gera tai, kad tokiu žaidimu vaikas gali užsiimti ir būdamas vienas, ir su draugais, mokytis dirbti komandoje. Šaunus tėvų sprendimas būna nupirkti tiesiog konstruktoriaus kaladėlių maišą ar dėžę, kur nėra aiškaus brėžinio ar specialių figūrų, pagal kurias vaikas turi viską padaryti. Nors ir pastarasis variantas atžalą gerokai pradžiugins, neužbrėždami vaikui kūrybinių rėmų galite sužadinti jo aistrą architektūrai, statyboms, kūrybai. Vienas iš žymiausių architektų F.Gehry viename interviu minėjo, kad jo aistra šiam dalykui prasidėjo dar vaikystėje, kai tėtis duodavo medines kaladėles, iš kurių mažasis Frenkas statė bokštus.

Play-Doh plastilinas

Tiks bet koks plastilinas, nebūtinai vien žymusis Play-Doh. Kaip molis, jis yra tamprus, lankstus, plastiškas, todėl vaikas galės išdykauti arba konstruktyviai žaisti kažką kurdamas. Svarbu vaiką pamokyti ir jam paaiškinti, kaip tinkamai elgtis su plastilinu. Galima kurti kažką pagal formeles, galima statyti laisvamaniškai, kaip tik vaikas panorės.

Interaktyvūs žaislai

Ar atsimenate „Furby“, „Tamagochi“? Tai yra interaktyvūs žaislai, kurie reaguoja į vaiko veiksmus. Paprastai šie žaislai yra skirti pareigos jausmo, atsakomybės bei panašių įgūdžių ugdymui. Lietuvoje interaktyvūs žaislai yra itin naudingi, nes su dauguma jų vaikas mokosi ir anglų kalbos, kuri ateityje jam arba jai pravers ne vieną kartą. Interaktyvius žaislus galima susieti ir su kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, kad vaikas dėtų pirmuosius žingsnius savarankiškumo link!

Piešimo lenta
Piešti patinka kone kiekvienam vaikui. Speciali magnetinė piešimo lenta ugdys vaiko kūrybiškumą, fantaziją. Nepatinkantį piešinį atžala galės kada panorėjęs(-usi) nutrinti, o patikusį – palikti, kol pabos. Magnetinė lenta leidžia neįpareigoti vaiko kurti kažką nepatinkančio. Jis arba ji gali daryti ir piešti tai, ką nori, neapriboti savęs siauruose rėmuose, tobulėti visokeriopai.

Atostogų planas

Psichologai pataria atostogų pramogas numatyti iš anksto. Juk nenorite, kad vaikas didžiąją laisvo laiko dalį praleistų prie kompiuterio ar televizoriaus. Mokinuką galite porai savaičių išleisti į vaikų stovyklą, o drauge su darželinuke sesute juos galima palydėti viešnagėn pas senelius. Kai ateis jūsų atostogų metas, mėnesį galėsite ilsėtis visi drauge, pavyzdžiui, keletą savaičių prie jūros, o dar vieną savaitę leisitės į turistinį žygį. Visas išvykas aptarkite drauge su vaikais. Laukdamas įdomios kelionės, vaikas bus užsiėmęs pasiruošimu: dėsis reikalingus daiktus, tyrinės turistinę įrangą arba, pavyzdžiui, mokysis fotografuoti. Kai kurie tėveliai vaikų atostogas planuoja kartu su draugų šeimomis – jūsų vaikai praleidžia kelias savaites, pavyzdžiui, kitoje šeimoje sodyboje, o vėliau visą mažųjų draugiją prižiūrite jūs.

Deja, dalį atostogų greičiausiai vaikui teks praleisti namuose – ypač, jei gyvenate didesniame mieste. Tuomet pasirūpinkite, kad lauke jis žaistų daugiau judrių žaidimų, sportuotų. Labiausiai išsekina vaikus kompiuteriniai žaidimai. Jeigu nepasiseka sukontroliuoti vaiko dieną, vakare stenkitės kuo daugiau laiko praleisti su juo lauke – žaiskite futbolą, važinėkitės dviračiu ar riedučiais, važiuokite maudytis prie ežero. Nesikrimskite dėl laukiančių namų ruošos darbų – vaiko sveikata svarbiau.

Savaitgalį galite drauge praleisti laiką ilgesnėje išvykoje – prie ežero, į sodybą arba paviešėti su vaikais vandens pramogų parke, zoologijos sode.

Miegoti ilgiau, bet ne iki pat pietų

Sunkiai išsprendžiama atostogų problema – dienos režimas. Anksti keltis ryte vaikui jau atsibodo per ištisus metus, todėl daugelis išmiega vos ne iki pat pietų, o vakare ilgai negali užmigti. Vaikų psichologai pataria išlaikyti dienos režimą – žinoma, skirtingą nuo darbų sezono. Svarbiausia, kad pradinių klasių mokinukas išmiegotų 11 valandų, o ikimokyklinukui reikia net 12-kos per dieną, 12-13 metų vaikui tebereikia10 valandų.

Saugios pramogos

Ypatingai reikėtų pasirūpinti vaiko saugumu, jeigu jis lieka vienas namuose. Savarankiškas laisvalaikis labai padidina ne tik pavojus kieme, bet ir namuose. Jeigu vaikas išsiruošia pas kitoje miesto dalyje gyvenančius senelius, aptarkite, kuriuo keliu geriau juos pasiekti ir kokiu transportu važiuoti. Įsitikinkite, kad vaikas sėkmingai pas juos nuvyko.

Patikrinkite vaiko sporto inventorių: paspirtuką, dviratį, riedučius, badmintono reikmenis. Bus ramiau, jei žinosite, kad šie daiktai tvarkingi ir saugūs.

Nuosava lysvė vietoj traškučių

Vasarą tėvams sunkiau kontroliuoti vaiko mitybą. Nematysite, kaip mažasis smaližius kišenpinigius išleis traškučiams, gazuotiems gėrimams ir gausybei porcijų ledų arba pasistiprins greito maisto kavinėje. Jis negalvoja apie maisto naudą, tėvų žodžiai taip pat vargu ar padarys įspūdį, bet galite pagudrauti – patraukite vaiką savo kulinarinėmis idėjomis. Drauge paruoškite skanias daržovių salotas arba uogų desertą, iškepkite pyragą arba pasigaminkite sulčių kokteilį. Kai kuriuos patiekalus vaikas išmoks pagaminti be jūsų pagalbos, o juos drauge galėsite apsilaižydami pirštus degustuoti.

Jeigu atostogaujate sodyboje, pasiūlykite vaikui pasodinti nuosavą daržovių ar uogų lysvę, kurią jis pats ravės ir laistys, o vėliau drauge gaminsite skanius patiekalus.

Prie jūros su ikimokyklinuku

Ikimokyklinukų atostogos turi savų ypatumų. Mažo vaiko nepaliksi vieno namuose ir neišleisi į stovyklą. Važiuojant atostogauti toliau su mažamečiu, pediatrai pataria nepamiršti apie adaptacijos periodą, kuris gali trukti iki savaitės. Todėl atostogauti svečioje šalyje trumpiau negu dvi savaites –jokios naudos. Poilsis prie jūros ypač praverčia padidėjusius adenoidus turintiems vaikams, taip pat dažnai sergantiems peršalimo ligomis, bronchitu ir odos alergijomis. Tik saule mėgaukitės su saiku. Paplūdimyje vaikui geriausia būti iki 11 val. ir po 17 val. vakare. Net ir tuo laiku, kai saulė mažiau aktyvi, vaikui uždėkite kepurę, o atviras kūno dalis ištepkite kremu su maksimalia apsauga.

Kurorte nedera pamiršti ir dienotvarkės. Mažam vaikui būtinas dienos miegas, vakare migdyti vaiką taip pat reikia laiku. Todėl stenkitės, kad vakare, prieš eidamas į lovą, vaikas pernelyg neįsijaudrintų – ypač pirmosiomis dienomis kurorte.

Didžiausia vasaros poilsio bėda – apsinuodijimai, kuriuos dažnai sukelia virusai, esantys neįprastame vaikui vandenyje. Iš visų pakampių tyko žarnyno infekcijos – neplautų rankų, nešvarių vaisių ir nekokybiškų maisto produktų pasekmė. Vasarą vaikas lengvai gali pasigauti ir anginą ar kvėpavimo takų infekciją.

Basomis per žolę

Naudingas poilsis miestiečiui vaikui – pas kaime gyvenančius senelius arba sodyboje – toliau nuo civilizacijos. Ten, kur mažiau žmonių, daržovės ir vaisiai – tiesiai iš lysvės, jokios buitinės chemijos ir tik šiek tiek muilo. Pediatrų nuomone, vaikai, kurie dalį atostogų praleidžia kaime, rudenį ir žiemą rečiau serga peršalimo ligomis.

Natūralioje gamtoje vaikas gali prisibėgioti basas šilta žeme, pakvėpuoti grynu oru, atsigerti šaltinio vandens. Būtent bėgiojimas basomis žeme, žole arba šiltu smėliu natūraliai masažuoja pėdas. Kas gali būti sveikiau už žemės paviršiaus šilumos terapiją, kuri gerai sušildo kojas, todėl suaktyvėja ir visų organų darbas.

Atostogaujantis kaime vaikas ištisą dieną laksto lauke – ir saulėje, ir pavėsyje. Jis nebūna ištisai karštuose saulės spinduliuose. Nuolat aktyviai judant, gerėja visi apykaitos procesai organizme, jis gauna pakankamai deguonies. Saulėje organizme gaminasi vitaminas D, kuris gerina fosforo ir kalcio apykaitą.

Besimaudant vėsiame upelyje arba ežere treniruojama visa širdies ir kraujagyslių sistema. Mat vandenyje kraujagyslės susiaurėja, o saulėje išsiplečia.

Todėl galbūt neverta verstis per galvą – kad tik nuvežus vaiką prie jūros, juo labiau kad ten taip pat gausu žmonių, tas pats šurmulys ir kavinių maistas.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Grįžote namo, išleidote tėtį į darbą, ką gi įdomaus susigalvojate su sūneliu namie?

Mūsų diena prasideda dar naktį, kai mažasis keliasi pavalgyti ir pabendrauti – dažniausiai su didele šypsena. Po pusryčių – žaidimai, o po pietų miegelio skaitome pasakas arba knygelę apie Malio ir Kilos nuotykius, klausomės muzikos, šokam, žaidžiam „ku-kū”. Šį žaidimą Ainis galėtų žaisti visą dieną – juk taip smagu, kai mama kartu vaikšto keturiomis.

Pirmadienio rytais važiuojame į mažylių šokių pamokas. Mamos šoka su mažyliais ant rankų – taip per savo kūną perduoda judesius ir ritmą. Jau išmokom vienos valsą, lėtą valsą, sambą, polką, tango, disko šokius. Ainis, išgirdęs muziką, iš karto ima ploti rankutėm ir šokti.
Aš 12 metų šokau liaudies šokius dainų ir šokių ansamblyje „Ugnelė“. Vėliau su pertraukom – pramoginius, kuriuos šokome ir drauge su vyru. Kai gimė sūnus, šį pomėgį atidėjom, kol vaikas paaugs ir galės pabūti bent valandėlę su močiute, nes kol kas mamos nepaleidžia.

Tu mokai Ainį žaidimų ir šokių, o tėtis gal kokiais vyriškais pomėgiais bando sudominti vaiką? Kaip draugauja šeimos vyrai?

Vyras pirmas pakeitė vaikui sauskelnes, nuprausė ir apskritai – paėmė ant rankų. Visų šių gudrybių mokiausi iš jo. Tėčio užsiėmimas su vaiku nuo pat mėnesio amžiaus – dinaminė mankšta, nes aš nepajėgčiau. Mat trijų mėnesių Ainis jau svėrė 8 kilogramus. Daugelį šie pratimai baugina, bet vaikui smagu – krykštauja sau linksmas ir prašo dar. Kita vyrų tradicija – vakarinė košė su tėčiu. Valgo abu, bendrauja, pasakojasi apie dienos nuotykius ir rūpesčius. Tai atokvėpio minutė mamai.

Artimiausias planas – pritvirtinti vaikišką sėdynę ant tėčio dviračio ir – pirmyn į kelią. O toliau laukia ir kiti vyriški reikalai: futbolas, krepšinis, šaudymai, automobiliai ir t.t. Tada aš karaliausiu namuose.

Ką gi veiksi namuose, išleidusi vyrus savais reikalais?

Mėgstu daryti visokius rankdarbius. Mano laisvalaikio darbeliai – karpiniai, siuviniai, dekupažas, piešiniai, įvairios dekoracijos vaikų darželiams, kurių prireikia kitoms mamoms –rudenėlio šventėms ar Kalėdoms. Darau stalo korteles, kitus papuošimus, sienų dekoracijas. Ainio pirmojo gimtadienio dekoracijas sukūriau savo rankom, pati papuošiu ir krikštynas, kurios dar bus šią vasarą.

Kol vaikas paūgės, jo priežiūra – tavo kasdienybė. Kas labiausiai padėjo tau įsijausti į mamos vaidmenį, kokias auklėjimo, ugdymo gudrybes pritaikei savo vaikui?

Dar besilaukdami kūdikio, lankėme gyd. R. Šemetos kursus poroms (būtinai turi lankyti abu būsimi tėveliai). Ten plačiai pasakojama apie nėštumą bei gimdymą, kūdikį ir tėvystę. Po šių kursų nebelieka klausimų, pavyzdžiui, ką daryti, kai kūdikis beldžiasi į pasaulį. Tiesiog žinai ir esi rami. Vėliau, jau gimus sūnui, iškilo naujų klausimų: ką valgyti, kad nepakenkčiau vaikui, kada pradės gamintis pienas, ant kurio šono guldyti kūdikį, kaip maudyti, kaip mankštinti ir t.t. Padėjo Kristinos paskaita minėtuose kursuose apie naujagimio priežiūrą. Ji išmokė atlikti vaikui dinaminę mankštą. Tai nuostabus užsiėmimas tiek, kūdikiui, tiek tėvams.

Kitas neperkandamas dalykas buvo vaiko miegas. Kantrybė trūko, kai Ainiui buvo 9 mėnesiai, – jis keldavosi naktį kas valandą ar dvi. Susidoroti su šia problema padėjo „Sąmoningų mamų“ bendruomenės įkūrėjos G. Veličkienės paskaita apie kūdikio dienotvarkę ir ramų miegą.

Manau, daugeliui mamų bus įdomi tavo patirtis, kaip susitvarkėte miegelį?

Anksčiau, kiek vaikas prabusdavo naktį, tiek ramindavau žindydama. Būtent to daryti nederėjo, nes krūtys reikalingos maitinti, o ne raminti. Ilgainiui Ainis nebegalėjo užmigti savarankiškai – ir naktį, ir dieną užmigdavo tik žindomas. Pasirodo, tereikėjo laikytis dienotvarkės – migdyti ir maitinti tuo pačiu metu. Miegoti vaikas turi savo lovytėje su miego drabužėliais, padeda ritualai, tokie kaip masažas ar lopšinė. Kad nereikėtų kas valandą ar dvi keltis naktimis, tiesiog nemaitinau. Palikau vieną maitinimą paryčiais, o vaikui prabudus tik prieidavau ir nuramindavau paglostydama petuką ar galvytę. Vaikas supranta, kad mama šalia, nurimsta ir užmiega. Nereikia nei supti, nei žindyti – tiesiog pabūti šalia. Iš pradžių Ainis protestavo prieš kitokias taisykles, bet per keletą dienų įprato. Dabar vaikas užmiega per 10 minučių, o naktį prabunda tik porą kartų.

Ainį dar maitini savo pienu, gal turi kokį receptą, kad nepritrūktų mamos pieno?

Žindau keletą kartų per dieną dar ir dabar, nors Ainiui jau metukai. Receptas vienintelis – žindyti. Ir žindyti pagal poreikį, o ne pagal grafiką. Labai pagelbėjo gydytojo K. Vitkausko knyga „Kūdikio žindymas“. Neretai ją atsiversdavau, kai vaikas išgyvendavo augimo šuolį, o aš nežinojau kodėl jis taip dažnai valgo.

Kas tau buvo nuostabiausia tapus mama?

Įdomiausia buvo pamatyti, kiek turiu kantrybės – supti, maitinti, skaityti, žaisti, migdyti… Nėra paprasta auginti vaiką, bet nuostabu būti mama… Gražiausias mano atradimas tik tapus mama buvo vaiko šypsena ir žiovulys. Nuo pirmųjų dienų negaliu atsižiūrėti. Vis laukdavau, kada nusižiovaus.

Dabar – gegužį, atšokęs mažylių šokiuose pavasario šventę, Ainis pats užpūtė savo pirmojo gimtadienio žvakutę – paklaustas, kaip vėjelis pučia? Tikriausiai spėjo ir norą sugalvoti. Mama – tikrai suspėjo…

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė