Jei būsima mama nedirba

Atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu – 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Tad tokia moteris neturi nerimauti – jai bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tik svarbu apsilankyti TLK su asmens tapatybės dokumentu ir nėštumą patvirtinančia pažyma, kurioje turi būti nurodytas nėštumo laikotarpis arba data, kada suėjo 28 nėštumo savaitės, – pagal šiuos dokumentus ji bus apdrausta.

Pagal sutartį dirbanti nėščia moteris

Kūdikio besilaukiančioms moterims, dirbančioms pagal darbo sutartį, kurioms yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, kreiptis į TLK dėl draustumo valstybės lėšomis nereikia.

Pagal autorinę sutartį dirbanti nėščioji

Tiesa, suėjus 28 nėštumo savaitėms su pažyma kreiptis į TLK turėtų mažylio besilaukiančios sportininkės, atlikėjos, dirbančios pagal autorines ir kt. sutartis nėščios moterys, kurioms dėl kokių nors priežasčių nėštumo ir gimdymo atostogos nesuteikiamos ir pašalpos neskiriamos. Mat jei sportininkės, atlikėjos, pagal autorines sutartis dirbančios moterys kas mėnesį pajamų negauna, jų draustumas PSD nutrūksta. Tad atkreipiame dėmesį į tai, kad nėščios moterys, gaunančios pajamų pagal autorines sutartis, taip pat iš sporto, atlikėjos veiklos, tais mėnesiais, kai šių pajamų negauna, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai – tol, kol pradės gauti pašalpas iš „Sodros“.

Besilaukianti mama vykdo individualią veiklą

Jei besilaukianti mama vykdo individualią veiklą, ji iki nėštumo ir gimdymo atostogų turi mokėti fiksuotas PSD įmokas „Sodrai“ arba VMI (jei vykdo veiklą pagal verslo liudijimą). Šios įmokos turi būti mokamos tol, kol pašalpas pradės mokėti „Sodra“. Jei šioms moterims pašalpa neskiriama, jos turi kreiptis į TLK. Pateikusios pažymą, jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis aukščiau minėtu laikotarpiu – suėjus 28 nėštumo savaitėms iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.

Kada valstybės lėšomis draudžiamas tėtis arba mama

Auginantys vieną vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais norintis būti draudžiamas valstybės lėšomis tėtis ar mama, turi atvykti į TLK ir informuoti apie tai. Šiuo atveju būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir vaiko (-ų) gimimo liudijimą.

Slaugančiųjų draudimas

Atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis taip pat turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius. Jie kartu su asmens dokumentu turi pateikti teismo nutartį, sprendimą (arba patvirtintą kopiją), kuriuo jie yra skiriami minėto asmens slaugytojais, globėjais ar rūpintojais.

Besimokančių jaunuolių sveikatos draudimas

Apsilankyti TLK turėtų ir išvykstantieji studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius. Šie studentai draudžiami valstybės lėšomis. Jų draustumas patvirtinamas tik tuomet, kai jie pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir mokymo įstaigos, kurioje studijuoja, išduotą akademinę pažymą (originalą). Studentai PSD draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš ES aukštosios mokyklos ligonių kasai reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais.

Be to, dokumentus, patvirtinančius teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, TLK turi pateikti vykstantieji (išvykę) studijuoti į ES šalis pagal mainų programas, nes jų duomenys nėra tvarkomi Studentų registre.

Primename, kad savo draustumą PSD galima pasitikrinti VLK interneto svetainės skyrelyje „Ar esate draustas?“. Klausimus visi gyventojai gali pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Garantijos nėščiai moteriai

Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Bandomuoju laikotarpiu darbo sutarties su nėščia moterimi taip pat negalima nutraukti.

Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą. Jei reikia, nėščiai moteriai privalo būti suteikta galimybė ir darbo metu pasitikrinti sveikatą, už šį laiką mokant darbo užmokestį.

Nėščia moteris turi teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, taip pat gauti kasmetines atostogas iki nėštumo ir gimdymo atostogų arba po jų, nors įmonėje ir nebūtų išdirbusi 6 mėnesių.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Moterims suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (70 kalendorinių dienų komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui) nėštumo ir gimdymo atostogų. Tokios atostogos iki kūdikiui sueis 70 dienų gali būti suteikiamos ir naujagimio globėjams.

Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šių atostogų metu darbuotojai nėra draudžiama dirbti kitoje darbovietėje.

Motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu moka Sodra. Dėl Sodros mokamų pašalpų galima pasiteirauti Sodros konsultaciniu telefonu 1883.

Tėvystės atostogos

Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį – kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą, t. y. gimimo liudijimą ar vaiko gimimą patvirtinantį sveikatos priežiūros įstaigos išduotą dokumentą.

Motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu vaiko tėvas turi teisę pasinaudoti savo kasmetinėmis atostogomis, taip pat gauti nemokamas atostogas.

Tėvystės atostogų metu darbuotojui nėra draudžiama dirbti kitoje darbovietėje, tačiau dėl to gali nukentėti Sodros mokama tėvystės pašalpa.

Vaiko priežiūros atostogos

Šeimos pasirinkimu motinai arba tėvui (įtėviams), seneliams, globėjams gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai. Trijų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogos taip pat gali būti suteikiamos asmenims, įvaikinusiems vyresnius nei 3 metų vaikus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo.

Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus. Pagrindinė darbuotojui nustatyta pareiga – apie vaiko priežiūros atostogų pradžią, pratęsimą ar grįžimą į darbą anksčiau įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Darbuotojui nėra draudžiama vaiko priežiūros atostogų metu dirbti kitoje darbovietėje.

Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojus, auginančius vaiką iki 3 metų, draudžiama atleisti darbdavio iniciatyva, pvz., dėl struktūrinių pertvarkymų, darbuotojų skaičiaus mažinimo ir pan.

Motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu vienerius arba dvejus metus moka Sodra.

Papildomos garantijos vieniems auginantiems vaikus

Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos minimalios 35 kalendorinių dienų atostogos. Darbuotojas į minėto ilgio kasmetines atostogas įgyja teisę nuo to momento, kai darbdaviui pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad vaiką jis augina vienas: pvz., vaiko gimimo liudijimą, kuriame nurodyti tik motinos duomenys, ištuokos liudijimą, teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir pan.

Šie darbuotojai turi pirmenybės teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, jei įmonėje yra išdirbę daugiau nei 6 mėnesius. Jiems taip pat papildomai suteikiama teisė esant galimybei pasirinkti darbo pamainą.

Papildomas poilsio laikas

Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jų darbo savaitė gali būti sutrumpinama 2 valandomis. Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis. Papildomu poilsio laiku gali pasinaudoti abu tėvai, taip pat globėjai.

Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų. Papildomas poilsio laikas per 3 mėnesius gali būti sumuojamas tik darbuotojams, dirbantiems ilgesnėmis nei 8 valandų pamainomis, kad pastarieji turėtų galimybę pasinaudoti pilna laisva darbo pamaina.

Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą. Šį laiką darbdavys taip pat apmoka.

Kitos garantijos

Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau. Minėti darbuotojai gali būti skiriami dirbti viršvalandžius, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėti arba būti siunčiami į tarnybines komandiruotes tik jų sutikimu. Sutikimas nereikalingas šiems darbuotojams taikant suminę darbo laiko apskaitą ir dirbant poilsio ar švenčių dienomis pagal grafiką.

Visi darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais. Tokiu atveju įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateiktas prieš 4 mėnesius.

Dėl garantijų, taikomų darbuotojams, auginantiems vaikus, visada galite pasiteirauti Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772.

Taigi vaikai iki 18 metų gali nemokamai gauti pirminės priežiūros, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, slaugos paslaugas. Taip pat apmokamos ir kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių bei ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos, žinoma, jei to reikia.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė atkreipia dėmesį, kad vaikus iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžia valstybė. Taip pat valstybės lėšomis draudžiami ir bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai (tarp jų ir studijuojantieji Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose).

„Nuo pat mažens vaikų sveikatą stebi šeimos gydytojas, slaugytojas. Sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atsižvelgiant į vaikų amžių, turi būti reguliariai atliekami sveikatos patikrinimai bei laboratoriniai tyrimai. Pirmiausia naujagimį namuose aplanko slaugytojas, akušeris arba šeimos gydytojas, vėliau – vaikas registruojamas pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kur jo sveikatą tikrina šeimos gydytojas, slaugytojas, o nuo metukų – dantukus kasmet apžiūri odontologas“, – pasakojo D. Berūkštienė.

Svarbu žinoti, kokia tvarka vaikams atliekami laboratoriniai tyrimai. Vieną kartą atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai: 1 mėnesio, jei vaikas gimė neišnešiotas arba su įgimta infekcija; 5–6 mėnesių kūdikiui; vėliau: 2–3 ir 6–7 metų vaikams, o 12–14 metų paaugliams nustatomas dar ir gliukozės kiekis kraujyje.

Be to, VLK atstovė D. Berūkštienė primena, kad ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaiką privaloma kartą per metus atvesti pas šeimos gydytoją profilaktiniam sveikatos patikrinimui.

„Šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, mažasis pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams. Tikrindamas sveikatą, gydytojas stengiasi ne tik įvertinti bendrą vaiko būklę, bet ir išaiškinti galimas lėtines ligas, užkirsti kelią ligoms. Patikrinus sveikatą išduodamas specialus nemokamas Vaikų sveikatos pažymėjimas, kurį reikia pristatyti į švietimo įstaigas“, – tvirtino D. Berūkštienė.

VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjo pavaduoja Lina Reinartienė atkreipia dėmesį, kad šalyje sudarytos visos galimybės paskiepyti vaikus nuo sunkių užkrečiamų ligų.

„Gydymo įstaigose vaikai skiepijami VLK centralizuotai perkamomis vakcinomis nuo dešimties užkrečiamų ligų – tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės. Už vaikų skiepijimą mokėti taip pat nereikia“, – tvirtino L. Reinartienė.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Jurgita Grigarienė primena, jog siekiant, kad auganti karta turėtų kuo sveikesnius dantis, vykdoma programa, pagal kurią vaikams nuo 6 iki 14 metų krūminiai dantys nemokamai dengiami silantinėmis medžiagomis.

„Šios paslaugos išlaidos apmokamos PSDF lėšomis, todėl raginame tėvelius aktyviai naudotis šia galimybe ir nemokėti už paslaugą iš savo kišenės. Vaikų dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai“, – pasakojo J. Grigarienė.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistas Alfredas Taminskas tėvelius ragina nepamiršti, jog vaikas gali gauti ir nemokamas medicininės reabilitacijos paslaugas.

„Ar vaikas gali gauti reabilitacijos paslaugas stacionare, ar ambulatoriškai, sprendžia gydytojas pagal vaiko sveikatos būklę. Svarbu žinoti, jog mažasis pacientas ir jo tėvai turi teisę pasirinkti, kur jiems parankiau vykti šių paslaugų“, – aiškino A. Taminskas.

Be to, anot A. Taminsko, tokiais atvejais kartu su vaiku gali vykti ir tėvai. Vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens, o vyresni nei 8 metų – nusprendus gydytojų konsultacinei komisijai arba jei turi negalią. Taigi apmokamos ir vaiką slaugančio žmogaus nakvynės ir maitinimo išlaidos.

Be to, gydymo įstaigos yra finansiškai skatinamos už vaikučiams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl jos turi būti suinteresuotos jas teikti. Pavyzdžiui, yra skatinama už profilaktinį vaikų sveikatos tikrinimą, dantų būklės įvertinimą, už vaikų iki 1 metų sveikatos priežiūrą, skiepijimą, moksleivių parengimą mokyklai.

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888

Tai unikali naujovė, nes iki šiol nebuvo galimybės pacientui pateikti informaciją apie jo gydymo kainas. Šis svarbus žingsnis pasitarnaus tobulinant sveikatos priežiūros sistemą, mažinant korupcijos apraiškas joje ir stiprinant paciento vaidmenį.

Sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio nuomone, tai labai reikšmingas pokytis, nes keičiama per daugybę metų nusistovėjusi tvarka. „Pacientai turi aiškiai žinoti, ką gauna nemokamai, o už ką turi susimokėti. Nežinojimas dažnai yra ta priežastis, kodėl žmonės moka už gydymą ar medicinines priemones, nors mokėti jiems nereikia nė cento. Tik aiškumas ir skaidrumas leis sukurti sąžiningą sveikatos apsaugos sistemą”, – tvirtino ministras V. P. Andriukaitis.

Užtikrinti sklandų šios naujovės įgyvendinimą ministras patikėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, nuo šiol visi pacientai išrašymo iš ligoninės dieną gaus Paciento atmintines, kuriose bus paaiškinta, kad informaciją apie savo gydymą ir jo kainą ligoninėje jis gali gauti keliais būdais – pateikęs prašymą TLK, TLK atstovui savivaldybėje arba apsilankęs internete.

„Iš TLK pacientas gaus popierinę ataskaitą, kurioje jis ras informaciją apie tai, koks gydymas jam buvo taikytas gulint ligoninėje ir kiek jis kainavo. Ligoninėms paprastai yra apmokama bendra kaina už visas paciento gydymo metu suteiktas paslaugas – tyrimus, operacijas, vaistus. Tačiau jei tokio gydymo metu buvo skirti brangūs tyrimai, vaistai ar medicinos pagalbos priemonės, kurie nėra įskaičiuojami į bendrą gydymo atvejo kainą ligoninėje, šią informaciją taipogi bus galima gauti”, – pasakojo A. Sasnauskas.

Panašią informaciją apie gydymo metu suteiktas paslaugas ir jų kainas galima gauti ir internetu. Reikės tik užsukti arba į Elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt, arba į savo elektroninės bankininkystės sistemą. Kol kas internetu teikiama informacija bus šiek tiek kitokio formato nei popierinė. Tačiau artimiausiu metu elektroninės ataskaitos taps identiškos popierinėms, kadangi elektroninių paslaugų spektras yra nuolat plečiamas.

Detalesnė informacija gyventojams teikiama visose ligonių kasose bendruoju informacijos telefonu

8-700-88 888 ir el. paštu info@vlk.lt

Ar besilaukiančioms mamoms gali kilti problemų dėl draustumo?
Problemų dėl draustumo pasitaiko mamoms, kurios ima lauktis vaikelio būdamos registruotos darbo biržoje (turėdamos bedarbio statusą) arba niekur nedirbdamos ir neturėdamos bedarbio statuso.
Sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad apdraustosiomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.
Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Būna atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo, ir tik prasidėjus jam, ligonių kasa sulaukia išsigandusio nėščiosios vyro su priekaištais, kodėl jo gimdanti žmona yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Ką tuomet reikia daryti nedirbančioms nėščiosioms, kad jos įgytų valstybės draudžiamųjų statusą ir galėtų drąsiai vykti į gydymo įstaigą?
Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą. Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo. Pažyma, įrašius duomenis į registrą, grąžinama moteriai, todėl vėliau ją galima pateikti darbo biržai.

Ar tai reiškia, kad praėjus 56 dienoms po gimdymo nedirbančios mamos valstybės lėšomis nebedraudžiamas?
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje. Svarbu žinoti, kad globėjais laikomi tik tie asmenys, kurie yra įteisinę vaiko globą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų – arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis. Tokios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Ką daryti, jei gimus vaikui arba praradę darbą, laiku į ligonių kasą nedirbantis tėvas ar mama nesikreipė? Ar jie praras galimybę apsidrausti valstybės lėšomis?
Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama. Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje – pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Įsidėmėkite, kad gimus vaikui pirmiausia reikia apsilankyti ligonių kasoje, ir išvengsite nepatogumų ir laiko gaišimo.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.

Vasarą daugiau atostogaujančių, keliaujančių, daugelis vyksta į Europos šalis. Kelionės metu pasitaiko ir susirgti, ir patirti traumų. Jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, jei kelionėje turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jaučiatės saugesnis. Į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie ESDK atsako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Šafranavičienė.

Kas yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)?

Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje metu.

Ar ESDK galioja visose užsienio šalyse?

Kortelė galioja tik Europos valstybėse – jų sąrašą pateikiame.

ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Kroatija.

EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija, Šveicarijos Konfederacija.

Kitose šalyse ESDK negalioja.

Ar ESDK išduodama ir kitose Europos šalyse?

Išvardintų Europos šalių piliečiai naudojasi ESDK, išduota šalyje, kurioje yra drausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu, kai prireikia pagalbos kitoje šalyje, taip pat ir susirgus Lietuvoje.

ESDK naudojasi ir Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys nustatytus mokesčius (taip pat ir sveikatos draudimo mokestį) išvardintose Europos šalyse. Jiems kortelę išduoda atitinkamos šalies institucija, o naudinga ji tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos laikinai atvykus į Lietuvą ar kurią kitą sąraše nurodytą šalį. Galioja visose šalyse taikoma taisyklė – ESDK reikia pateikti gydymo įstaigoje, į kurią kreipiamasi pagalbos.

Kaip ir kur gauti ESDK? Ar ji išduodama vaikams? Kiek kainuoja ir kiek laiko galioja?

ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei esate apdraustas. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. Prašymo blanką bei elektroninį jo variantą galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse.

ESDK išduodamos ir vaikams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.

Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą.

ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir studentams vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau, nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas. Jei privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia.

Ar susirgus ir pateikus ESDK užsienio šalyje (vienoje iš išvardintų) visos paslaugos teikiamos nemokamai? Kaip sumokama gydymo įstaigai, suteikusiai pagalbą?

Lietuvos apdraustajam keliaujant užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Tai reiškia, kad ligonių kasos apmoka ne už visas suteiktas paslaugas, o tik už toje šalyje apmokamas valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis tos šalies apdraustiesiems.

Pavyzdžiui, jei toje šalyje nustatyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje ES šalių ligonių kasos negali apmokėti transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos tenka vykti namo.

Už užsienio (vienos iš išvardintų šalių) gydymo įstaigoje Lietuvos apdraustajam, turinčiam ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas gali būti apmokama šiais būdais:

– užsienio šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija apmoka gydymo įstaigai už Lietuvos apdraustiesiems, pateikusiems ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o vėliau kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo pateikdamos sąskaitas;

– kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje) už suteiktą būtinąją ambulatorinę medicinos pagalbą net ir pateikus ESDK gydymo įstaigoje už paslaugas reikia sumokėti, o vėliau Lietuvos apdraustasis pats turi kreiptis į tos šalies atitinkamą draudimo įstaigą kompensacijos;

– nepateikus ESDK kreipiantis į gydymo įstaigą už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas reikės sumokėti visą kainą; grįžus į Lietuvą, kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavimo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų. Ligonių kasa susisieks su ES šalies atitinkama institucija, kuri nurodys, kokią dalį Lietuvos apdraustojo išlaidų ligonių kasa gali kompensuoti.

Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir išvardintų šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

Ar norint gauti nemokamą būtinąją pagalbą užsienyje galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą?

Teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja tos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje, t.y. turi sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su tos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama įstaiga. Valstybinėje sistemoje veikia tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus pravartu pasiklausti, ar gydymo įstaiga priklauso nacionalinei sveikatos sistemai.

Taigi, ligonių kasos negali apmokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, veikiančioje už valstybinės sveikatos sistemos ribų. Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal užsienio šalies (pagal sąrašą) nacionalinius teisės aktus, nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

Išvykstantiems į kelionę patariame pasidomėti, kokios paciento priemokos ir mokesčiai taikomi konkrečioje ES šalyje – ši informacija skelbiama VLK ir TLK interneto svetainėse, galima sužinoti ir teritorinėse ligonių kasose, atvykus pasiimti kortelės.

Ką daryti, jei draustumas nutrūksta?

Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai, nes gaunantis ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draustumą asmenys pasinaudoja kortele (pavyzdžiui, nemokamai gydosi), o paskui patiria nepatogumų.

Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Vėliau ji kreipiasi į VLK dėl šių išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis, o VLK, prieš apmokėdama šias išlaidas, išsiaiškina, ar asmuo buvo apdraustas.

Kas atsitinka, jei kortele pasinaudoja neapdraustas asmuo?

Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam asmeniui, neteisėtai pasinaudojusiam ESDK, o išlaidas VLK apmokėjo pagal šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas, konstatuojama, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą tenka atlyginti arba savanoriškai, arba per teismą. Pirmiausia VLK informuoja apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, TLK kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.

Savanoriškas žalos atlyginimas. Šis būdas sukelia mažiau nepatogumų negu teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlyginti žalą galima kreipiantis į teritorinę ligonių kasą (pagal gyvenamąją vietą) ir pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis.

Priverstinis žalos išieškojimo vykdymas taikomas tuomet, kai nustatyta žala neatlyginama savanoriškai, ligonių kasai perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliams.

Kaip elgtis praradus ESDK?

Jei kortelę praradote (ją pametėte ar pavogė), kreipkitės į policiją, kur gausite pažymą apie dokumento praradimą. Pametus galiojančią kortelę ir neturint policijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kortelė išduodama tik sumokėjus 50 Lt už prarastos (arba sugadintos) kortelės keitimą.

Kas dar žinotina keliaujantiems su ESDK?

Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Pavyzdžiui, papildomas draudimas gali apmokėti transportavimo išlaidas susirgus (repatriaciją), išlaidas už paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurių neapmoka tos šalies valstybinė (privalomojo) sveikatos draudimo sistema.

Šiemet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti iš PSDF biudžeto iš viso skiriama apie 126,5 mln. litų, ir ne mažiau kaip 20 proc. šių lėšų tenka vaikams teikiamoms paslaugoms apmokėti. Beje, pernai vaikams buvo suteikta medicininės reabilitacijos bei sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų maždaug už 29,4 mln. litų, o užpernai – 29,8 mln. litų.

Vaikams, kaip ir suaugusiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, reabilitacijos paslaugas skiria gydantysis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis. Ar vaikas gali gauti šias paslaugas stacionare, ar ambulatoriškai, sprendžia gydantysis gydytojas pagal jo sveikatos būklę.

Svarbu tai, kad pacientas (jo tėvai) turi teisę pats pasirinkti, į kurią įstaigą parankiau vykti. Tam pasitarnauja jau ne vienerius metus VLK interneto svetainėje (www.vlk.lt) veikiantis skyrelis Medicininė reabilitacija. Jame galima sužinoti apie laisvas vietas medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, nurodomi jų adresai, telefonai, įstaigų teikiamos paslaugos. Medikai taip pat turi informuoti pacientus (jų tėvus), kad jie turi teisę pasirinkti, kur atlikti reabilitaciją – sanatorijoje, ar gydančios ligoninės reabilitacijos centre.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistas Alfredas Taminskas pastebi akivaizdžią sezonų įtaką. „Kasmet medikai gerokai daugiau vaikučių į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas siunčia vasarą nei žiemą, taip pat šių paslaugų poreikis padidėja kitų moksleivių atostogų metu. Tikėtina, kad dalis pacientų tėvelių atsisako medicininės reabilitacijos paslaugų, kai jos būtinos pabaigti gydymą po ūmių susirgimų arba ligos paūmėjimų, pageidaudami pasinaudoti šiomis paslaugomis vasarą“, – tvirtino A. Taminskas.

Todėl, pasak VLK atstovo A. Taminsko, dėl šios priežasties kai kuriose reabilitacijos įstaigose vasarą gali nebūti vietų. Jo nuomone, reabilitacija stacionarinėje ar ambulatorinėje reabilitacijos įstaigoje reikalinga tada, kai pacientui ji būtina, o ne tada, kai pacientui ar jo tėveliams patogu, nes tai ne vasaros poilsis.

VLK duomenimis, apie 50 proc. visų medicininės reabilitacijos paslaugų vaikams teikiama dėl kvėpavimo sistemos ligų. Šių paslaugų neretai prireikia sergantiesiems artritu, cerebriniu paralyžiumi, virškinimo sistemos ligomis, esant traumoms, sutrikus psichikai.

Be to, gyventojai ligonių kasų specialistų dažnai teiraujasi, ar gali tėvai su savo vaiku vykti į reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta, kad vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Vyresni nei 8 metų amžiaus vaikai galėtų būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui yra nustatytas neįgalumas arba taip nustatė gydytojų konsultacinė komisija. Iš PSDF biudžeto apmokamos vaiką slaugančio asmens nakvynės ir maitinimo paslaugų išlaidos.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė patikina, kad valstybė pasirūpina, jog Lietuvos moterims už gimdymą mokėti nereikėtų. Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms įstaigoms už gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatyme yra nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu valstybės draudžiamos moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo.

Kam ir kiek kainuoja gimdymas?

„Jeigu ne Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), šioms paslaugoms jaunos šeimos išleistų ne vieną tūkstantį litų. Pavyzdžiui, normalus gimdymas ligonių kasoms kainuoja apie 1600 litų, o kai gimdymo metu atliekamas Cezario pjūvis ir yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų, ligonių kasos už gydymo įstaigos paslaugas sumoka daugiau nei 4,5 tūkstančio litų“, – sako D. Berūkštienė.

Gimdyvėms gydytojo paskirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, jei jų prireikia, išlaidos yra apmokamos iš PSDF biudžeto, išskyrus atvejus, kai moteris savo iniciatyva gydytojui rekomendavus, pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Tokiu atveju ji privalo sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti gydytojo skiriamų (ligoninėje turimų) ir jos pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Jei moteris savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas (įskaitant ir tyrimus), medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą ji taip pat sumoka pati Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Pasirinkus papildomas paslaugas ar procedūras, kai gydytojas jų neskiria, bet gimdyvė pageidauja, tų paslaugų ar procedūrų kainą reikia sumokėti pačiai.

Kiek gimdymų būna per metus?

Remiantis VLK kuruojamos duomenų bazės „Sveidra“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje gimdymų gydymo įstaigose buvo priimta kiek mažiau nei 2011 metais: 2011 m. – 28,5 tūkst., o 2012 m. – 27,8 tūkst. gimdymų. Pasak specialistų, šie skaičiai nėra galutiniai, nes kai kurios privačios įstaigos apie gimdymų skaičių net nepraneša, taip pat nėra įtraukti ir gimdymai namuose.

Lyginant Lietuvos miestuose priimamų gimdymų skaičių, Vilniaus apskrityje esančiose 8-iose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, per 2012 m. buvo priimta daugiausiai – 9214. Čia šeimos dažniausiai renkasi Vilniaus miesto klinikinę ligoninę (3873) ir Vilniaus gimdymo namus – 3373. Visos Lietuvos mastu į pasirenkamiausiųjų trejetuką patenka ir Kauno klinikos – 3188 gimdymai.

20 proc. tėvų Lietuvoje bent kartą per savaitę vaikams taiko žeminančias bausmes. Beveik du trečdaliai tėvų Lietuvoje pateisina fizines bausmes vaikams tam tikromis sąlygomis ir kas penktas bent kartą per savaitę naudoja žeminančias bausmes prieš savo vaiką. Šie Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys pristatyti vakar Briuselyje vykusioje tarptautinėje organizacijos „Save the Children” konferencijoje, kurioje apžvelgti Lietuvoje, Italijoje, Rumunijoje ir Švedijoje vykdyto projekto „Auklėti, o ne bausti” rezultatai.

VO „Gelbėkit vaikus” Lietuvoje atliktas fizinių bausmių vaikams taikymo tyrimas parodė, kad 59,6 proc. tėvų pateisina fizines bausmes tam tikromis situacijomis, nors tik 3 proc. jų mano, jog fizinės bausmės yra viena iš vaiko auklėjimo priemonių. Be to, 43,2 proc. tėvų prisipažino, kad keletą kartų per metus jiems tenka pliaukštelėti vaikui, susidūrus su netinkamu jo elgesiu. Dažniausiai tėvų naudojamos žeminančios bausmės yra „namų areštas” ir šaukimas/rėkimas – 20,4 proc. tėvų prisipažino, kad šaukti ant vaiko jiems tenka bent kartą per savaitę, o 22,9 proc. – kartą ar du per mėnesį. Keletą kartų per metus apklausti tėvai taikė ir tokias žeminančias bausmes kaip vaiko gėdijimas ir/ar išjuokimas (17,5 proc.) bei ignoravimas (18,9 proc.).

„Fizinės bausmės yra viena iš labiausiai paplitusių smurto prieš vaikus formų ir, nors dažnai teigiama kitaip, jos nėra priemonė vaiko gerovei užtikrinti. Šių bausmių taikymas ir toleravimas pažeidžia vaiko teisę į fizinį vientisumą, žmogiškąjį orumą ir visapusišką apsaugą, silpnina ryšį su tėvais. Fizinės bausmės vaikui rodo, kad smurtas yra priimtinas būdas pasiekti tai, ko nori, spręsti konfliktus ir stresines situacijas, priversti kitus žmones elgtis taip, kaip noriu aš, nepaisant jų poreikių ir jausmų”, – sako „Gelbėkit vaikus” programų vadovė Kristina Stepanova.

Pasak jos, fizinės bausmės taip pat formuoja vaiko baimę tėvams, kurie, kaip tiki vaikas, yra vieninteliai, galintys jį apsaugoti. Tokiu būdu vaikas elgiasi taip, kaip nori tėvai, ne dėl to, kad supranta, jog taip elgtis tinkama, o dėl to, kad bijo bausmės. Kai tik nebelieka bausmės baimės, vaikas vėl grįžta prie netinkamo elgesio. Be to, bausmės, net ir nežymus pliaukštelėjimas, žaloja ne tik fiziškai, bet ir psichiškai bei dvasiškai.

Pasak „Gelbėkit vaikus” programų vadovės, projekte „Auklėti, o ne bausti”, finansuoto Europos Komisijos DAPHNE III programos lėšomis, dalyvavusių šalių situacija skirtinga. Lietuvoje ir Italijoje fizinės bausmės šeimos aplinkoje vis dar nėra uždraustos įstatymais. Rumunijoje, nors įstatymai draudžia fizinių bausmių taikymą, jos vis dar yra plačiai toleruojamos visuomenėje. Švedijoje fizinės bausmės buvo uždraustos įstatymais dar 1979 m. ir joje fizinių bausmių taikymas nėra socialiai priimtinas.

Šiuo metu teisinis fizinių bausmių visose vaiko aplinkose – namuose, mokykloje, globos ir nepilnamečių justicijos sistemose draudimas iš viso yra užtikrintas 16 Europos Sąjungos valstybių narių. Dar penkios, tarp kurių ir Lietuva, viešai prisiėmė įsipareigojimą uždrausti fizines bausmes šeimoje įstatymais. Tai nereiškia, kad tėvai bus baudžiami už pliaukštelėjimą vaikui. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių praktinį įgyvendinimą, pagarbą vaiko asmenybei ir jo orumui, taip pat – tinkamas sąlygas ir priemones pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus. Įstatyminis fizinių ir kitų žeminančių bausmių draudimas taip pat padėtų sudaryti tinkamas sąlygas kompetentingoms institucijoms, tarnyboms ir organizacijoms laiku suteikti efektyvią pagalbą vaikui bei paramą ir patarimus jo artimiesiems, tėvams, ugdant ir auklėjant vaikus, susidūrus su stresu ir sunkumais.

Daugiau informacijos apie projektą „Auklėti, o ne bausti” bei leidinį tėvams apie tai, kaip tinkamai reaguoti ir spręsti auklėjimo metu kylančias problemas, galima rasti VO „Gelbėkit vaikus” interneto svetainėje.

„Peržiūrėję visas patalpas per dvejus metus įsteigėme apie 850 naujų vietų, paskelbtas konkursas statyti darželį Santariškėse, ieškoma finansavimo Perkūnkiemio darželiui. Tačiau miestui skiriamas biudžetas, iš kurio galėtų būti statomi darželiai šiemet buvo sumažintas, todėl auklių kviečiu ieškoti ir Seime – ten, kur priimami sprendimai dėl miestui skiriamo finansavimo. Vis dėlto, visais būdais siekiame, kad eilių į miesto darželius iš viso neliktų, o Vilnius taptų geriausiu Europos miestu vaikams auginti”, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Susitikimo metu Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė prisiminė buvusių valstybės vadovų pažadus, kurie buvo duoti mažinant tėvystės ir motinystės išmokas: tuomet buvo kalbama, kad dalis sutaupytų lėšų bus skiriama naujų darželių statybai, tačiau pažadas taip ir nebuvo įvykdytas.

Planuojama, kad šiemet vietų truks apie 1500 vaikų, tačiau apie du trečdaliai šių vaikų, Švietimo departamento prognozėmis, galės lankyti darželius.

Todėl nuo šių metų rugsėjo planuojama steigti mišrias grupes, taip pat laikinai, kaip tai daroma kai kuriuose Lietuvos miestuose, į grupes priimti 3 vaikais daugiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Tokia tvarka galiotų porą metų, o papildomi vaikai į šias grupes būtų priimami jau nuo kovo 15 dienos. Daugiau vaikų darželiai gali priimti, nes šiuo metu realus įstaigų lankomumas siekia apie 70 proc., todėl 3 papildomų vaikų priėmimas nesudarys diskomforto nei vaikams, nei darželiams.

Be to, jeigu būtų užtikrintas finansavimas naujų darželių statybai, būtų galima patenkinti visą prognozuojamą vietų deficitą.

Vilniaus savivaldybė miesto darželius kasmet dotuoja daugiau kaip 59 mln. litų. Vieno vaiko išlaikymas savivaldybės darželiuose kainuoja apie 6440 Lt per metus (42 proc. – savivaldybės lėšos, 37 proc. valstybės skiriamos „krepšelio” lėšos, 21 proc. – tėvų mokesčiai). Specialiose grupėse vaiko išlaikymas kainuoja 19696 Lt.

Primename, kad nepaisant to, jog Vilniečiai į šalies biudžetą sumoka daugiausiai mokesčių, Vyriausybės ir Seimo sprendimais, lyginant su 2012 metais, sostinės biudžetas šiemet sumažėjo apie 10 proc. arba 149 mln. litų.

Vilniaus savivaldybė taip pat skatina privačių darželių steigimąsi, savivaldybės tarnybos yra pasiruošusios konsultuoti ir padėti steigti naujas grupes, ieškoti galimybių steigti pusiau privačius darželius savivaldybės patalpose.

Be to, per 3 savaites planuojama privačių darželių informaciją pateikti miesto portale www.vilnius.lt, kad tėvai galėtų pateikti prašymą patogiai ir į šiuos darželius.

Šiuo metu miesto darželius lanko apie 25,7 tūkst. vaikų, privačius – apie 1,8 tūkst.

„Siek neįmanomo – įdarbink Vilniaus merą vaikų aukle”

Vasario 11 dieną Sauliaus Balčo sūnui Deividui Gabrieliui sukanka du metukai. Deivido Gabrieliaus tėveliai buvo numatę, kad atšventus sūnaus dviejų metų gimtadienį, sūnus pradės lankyti darželį, o mama galės grįžti į darbą. Deja, nors tėvai užrašė sūnų į eilę darželiui lankyti vos jam gimus, paaiškėjo, kad Deividas Gabrielius lankyti darželio negalės.
Tėvelis Saulius Balčas inicijavo akciją „Siek neįmanomo – įdarbink Vilniaus merą vaikų aukle!“. Šia akcija siekiama atkreipti tiek Vilniaus miesto savivaldybės politikų, tiek ir visuomenės dėmesį į darželių stygiaus problemą Vilniaus mieste. Sauliaus Balčo akcijos rėmėjai – Nacionalinis aktyvių mamų sambūris ir Lietuvos tėvų forumas.
Nacionalinis aktyvių mamų sambūris ir Lietuvos tėvų forumas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant vaikų darželių stygiaus problemą konkrečios savivaldybės teritorijoje svarbu tartis su suinteresuotomis grupėmis, šiuo atveju, ikimokyklinio amžiaus vaikus turinčiais tėvais, įgalinti tėvus dalyvauti priimant jų vaikų interesus liečiančius sprendimus.
Netoleruotina, kai tėvams labai aiškiai suformulavus savo pasiūlymus, savivaldybės klerkai net nesiteikia perteikti savivaldybės pozicijos vienu ar kitu klausimu. 2012-09-04 daugiau nei 600 tėvų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl poreikio įsteigti vaikų darželį Bajorų kalvose. Praėjus penkeriems mėnesiams Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai net nesiteikė atsakyti į motyvuotą tėvų prašymą.
Manome, kad sprendžiant vaikų darželių stygiaus problemą tiek Vilniaus mieste, tiek ir kitose Lietuvos savivaldybėse būtina tobulinti teisinę bazę, kad būtų užtikrinta ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovė, tėvų teisė pasirinkti jų vaikų poreikius atitinkantį ikimokyklinio ugdymo modelį.
Atsižvelgiant į tėvų pageidavimus teikiami šiuos pasiūlymai Vilniaus miesto savivaldybei:
1. Siūlome suformuoti Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupę vaikų darželio plėtros programai parengti įtraukiant Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio, Lietuvos tėvų forumo ir probleminių Vilniaus mikrorajonų tėvų atstovus.
Rengiant Vilniaus miesto savivaldybės vaikų darželių plėtros programą siūlytume šiuos galimus sprendimus:
2.1. Prašome iki 2013-03-01 dienos sutvarkyti priėmimo eiles į Vilniaus m. darželius-lopšelius, nes dabartinė elektroninė priėmimo sistema negali to atlikti.
2.2. Steigti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes bendrojo ugdymo mokyklose, pritaikius patalpas, kurios atsilaisvina dėl mažėjančio mokinių skaičiaus. Tam reikėtų pasitelkti ES struktūrinių fondų lėšas.
2.3. Aktyviau tartis su statybinėmis bendrovėmis, statančiomis naujus gyvenamuosius namus, jų kvartalus dėl viešosios paskirties patalpų įrengimo (šiuo atveju darželių grupių) pirmuosiuose gyvenamųjų namų aukštuose (Vilniaus m. l/d „Lazdynėlis” turinčio 2 grupes šalia darželio esančiame gyvenamajame name patirtis).
2.4. Plėtoti nevalstybinį sektorių, skatinti steigtis grupes gyvenamuose privačiuose namuose, darbdavius savo įmonių, įstaigų patalpose kurti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupes. Paskata tai daryti yra Ikimokyklinio ugdymo krepšelis, taip pat planuojama 2014-2020 m. ES paramos laikotarpiu paremti tokių grupių aprūpinimą ugdymo priemonėmis, ugdymui reikalinga įranga.
2.5. Remiantis Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės principais parengti vaikų darželių plėtrą naujuose Vilniaus miesto mikrorajonuose.