Šiuolaikinių kontracepcijos priemonių pasiūla didžiulė ir kiekviena moteris gali išsirinkti tinkamiausią pagal sveikatos būklę, gyvenimo būdą bei norus. Daugumai šiandien didelės reikšmės turi ne tik kontracepcijos priemonės patikimumas, bet ir saugumas bei kuo silpnesnis bendras poveikis organizmui. Intrauterininė kontracepcija (gimdos spiralė) šiuo atveju yra viena iš pačių optimaliausių alternatyvų.

Gimdos spiralės pranašumai

Viena iš patikimiausių šiuolaikinių apsaugos priemonių – gimdos spiralė. Apsaugos nuo neplanuoto pastojimo efektyvumas siekia daugiau kaip 99 procentus (kaip ir tinkamai naudojamų kontraceptinių tablečių). Tačiau dėl patogumo gimdos spiralė yra pranašesnė už tabletes, ji nesukelia papildomų rūpesčių – galima visiškai nebegalvoti apie kontracepciją, užuot kasdien stengusis prisiminti, jog laikas išgerti tabletę. Tai ypač patikima apsauga, nes vartojimo klaidoms išvengti nereikalauja jokių pastangų visu spiralės naudojimo laikotarpiu. O pamiršus laiku išgerti tabletę geriamojo kontraceptiko efektyvumas sumažėja. Kainos atžvilgiu gimdos spiralės taip pat turi konkurencinių pranašumų, nors kainuoja ir daug daugiau negu pakelis tablečių, bet toliau nebereikia išleisti pinigų kontracepcijai net 5-7 metus – toks šių priemonių galiojimo periodas, todėl jos yra ekonomiškesnės.

Skirtingai nuo kontraceptinių tablečių, gimdos spiralių yra ir be hormonų, jos visiškai neveikia kitų organizmo sistemų. Nors ir nepagrįstai, bet daugelis Lietuvos moterų vis dar nerimauja būtent dėl hormonų poveikio. Tiesa, kai kurioms hormoninė kontracepcija negalima dėl įvairių negalavimų. Tuomet gimdos spiralė – ypač geras būdas, kai reikia ilgalaikės ir labai patikimos apsaugos.

Ramus gyvenimas po gimdymo ir tada, kai hormonų vartoti negalima

Gimdos spirales gydytojai pataria vyresnėms negu 35 metų rūkančioms moterims, taip pat sergančioms širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (hipertonija), diabetu ir kt., turinčioms riebalų apykaitos sutrikimų. Taip pat, jeigu įtariama pieno liaukų navikų rizika. Dėl minėtų sveikatos sutrikimų tokioms moterims hormoninės kontraceptinės priemonės netinka.

Aborto neišvengusiai moteriai gimdos spiralę galima įdėti iš karto po šios operacijos. Dar prieš nutraukiant nėštumą dėl to derėtų pasitarti su gydytoju. Pagimdžiusiai moteriai spiralę galima įdėti praėjus maždaug 6 savaitėms. Kaip ir mini piliules, kontraceptines tabletes, turinčias tik vieną hormoną – progestiną, gimdos spirales drąsiai gali rinktis žindančios mamos. Ši priemonė padės išvengti ankstyvo nėštumo (pastoti galima jau po kelių mėnesių nuo gimdymo), kuris yra per sunki našta dar nespėjusiam atsikurti ir sustiprėti organizmui.

Spiralė su aukso ir vario lydiniu – apsaugo net 7 metus

Nuo pastojimo nehormoninės gimdos spiralės apsaugo veikdamos iškart keliais būdais. Jų išskiriami vario jonai kiaušialąstę paveikia taip, kad ji tampa netinkama apvaisinimui. Vario dėka stabdomas ir spermatozoidų judėjimas, todėl jiems sudėtinga patekti į kiaušintakius. Taip pat spiralės keičia gimdos gleivinės savybes ir ji tampa netinkama įsitvirtinti apvaisintai kiaušialąstei (jei poveikis kiaušialąstei ir sprematozoidams būtų per silpnas ir apvaisinimas įvyktų). Įvairių spiralių poveikis nors ir panašus, tačiau tarpusavyje skiriasi, jis priklauso nuo medžiagų, iš kurių ji pagaminta, tiksliau – nuo išskiriamo vario jonų kiekio.

Gimdos spiralės pagrindas gaminamas iš elastingo plastiko. Tačiau vien plastikinės spiralės siūlomos labai retai – tik jautrioms variui moterims. Gerokai pranašesnės spiralės su vario arba aukso ir vario aktyviaisiais elementais, nes išskiria vario jonus, kurie veikia ne tik gimdos gleivinę, bet ir spermatozoidus, ir į kiaušintakius patekusias kiaušialąstes. Be to, varis turi antiseptinių savybių, todėl sumažėja uždegimų tikimybė.

Gimdos spiralė su aukso ir vario lydiniu – viena iš saugiausių nehormoninės kontracepcijos priemonių šiuo metu. Ji itin veiksminga dėl elektrocheminio poveikio, kuris minėtų metalų tarpusavio sąveikos dėka išskiriamų vario jonų kiekį padidina iki 60 proc. Dėl to atsirado galimybė sumažinti pačios spiralės svorį. Galvaninė reakcija tarp aukso ir vario prasideda tik spiralei patekus į rūgštinę gimdos terpę. Didelis šių metalų lydinio spiralės privalumas – ilgaamžiškumas. Pavyzdžiui, Gold Lily Exclusive gimdos spiralių efektyvumas išlieka iki 7 metų. Tokios priemonės apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo prilygsta tinkamai vartojamoms hormoninėms kontraceptinėms tabletėms.

Ką daryti apsisprendus dėl spiralės?

Dėl spiralės kiekviena moteris pirmiausia turi kreiptis į ginekologą, kuris pasiūlys pačius tinkamiausius variantus. Be to, spiralės negalima įdėti lytinių organų uždegimu sergančiai moteriai. Todėl, įtariant infekcinį susirgimą, svarbu prieš šią procedūrą atlikti tyrimus. Jeigu aptinkama infekcija, pirmiausia skiriamas gydymas, o gimdos spiralė įterpiama tik visiškai pasveikus.

Spiralė įdedama paprastai, tai nėra sudėtingesnė procedūra už kitas, atliekamas ginekologo kabinete, ir viskas trunka tik keletą minučių. Gimdos spiralę nebūtina išlaikyti visą jos galiojimo periodą, prireikus, ją galima pašalinti bet kuriuo metu. Išimti šią apsaugą dar paprasčiau negu įdėti, bet procedūrą taip pat atlieka gydytojas.

Kontraceptinis gimdos spiralės poveikis išnyksta iš karto – ją pašalinus. Mėnesinės atsiranda pagal įprastinį grafiką, nors gali vėluoti keletą dienų. Planuoti nėštumą, išėmus spiralę, galima jau po mėnesio.

Parengė Dalia Petrutytė

Apie kontracepcijos būdus, metodus, priemones kalbėti galima tegu ir tūkstantį kartų. Ši tema neišsemiama, nors ir sena, kaip pasaulis. Juk tiek šiandien, tiek viduramžiais, tiek dar seniau poroms ir ypač moterims buvo aktualu, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Prieš pusšimtį metų išrasta pirmoji hormoninė piliulė toli gražu skiriasi nuo šiuolaikinių. Anksčiau ji sukeldavo daugybę šalutinių reiškinių, tokių kaip galvos skausmas, pykinimas, kūno tinimas ir pan., šiandieniniai preparatai be pagrindinio kontraceptinio poveikio, papildomai padeda spręsti ir įvairias odos, padidėjusio plaukuotumo bei kitas problemas, sureguliuoja ir palengvina ilgas ir gausias mėnesines, neturi neigiamos įtakos moters emocinei būklei. Kaip teigia medicinos mokslų daktarė, medicinos centro „Maxmeda“ gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė, pastaruoju metu moterims vis labiau rūpi ne tik, kaip efektyviai apsisaugoti lytinių santykiu metu, bet ir kokia yra pasirinkto hormoninio preparato sudėtis – ieškoma kuo natūralesnių.

„Prieš kelerius metus visame pasaulyje buvo apklausta daugiau nei 21 tūkstantis moterų. Teirautasi, kas joms svarbiausia renkantis hormoninės kontracepcijos priemonę. Net 80 respondenčių įvardijo, kad joms aktualiausia yra tai, ar preparato sudėtinės dalys yra tapačios natūraliai moters kiaušidėse besigaminantiems hormonams, ar kontracepcijos poveikis atkartoja natūralias organizmo funkcijas“ – pasakoja Ž. Kasilovskienė.

Kuo ypatingi naujieji kontraceptikai?

„Pastoti nenorinčios moterys šiandien gali rinktis vis naujesnių preparatų, tai yra, kontraceptinių tablečių su natūraliu estrogenu ir progestinu, kurie yra identiški natūraliems moteriškiems lytiniams hormonams. Naujosios tabletės tiek sudėtimi, tiek vartojimo būdu skiriasi nuo ankstesniųjų“, – pasakoja Ž. Kasilovskienė. „Maxmeda“ ginekologė pastebi, kad šiuolaikinėje įtampos ir nuolatinio skubėjimo kupinoje kasdienybėje moterims nepaprastai svarbu, kad jų gyvenimo būdas būtų kiek įmanoma sveikesnis, jos siekia vartoti kuo ekologiškesnius, natūralesnius produktus.

„Šiandien moterys savo sveikatai skiria ypatingą dėmesį: sportuoja, derina mitybą, renkasi ekologišką kosmetiką. Reprodukcinės sveikatos ir kontracepcijos klausimai taip pat turėtų būti tarp šių sveikos gyvensenos prioritetų, ypač įvertinus tai, jog moteriai apsauga nuo neplanuoto nėštumo aktuali maždaug 30 jos gyvenimo metų.

Dėvimas natūralaus pluošto drabužis ar mažai cheminių medžiagų turintis kremas yra svarbu, bet didesnį dėmesį reikėtų teikti tam, ką valgome ir geriame, kokius preparatus vartojame.

Naujųjų kontraceptinių tablečių privalumas tas, kad jos neturi įtakos medžiagų apykaitai, nesutrikdo kepenų sistemos veiklos, neišprovokuoja metabolinių pokyčių. Tablečių pakuotėje būna 28, jos vartojamos be jokios pertraukos, kasdien po vieną. 24 dienas geriamos veikliosios ir 4 dienas – neveikliosios tabletės. Mėnesinės būna trumpos ir lengvos. Priešmenstruaciniai simptomai taip pat būna labai lengvi arba išnyksta visai, nes dėl trumpesnės pertraukos, kai negeriamos veikliosios tabletės, moters organizme nevyksta staigių hormoninių pokyčių“, – pasakoja gydytoja.

Anot Ž. Kasilovoskienės, neseniai mamomis tapusioms ir pametinukų auginti nenorinčioms moterims taip pat pravartu galvoti apie kontracepciją. „Toms pacientėms, kurios šimtu procentu nepasitiki natūralia organizmo apsauga kol maitinamas kūdikis bei nutrauktu lytiniu aktu, siūlyčiau išbandyti kontraceptines tabletes tik su progesteronu arba hormoninę spiralę. Tabletės nekeičia nei pieno kokybės, nei kiekybės, neturi jokio šalutinio poveikio mažylio sveikatai. Jas drąsiai gali vartoti ir tos moterys, kurioms negalima vartoti estrogenų. Tuo tarpu spiralė patogi tuo, kad ją įsidėjus ramiai jaustis galima net kelerius metus. Nereikia baimintis, jog tabletė bus išgerta ne laiku ar pamiršta apskritai, taip pat išvengiama pirminio vaistų skilimo kepenyse“, – pasakoja ginekologė.

Ar vartojant kontraceptikus iš tiesų sumažėja noras mylėtis?

Nesvarbu, kokią hormoninės kontracepcijos priemonę, o jų šiandien yra išties daug ir įvairių – tai tabletės, žiedas, pleistras, spiralė – pasirinktų pora, kai kurios jų tvirtina susiduriančios su problema – sumažėjusiu lytiniu potraukiu. „Visoms tuo besiskundžiančioms savo pacientėms ir jas atlydėjusiems vyrams sakau, jog dėl sumažėjusio moters noro mylėtis lengviausia apkaltinti kontraceptikus.

Tačiau labai daugeliu atvejų juk egzistuoja daugybė objektyvių priežasčių, kurių nei moteris, nei vyras nenori sau pripažinti. Pavyzdžiui, vyras natūraliai gali pradėti norėti dažniau mylėtis, kai jo draugė ar žmona pradeda vartoti veiksmingas kontracepcijos priemones. Lytinių santykių dažnumui įtakos gali turėti ir nuovargis, stresas, įtampa. Žinoma, kartais kai kurie hormoniniai preparatai iš tiesų sumažina lytinį potraukį, dėl to kuriamos vis naujos tabletės, siekiama, kad jos sukeltų kuo mažiau pašalinių reiškinių“, – pastebi Ž. Kasilovskienė. Anot gydytojos, dažniausiai tikrųjų nenoro mylėtis priežasčių pirmiausia reikėtų ieškoti poros tarpusavio santykiuose, būtina apie tai kalbėtis su gydytoju, nebijoti klausti, tartis, ieškoti tinkamiausios kontraceptinės priemonės.

Kontracepcija – tai moterų reikalas?

„Per daugybę darbo metų susidariau nuomonę, jog dauguma vyrų yra įsitikinę, kad saugumas lytinio akto metu – tai merginos, moters reikalas. Ypač ši tendencija populiari tarp vyresnio amžiaus vyriškių bei dar visiškai „žalio“ jaunimėlio. Taip būti neturėtų. Atsakomybę dėl santykių saugumo turėtų dalintis du žmonės.

Nepaprastai džiugu, jog paskutiniuoju metu daugėja jaunų vyrų, kurie į konsultaciją atlydi savo partneres, kartu domisi kontraceptinių priemonių privalumais ir trūkumais, kartu renkasi“, – pasakoja „Maxmeda“ gydytoja. Pasak Ž. Kasilovskienės, šmaikštesni ir drąsesni šio straipsnio skaitytojai greičiausiai atsikirstų – vyrai gal ir labiau rūpintųsi, kaip savo partnerę apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, jei turėtų iš ko rinktis. Kol kas kontracepcijos priemonių, skirtų tik vyrams, pasiūla nėra didelė: prezervatyvai bei nutrauktas lytinis aktas. Žinoma, galima dar paminėti ir chirurginę sterilizaciją. Tačiau retas vyras ryžtąsi tokiai procedūrai“, – šypteli ginekologė.

Šiandien, ko gero, devyni iš dešimties paauglių bei jaunuolių, paklausti galėtų išvardinti tuziną prezervatyvų rūšių bei kontraceptinių tablečių pavadinimų. Tačiau ar bent vienas iš jų galėtų pasakyti, kaip žmonės nuo nepageidaujamo nėštumo saugodavosi prieš kelis šimtus metų? Dar seniau? Meilės dienos proga apie senovėje naudotas kontraceptines priemones, pastarųjų evoliuciją, nusprendėme pasiteirauti žinomų žmonių. Ką jie žino? Mūsų pašnekovų atsakymus komentuoja gydytoja ginekologė bei vaistininkė.

Dainininkė Eva į klausimą, kokias kontraceptines priemones poros naudodavo senovėje, atsako lakoniškai. „Galbūt mano žinios šiuo klausimu ir skurdokos, nes niekada tuo nesidomėjau, bet manau, kad moterys TEN prieš ar po santykių įsikišdavo įvairių iš žolelių paruoštų mišinių, pavilgų. Spėju, kad poros dažnai naudodavo ir nutrauką lytinį aktą“, – dėsto atlikėja.

TV projektų administratorė, dainininkė Ingrida Kazlauskaitė teigia girdėjusi, kad seniau nėščios moterys gerdavo įvairių žolelių arbatų, kurios sukeldavo kraujavimą ir persileidimą. „Kažkur skaičiau, kad senovės Romoje gladiatoriams irgi buvo ruošiama specialių arbatų. Tačiau tuo tikslu, kad sumažintų lytinį potraukį ir vyrai galėtų galvoti apie savo tiesiogines pareigas – kariavimą. Viduramžiais vietoj prezervatyvo buvo naudojamos gyvulių žarnos. Tokie prezervatyvai buvo daugkartinio naudojimo“, – teigia I. Kazlauskaitė.

Nuo krokodilo išmatų iki rūtų

Kad ir kokie (ne)tikslūs būtų žinomų žmonių atsakymai į klausimą – kokias kontracepcijos priemones naudojo mūsų protėviai, verta atkreipti dėmesį į tai, jog pirmosios kontraceptinės priemonės buvo paminėtos maždaug 2000 m. prieš Kristų viename Egipto papiruse. Jame teigiama, kad nuo nėštumo apsaugo rūgštinę terpę makštyje turinčios sukelti medžiagos. Egiptietės šiuo tikslu naudodavo krokodilo išmatas, jas maišydavo su žolėmis ir medumi. Deja, jos nežinojo, kad išmatos sukurdavo priešingą terpę – šarminę, reikalingą spermatozoidams išgyventi. Tikėtina, kad ši kontraceptinė priemonė labiau veikdavo dėl savo nemalonaus kvapo – vyrai tiesiog neatlikdavo savo pareigos iki galo.

Senovės Kinijoje moterys, norėdamos nepastoti ar sukelti persileidimą, gurkšnodavo karštą gyvsidabrį. Šis cheminis elementas, naudotas kontracepcijos tikslais, senovėje buvo pats veiksmingiausias, mat išprovokuodavo paralyžių, traukulius, psichikos pakrikimus, galiausiai net mirtį. Akivaizdu, kad nėštumas tokiais atvejais buvo tikrai neįmanomas.

Senovėje moterys, vengdamos vaikų, į makštį kišdavo pusę citrinos, taip pat kempinę, išmirkytą acte. Kaip kontraceptikas buvo vartojama ir stipri rūtų arbata.

Daugkartinio naudojimo prezervatyvai?

Seniausiais žinomais prezervatyvais, anot mokslininkų, derėtų laikyti viduramžiais naudotas apsaugos priemones, pagamintas iš žuvies ir gyvūnų žarnų. Anuomet prezervatyvai buvo daugiau naudojami, siekiant užkirsti kelią venerinėms ligoms, o ne apsisaugoti nuo nėštumo.

Pirmasis prezervatyvą pradėjęs naudoti kontraceptiniais sumetimais buvo vienas garsiausių visų laikų meilužių – Giacomo Casanova. Jis naudodavo ne tik iš gyvūnų žarnas, bet ir lino medžiagos maišelius, surišamus juostele.

Įdomu yra tai, kad skirtingai nuo šiuolaikinių, pirmieji prezervatyvai iš gumos (jie pradėti gaminti XIX a. penktajame dešimtmetyje, išradus gumos vulkanizavimo būdą) buvo daugkartinio naudojimo. Po lytinių santykių vyrai juos išplaudavo, ištepdavo vazelinu ir saugodavo medinėse dėžutėse iki kito naudojimo.

Šiandien populiariausia – hormoninė kontracepcija

Taip tvirtina medicinos centro „Maxmeda“ ginekologė, medicinos mokslų daktarė Žaneta Kasilovskienė, kasdien bendraujanti su dešimtimis moterų, kurioms aktualūs kontracepcijos klausimai, bei mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, sulaukianti ne vienos jaunos merginos ir moters klausimų, kaip teisingai vartoti vienas ar kitas priemones, prašymo parduoti skubios kontracepcijos preparatų.

„Pirmosios hormoninės kontraceptinės tabletės buvo išrastos daugiau nei prieš 50 metų JAV. Jos sukėlė tikrą perversmą nėštumo planavimo procesuose. Šiandien hormoniniai kontraceptikai yra skirstomi pagal jų įsisavinimo būdą – tai būtų tabletės, pleistras, žiedas, hormoninė spiralė. Sudėtiniai geriami kontraceptikai gali būti vienfaziai, dvifaziai, trifaziai ir net keturfaziai preparatai. Populiariausi yra vienfaziai, kai kasdien geriama ta pati hormonų dozė (pakuotėje visos tabletės yra vienodos dozės), nors kartais skiriami keliafaziai preparatai“, – teigia gydytoja. Anot ginekologės Ž. Kasilovskienės, hormoninė kontracepcija susideda iš dviejų pagrindinių dalių: sintetinio estrogeno (jis visuose preparatuose yra vienodas, išskyrus vieną naują keturfazį preparatą su natūraliu estrogenu) bei progesterono (jo kiekis bei sudėtis skirtinguose preparatuose paprastai skiriasi). „Apsisaugoti nuo nėštumo faktiškai pakanka tik progesterono, tačiau estrogenas reikalingas tam, kad ciklas būtų reguliarus. Preparatai, kurių sudėtyje yra vien tik progesteronas – tai vadinamoji greitoji kontracepcija bei vaistai, kurie paprastai skiriami maitinančioms moterims“, – tvirtina medikė.

Vaistininkė J. Cijunaitienė priduria, kad hormoninės kontracepcijos priemonės pasirinkimą iš esmės lemia moters amžius ir gyvenimo būdas. „Vyresnių klasių moksleivės, studentės dažniausiai renkasi barjerinės apsaugos priemonę – prezervatyvą, mat santykiai dažniausiai nėra reguliarūs, partneriai – ne nuolatiniai. Jaunos, aktyvų gyvenimo būdą propaguojančios moterys, turinčios nuolatinį lytinį partnerį, taip pat jaunos mamos mielai renkasi kontraceptines tabletes, pleistrą arba žiedą. Vyresnio amžiaus moterims, kurioms dar nėra prasidėjusi menopauzė, ir jos gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, priimtiniausios yra tabletės, kai kurios jų ryžtasi įsidėti gimdos spiralę“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė. Kaip teigia, J. Cijunaitienė, akivaizdu, kad viena populiariausių hormoninės kontracepcijos priemonių vis dar išlieka tabletės. Palyginus jų pardavimus, pastarųjų paklausa per pastaruosius metus nesumažėjo.

Folikulinė fazė (trunka 10–14 dienų) prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos. Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, iš kurių dažniausiai vienas tampa vyraujančiu –Grafo folikulas. Jis auga ir ima gaminti estrogenus. Gimdos gleivinė pradeda atsinaujinti ir sustorėja.

Ovuliacinė fazė yra maždaug ciklo viduryje (12–16 dieną) . Ovuliacija – subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės , susiformavus Grafo folikului, kuris plyšta – įvyksta ovuliacija. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Estrogenai sustiprina lytinį potraukį, todėl ciklo viduryje paprastai sustiprėja lytinis potraukis. Ovuliacijos diena – palankiausia pastoti. Galima pastoti ir prieš kelias dienas iki ovuliacijos, nes spermatozoidai moters lytiniuose takuose yra gyvybingi keletą dienų. Kai kurios moterys įvykstant ovuliacijai pajunta nestiprų skausmą pilvo apačioje.

Liuteininė fazė prasideda po ovuliacijos, trunka panašiai kaip ir folikulinė. Plyšusio folikulo vietoje ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina lytinį hormoną progesteroną, ruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui (į gimdą jis patenka po 6–7 parų). Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina -prasideda mėnesinės. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis padidėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą. Apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, pradėdamas dalintis ir augti.

Ovuliacijos dienos nustatymu paremti dauguma periodinio susilaikymo metodų(vadinamoji natūrali kontracepcija). Yra žinoma, kad maždaug pradedant 3–4 diena po ovuliacijos moteris negali pastoti.

• temperatūrinis metodas (susilaikymo trukmė apie 1/2–2/3 moters ciklo),
• gleivių metodas (apie 1/3–2/3 moters ciklo),
• simptoterminis metodas (apie 1/3–1/2 moters ciklo),
• kalendorinis metodas (iki 2/3 moters ciklo trukmės).

Šie metodai pagrįsti natūraliais biologiniais – hormoniniais pokyčiais. Moteris turi stebėti savo organizmo pokyčius (kūno temperatūrą, seilių kristalizaciją, gleives ir pan.) bei pagal juos nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas savo cikle. Nenorėdama pastoti, ji vaisingomis dienomis turi susilaikyti nuo lytinių santykių arba naudoti barjerinę kontracepciją. Šie kontracepcijos būdai beveik nieko nekainuoja, tačiau juos tinkamai naudoti reikia įgudimo

Žindymo laikotarpiu (ir apskritai po gimdymo) šie metodai negali būti taikomi (kadangi arba dar nėra mėnesinių, arba nereguliarios), todėl tuo metu patartina imtis kitų kontracepcijos priemonių.

Vaisingąsias nelengva tiksliai nustatyti. Be to, vaisingos dienos yra prieš ovuliaciją, todėl jos paprastai nustatomos jau užfiksavus ovuliaciją: pagal kilstelėjusią kūno temperatūrą, pakitusias gleives iš makšties, nemalonius pojūčius dubens srityje, pakitus krūtų jautrumui ir pagal kitus subjektyvius bei psichologinius pojūčius.

Ši programėlė padės numatyti vaisingiausias tavo ciklo dienas.

Ovuliacijos skaičiuotė

[ovulation-predictor]

————————————————————————————————————————————————————————

Žindymas ir apsauga nuo nėštumo
Lytinė moters sistema po gimdymo pradeda vėl normaliai funkcionuoti po 3–4 savaičių. Laikantis tam tikrų sąlygų kiaušialąstė nesubręsta ir ovuliacija įvykti negali, todėl nauja gyvybė neužsimegs. Bet yra daug papildomų sąlygų: pavyzdžiui, vaiką maitinti reikia tik motinos pienu, neįtraukiant į jo racioną papildomų produktų, maitinama turi būti ne mažiau kaip 7–8 kartus per parą ir dar neturi būti prasidėjusios mėnesinės. Bet pastoti galima ir prieš atsirandant pirmosioms mėnesinėms. Taigi ir tiksliai laikantis visų sąlygų, neįmanoma apsidrausti nuo organizmo netikėtumų, ypač jeigu žindoma ilgiau negu tris mėnesius.

Nėštumas iškart po gimdymo paprastai būna sunkesnis kaip įprastas, gali pablogėti moters būklė ir iškilti kūdikio raidos problemų. Todėl nėštumas pirmaisiais mėnesiais po gimdymo dažniausiai nutraukiamas. Tai – ne tik fizinė trauma moters organizmui, bet ir psichologinės problemos.
Todėl nuo nepageidaujamo nėštumo žindymo laikotarpiu patikimai gali apsaugoti tik kontracepcija, kurią į pagalbą reikia pasitelkti iškart atnaujinus lytinius santykius po gimdymo.

Mamos pienas – tinkamiausias produktas kūdikiui vystytis ir apsisaugoti nuo infekcijų. Žindymas palankiai veikia ir mamos sveikatą: turi įtakos gimdos susitraukimui. Maitinant kūdikį krūtimi užsimezga mamos ir vaiko psichologinis ryšys, formuojasi tolesni jų santykiai. Kontracepcijai žindymo laikotarpiu keliami ypatingi reikalavimai – ji neturi trikdyti pieno gamybos proceso motinos organizme, kaip nors veikti žindomo kūdikio vystymąsi ar moters sveikatą.

Tausojanti naujos kartos mini piliulė

Įprastinės kontracepcijos tablečių sudėtyje yra dviejų lytinių hormonų: estrogeno ir progestino derinys. Specialiai žindyvėms skirtos tik vieno hormono – progestino tabletės, dėl daug mažesnės hormonų dozės, dar vadinamos tiesiog mini piliulėmis. Jose visai nėra estrogeno – hormono, slopinančio motinos pieno gamybą ir skatinančio kraujo krešėjimą. Naujos kartos mini piliulėje yra perpus mažesnis lytinio hormono dezogestrelio (progestino) kiekis negu sudėtiniuose geriamuosiuose kontraceptikuose, todėl moters organizmą ši piliulė veikia ypač švelniai. Ji tinka žindančiai mamai, nes neturi įtakos pieno sudėčiai ir kiekybei.

Mini piliulės – geresnė išeitis ir toms, kurioms nerekomenduojama vartoti estrogeno turinčių kontraceptikų, pvz., rūkančioms moterims (rūkymas skatina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, tad bet koks, kad ir dėl estrogeno padidėjęs kraujo krešumas šiuo atveju tik padidins kraujagyslių trombų susidarymo riziką).

Kaip veikia mini piliulė?

Senesnės kartos – levonorgestrelio mini piliulės nuo neplanuoto pastojimo saugo pirmiausia veikdamos gimdos kaklelio gleives (progestininis hormonas sutirština gleives jas paversdamas sunkiai įveikiama kliūtimi spermatozoidams). Tačiau patikimas poveikis trunka ne ilgiau kaip 26–27 val., todėl levonorgestrelio mini piliules reikia vartoti labai reguliariai (pavėlavus daugiau kaip 3 val. teks laikinai naudoti ir papildomas apsaugos priemones).

Naujos kartos dezogestrelio mini piliulės poveikio esmė, kaip ir sudėtinių kontraceptikų, – ovuliacijos slopinimas. Todėl dezogestrelio tabletę vėluojant išgerti net iki 12 val. apsauginis poveikis dar išliks patikimas. Jeigu pro gimdos kaklelio gleives spermatozoidams ir pasiseks prasiveržti, jiems visvien nebus ką apvaisinti. Tiriant nustatyta, kad dezogestrelio mini piliulės ovuliaciją sustabdo 99 proc. Nustojus vartoti piliules įprasti ovuliacijos ciklai prasideda vidutiniškai po 17 dienų, tad sąlygos vėl pastoti susidaro greičiau nei per 3 savaites.

Kaip vartoti mini piliules?

Po gimdymo mini piliules galima pradėti vartoti jau po 6 savaičių – laukti pirmųjų mėnesinių tikrai nebūtina. Nutraukus nėštumą šios tabletės gali būti vartojamos jau nuo kitos dienos. Kontraceptikai, vartojami kasdien, daugmaž tuo pačiu metu, veiksmingai apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo. Mini piliulės vartojamos necikliškai – tarp pakuočių nedarant jokių pertraukų (pabaigus vieną pakelį kitą dieną pradedamas naujas).

Mini piliulė buvo kuriama kaip labai mažos hormonų dozės reguliarios kontracepcijos priemonė. Pabaigus žindyti, ji gali būti vartojama ir toliau, kol svarbu apsisaugoti nuo neplanuojamo nėštumo. Tinkamai vartojamos naujos kartos mini piliulės prilygsta sudėtinėms (dviejų hormonų) kontraceptinėms tabletėms.