Apie adenoidus

Dažnai viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančio vaiko adenoidai padidėja ir periodais tarp infekcijų puolimų nespėja grįžti į pradinę padėtį. Jeigu vaikas dažniausiai kvėpuoja per burną, nuolat serga kvėpavimo takų ligomis, tėveliams vertėtų susirūpinti, nes jo adenoidai gali būti padidėję. Sergančiam jų uždegimu – adenoiditu, vaikui taikomas vietinis gydymas, taip pat padeda grūdinimas, kartais adenoidus būtina pašalinti.

Kodėl vaiką kamuoja padidėję adenoidai?

Adenoidai – tai ryklės tonzilės, sudarytos iš nosiaryklės skliaute esančio limfinio audinio. Šios tonzilės yra imuninės sistemos dalis, kurioje susikaupę imuninės ląstelės. Tėvai žino, kad sergant gerklės uždegimu padidėja kaklo limfmazgiai. Adenoidai – taip pat yra limfinio audinio dariniai, kurie padidėja dėl uždegimo, tik apčiuopti išorėje jų negalime.

Normalios būklės ryklės tonzilės nedidelės. Į nosiaryklę patekus infekcijai, imuninės ląstelės pradeda veikti, dėl to adenoidai padidėja. Pasveikus paprastai jie vėl susitraukia. Bet jeigu liga tęsiasi ir vaiką nuolat puola virusai, adenoiduose vystosi nuolatinis uždegimas – adenoiditas ir ilgainiui jie padidėja.

Adenoidų uždegimas 3 – 7 metų vaikus kamuoja daug dažniau negu vyresnius. Taip yra todėl, kad maži vaikai dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, prienosinių ančių uždegimu (sinusitas), bronchitu, alerginėmis ir kitomis ligomis, juos ilgai kamuoja sloga ir kosulys. Dar viena priežastis – šio amžiaus vaikų labiau išvešėjęs limfinis audinys, iš kurio sudaryti adenoidai. Paauglystėje ryklės tonzilės nuosekliai mažėja ir apie dvidešimtuosius gyvenimo metus visiškai išnyksta.

Negalavimo požymiai

Padidėję adenoidai užkemša užpakalines nosies ertmės angas, todėl vaikas kvėpuoja per burną. Taigi, jeigu vaikui sunku kvėpuoti per nosį, mama ir tėtis gali įtarti, kad jį kamuoja padidėjusios ryklės tonzilės. Verta kreiptis į gydytoją, jeigu vaikas sunkiai kvėpuoja, ypač miegodamas, arba knarkia. Tokie vaikai kvėpuodami atvira burna neramiai miega, gali šlapintis į lovą. Dėl sutrikusio kvėpavimo miegant gali ištikti net dusulio priepuoliai. Taip pat – miego apnėja, kai miegantis vaikas trumpam nustoja kvėpuoti.

Mažylis pabunda nuvargęs, skundžiasi galvos skausmu, todėl dieną jam sunku susikaupti. Per burną įkvepiamas nesušildytas ir neišvalytas oras. Todėl toks vaikas dažnai serga peršalimo ligomis ir jį kamuoja užsitęsusi sloga.

Kuo pavojingas adenoidų uždegimas?

Išvešėję adenoidai gali užkimšti klausomojo (Eustachijaus) vamzdelio angą, jungiančią nosiaryklę su vidurine ausimi. Todėl gali suprastėti vaiko klausa ir peršalimai dažnai komplikuosis į otitą (vidurinės ausies uždegimą). Tyrimais įrodyta, kad adenoidai – puiki terpė adenovirusams, kurie sukelia ūminius kvėpavimo takų uždegimus: slogą, tonzilitą, bronchų ir plaučių ligas. Mat limfiniame audinyje yra raukšlelių, kuriose patogu daugintis bakterijoms.

Nuolat pravira burna priversto kvėpuoti vaiko apatinis žandikaulis nusileidžia, formuojasi netaisyklingas sąkandis, auga kreivi dantukai. Todėl netinkamai formuojasi nosis ir kitos veido dalys. Egzistuoja net medicininis terminas – „adenoidinis veidas“. Tai siauras ir pailgas veidas, atsikišę priekiniai dantys, aukštas gomurio lankas, žema liežuvio padėtis, siauras viršutinis žandikaulis, trumpa viršutinė lūpa. Vaiko kalba pasidaro neaiški, paduslėja balsas. Gali netaisyklingai vystytis krūtinės ląsta, sulėtėti vaiko psichinė raida. Specialistas dažnai iš vaiko išvaizdos supranta jo negalavimo priežastį.

Kaip nustatomas ryklės tonzilių uždegimas?

Išvešėjusius adenoidus svarbu nustatyti kuo anksčiau, kol vaiko organizme dar neatsirado didesnių pokyčių. Ryklės tonzilės matomos apžiūrint vaiko nosiaryklę specialiu veidrodėliu, atliekama endoskopinė nosiaryklės apžiūra.

Ligos priežastys

Adenoidų, kaip ir viso limfinio audinio, paskirtis – antikūnų gamyba organizmo atsparumui ir kovai su infekcijoms. Jei organizmas nusilpęs, silpnėja ir gynyba, tada pradeda daugiau gamintis limfinio audinio. Taigi padidėję adenoidai – vaiko imuninės sistemos reakcija į stiprų dirgiklį.

Pagrindinės priežastys

• Paveldimumas. Ryklės tonzilės padidėja vaikams, kurių tėvai vaikystėje taip pat patyrė šį negalavimą.
• Prasti mitybos įpročiai. Labiausiai imunitetą silpnina saldumynai, nes juose esantys dirbtiniai angliavandeniai neutralizuoja kai kurias nuo virusų saugančias medžiagas. Todėl didelis saldumynų kiekis skatina ligas.
• Alerginės viršutinių kvėpavimo takų ligos (sinusitas, bronchinė astma).
• Dažni peršalimai.
• Imunitetą silpninančios infekcinės ligos: skarlatina, tymai, raudonukė, infekcinė mononukleozė.
• Įtakos turi sausas nevėdinamų patalpų oras šildymo periodu.
• Dulkės ant kilimų, minkštų baldų, atvirose knygų lentynose.
• Nepalankios ekologinės sąlygos, pavyzdžiui, pramonės teršalai, tėvų rūkymas namuose.

Adenoidų gydymas

Operuoti adenoidų gydytojai neskuba, nors įrodyta, kad juos pašalinus, imunitetas nepasikeičia. Mat toks pats limfinis audinys yra visoje kvėpavimo takų gleivinėje. Didesnės reikšmės imunitetui turi kvėpavimo takų gleivinės atsparumas. Be to, išoperuoti adenoidai gali vėl išaugti. Todėl šiuolaikinė medicina siūlo kitokį gydymą, kuris kiekvienu konkrečiu atveju individualus. Lėtinio ryklės tonzilių uždegimo gydymas gali užsitęsti. Pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, pasikonsultavus su otorinolaringologu, o prireikus – ir su alergologu arba imunologu.

Adenoidai gydomi vaistais nuo uždegimo, imunitetą stiprinančiais preparatais. Kad ryklės tonzilėse nebūtų nuolatinio uždegimo, svarbu nutraukti peršalimo ligų grandinę. Kuo rečiau vaikas serga, tuo mažesnė tikimybė, kad padidės adenoidai.

Adeinoidai operuojami dažnai kvėpavimo takų uždegimais sergantiems vaikams, nes jie yra infekcijos židinys. Mat limfinis audinys – puiki terpė bakterijoms veistis. Jei ryklės tonzilės padidėja tiek, kad pablogėja mažylio klausa, vaikas negali kvėpuoti per nosį, dažnai kartojasi kvėpavimo takų infekcijos, sutrinka veido skeleto vystymasis, taip pat gali prireikti operacijos. Adenoidai šalinami taikant bendrąją intubacinę nejautrą, taigi vaikas nepajunta diskomforto. Operacija nesudėtinga ir trunka neilgai. Jei nekyla jokių komplikacijų, praėjus 3 – 4 valandoms po operacijos, vaikas išleidžiamas namo. Išoperuotas vaikas visiškai pasveiksta per 1 – 3 savaites. Jis slaugomas namuose, ligoniuką reikia maitinti tik švelniu šiltu maistu, negalima duoti karštų gėrimų, maudyti karštoje vonioje. Jei po operacijos vaikas vis tiek iš įpročio kvėpuoja pro nosį, jam skiriami specialūs kvėpavimo pratimai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Radnatt nuotrauka iš FreeDigitalPhotos.net

RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?

VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.

SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?

KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai? Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?

PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo

Otito priežastys

Ūmų otitą atneša infekcinė liga, ausytės sunegaluoja peršalus arba perkaitus, taip pat – dėl netinkamo maitinimo, kai į nosį ir vadinamąjį Eustachijaus vamzdelį (landa, jungianti ausies ir nosiaryklės ertmes) patenka skysto maisto. Labiausiai jautrios vaikų ausytės, nes vaiko Eustachijaus vamzdelis platus ir trumpas. Todėl iš nosies užkratas lengvai patenka į vidurinę ausį. Be to, mažo vaiko imunitetas silpnesnis negu paūgėjusio. Ligą sukelia bakterijos (streptokokai, stafilokokai) ir virusai.

Dar viena ūmaus otito priežastis – funkcinis sieros liaukų aktyvumas. Ausų siera susideda iš baltymų, riebalų bei jų rūgščių, mineralinių druskų, taip pat – negyvų odos ląstelių, dulkių, odos riebalų. Netinkamai valomose ausytėse susikaupia daug klampaus sekreto, todėl susidaro sieros kamščiai. Šie kamščiai suteikia puikias sąlygas vystytis mikroorganizmams ir uždegimui – otitui.

Otito simptomai

Liga prasideda staiga, atsiranda bendri negalavimai: vaiką krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą ir kankinamai skauda ausį, o skausmas gali sklisti į dantis ar smilkinį. Spustelėjus ausies kriauklės speninę ataugą – skausmas sustiprėja. Sergantis kūdikis mieguistas arba dirglus, jis atsisako žįsti ir verkia maitinamas, nes ausytes tuomet dar labiau skauda.

Mama turi žinoti, kad 4–5 parą gali trūkti ausies būgnelis ir išteka pūliai. Užsitęsęs otitas gali pasidaryti lėtinis. Tai pavojinga liga, nes ji gali būti kitų sunkių ligų, pavyzdžiui, meningito arba sepsio priežastis. Todėl į gydytoją reikia kreiptis jau pirmąją ligos dieną.

Kaip išvengti otito?

Vaiko ausytėmis rūpinkimės nuo pat gimimo. Tinkamai prižiūrėdama mažylio ausytes, mama neleis formuotis sieros kamščiams ir vaikas galbūt išvengs šio varginančio negalavimo.

Vaiko sveikatai labai svarbus taisyklingas žindymas ir racionali paūgėjusio vaiko mityba. Pakankamai ilgai maitinti mamos pienu vaikai, kurie ir vėliau valgė vitaminų turtingą maistą, rečiau serga virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Kaip tik šios ligos sukelia vidurinės ausies uždegimą.

Atsparesnis peršalimo ligoms grūdinamas vaikas. Grūdinimui tinka aptrynimai šaltu vandeniu, vėsios vonios, sportas, fiziniai pratimai, reikia pakankamai laiko praleisti gryname ore. Nuo pat mažens mama turėtų mokyti vaiką taisyklingai kvėpuoti – per nosį.

Lėtiniam vidurinės ausies uždegimui kelią atveria įvairios nosies bei gerklės ligos: sloga, prienosinių ančių uždegimas, angina, adenoidai. Todėl reikia išgydyti šias ligas ir sumažės palankių sąlygų otitui . Gulinčio vaiko nosiaryklėje susikaupęs sekretas taip pat gali sukelti vidurinės ausies uždegimą.

Otitu persirgusio mažylio ausytes reikia saugoti, ypač jeigu trūko būgnelis, – į jas neturi patekti vandens. Maudydama ar ketindama plauti mažylio galvytę, jo ausis būtinai užkimšk vatos tamponėliais.

Otito gydymas

Jeigu nepaisant mamos pastangų ausų uždegimas išsivystys, būtina tuojau pat pradėti gydymą. Taigi, nuvesk vaiką pas gydytoją, kuris gali skirti antibiotikų ir kitų vaistų. Vieni iš jų –priešuždegiminio ir nuskausminamojo poveikio ausų lašai. Tik, mama, atsimink, kad trūkus būgneliui, į ausį lašinti vaistukų negalima.

Prieš lašindama į ausytę, vaistų flakonėlį sušildyk rankose – mažylio neišgąsdins nemalonūs pojūčiai, kurios jis patirtų į ausytę patekus šaltam skysčiui.

Patarimai mamai ir tėčiui

Ausies skausmą malšina šiluma, todėl ant skaudamos ausies mama gali uždėti kompresą. Kelis kartus sulenktą marlės skiautę, kurioje iškerpi ausies didumo skylę, suvilgai karštu vandeniu arba degtine, nugręži ir uždedi ant ausies – po jos kriaukle. Marlę pridengi vaškiniu popieriumi arba polietileno plėvele su taip pat iškirpta skyle, ant šio – dedi storą vatos sluoksnį arba 4–5 sluoksniais sulankstytos flanelės. Kiekvienas viršutinis sluoksnis turi būti platesnis už apatinį. Kompresas turi gerai priglusti aplink ausį, aptvarstomas ir laikomas valandą. Po to daroma 4–6 valandų pertrauka. Tarp kompresų skaudamą ausį reikia šiltai aprišti.

Išmokyk vaiką taisyklingai šnirpšti nosytę – iš pradžių užspaudus vieną šnervę, po to – kitą.

Kūdikį kuo ilgiau žindyk, nes mamos piene esantys antikūnai stiprina mažylio organizmą. Žindymas apsaugo ir nuo otito, todėl kūdikį būtinai žindyk bent pirmąjį gyvenimo pusmetį.

Kūdikis gali atpilti ir pienuko pateks į ausies landą. Todėl maitinamo kūdikio galvutę laikyk šiek tiek pakeltą.

Otitas – pavojinga liga, nes netinkamai gydoma gali tapti lėtinė ir sukelti klausos sutrikimus.

Svarbiausia – vykdyti gydytojo rekomendacijas ir gydyti ausytes jo paskirtais vaistais iki galo – ne tik, kol praėjo skausmas, ir tau atrodo, kad vaikas sveikas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

„Dažnai mamos atveda savo vaikus sakydamos, kad jų vaikas kalba „per nosį”, kvėpuoja per burną, kankina dažnos slogos, blogai miega, knarkia. Iš pradžių jos galvoja, kad tai paprasčiausia sloga ar peršalimas, tačiau simptomai niekaip nedingsta ir vaiko savijauta negerėja. Po išsamios apžiūros endoskopu dažnai įvardiju diagnozę – padidėję adenoidai” – dalijasi savo patirtimi Kauno Estetinės chirurgijos centro gydytojas otorinolaringologas Dovydas Gutmanas.

Adenoidai – tai limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje. Limfoidinis audinys atlieka apsauginio barjero funkciją nuo įkvepiamų išorinių veiksnių, tačiau, dėl įvairių priežasčių, gali atsirasti šio audinio hipertrofija (peraugimas), dažniausiai pasitaikantis 3-10 m vaikams. Adenoidai šalinami chirurginiu būdu – atliekama adenoidektomija (adenoidų pašalinimas).

„Kartu su adenoidų šalinimu kartais reikia atlikti ir padidėjusių ar infekcijos židiniu esančių gomurio tonzilių pašalinimo operaciją – tonzilektomiją”, – papildo gyd. D. Gutmanas.

Jo kolega, medicinos mokslų dr. Tomas Balsevičius, Estetinės chirurgijos centre besispecializuojantis knarkimo gydyme, noriai kalba apie savo pacientus, kurių didžiąją dalį sudaro vyrai.

„Beveik taip pat, kaip mamos atveda savo vaikus, taip ir žmonos skatina savo vyrus kreiptis į mane. Nereikėtų manyti, kad jos tai daro tik dėl to, jog neišsimiega šalia mylimojo „knarkaliaus” (nors tai taip pat pakankamai rimta priežastis), tačiau vyro organizme po knarkimu taip pat slepiasi daug problemų ir galimų ligų”, – akcentuoja gyd. otorinolaringologas T. Balsevičius.

„Blogas miegas, dėmesio koncentracijos stoka, mieguistumas dienos metu, viršsvoris – ir jau galima įtarti obstrukcinės miego apnėjos sindromą (OMAS). Po išsamios viršutinių kvėpavimo takų apžiūros ir miego tyrimo miego laboratorijoje galima matyti, kokios priežastys sukelia knarkimą – kurioje kvėpavimo takų srityje užkertamas kelias laisvam oro pratekėjimui kvėpavimo metu. Dažniausiai probleminėmis sritimis išlieka minkštasis gomurys bei liežuvio šaknis”, – dėsto patyręs gydytojas.

Knarkimas gyd. Martyno Norkaus vadovaujamoje klinikoje gydomas chirurgiškai – norint sumažinti minkštojo gomurio ar liežuvio šaknies tūrį daroma radiodažnuminė termoabiliacija, minkštojo gomurio ir liežuvėlio korekcija atliekama uvulopalatoplastikos ar uvulopalatofaringoplastikos metu. Be abejo, viena iš priežasčių knarkimui gali būti ir iškrypusi nosies pertvara.

Nosies pertvara gali iškrypti netolygiai formuojantis skeletui arba įvykus traumai. Pastaruoju atveju, jeigu trauma sudėtingesnė, vien pertvaros korekcijos nepakanka – dažnai tenka tiesinti nosies kaulą, formuoti taisyklingą nosies galiuką.

„Potrauminės arba kartotinės nosies operacijos yra žymiai sudėtingesnės. Likę randai apsunkina darbą operacijos metu, o laikui bėgant gali iškreipti ir operacijos metu pasiektus rezultatus – operacinėje gautas simetriškas vaizdas, nevienodai randėjant audiniams, gali kiek pakisti. Taip pat kartotinėms rinoplastikoms (nosies formos korekcijoms) kartais gali prireikti donorinio audinio – imama kremzlė iš ausies ar šonkaulio, o tai, savaime suprantama, nepanašu į lengvą operaciją”, – nurodo nosies operacijų specifiką gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys.

„Atlikdamas tiek rekonstrukcines nosies operacijas, tiek plastines estetines korekcijas visada pacientams akcentuoju, kad svarbiausia yra kvėpavimas. Nuo to, kad nosis bus vienu ar dviem milimetrais ilgesnė, gyvenimas nesužlugs, tačiau pablogėjęs kvėpavimas pernelyg sumažinus nosį ar pažeidus vožtuvą blogins gyvenimo kokybę kiekvieną dieną”, – tvirtai laikosi nuomonės didelę patirtį sukaupęs gyd. G. Gylys.

„Galiu drąsiai pakartoti visiškai teisingą posakį, kad kvėpavimas yra gyvybė, o kokybiškas kvėpavimas – sveikata. Turėdami puikią loristų komandą, visiems savo pacientams stengiamės gerinti gyvenimo kokybę, skiepyti teisingą suvokimą”, – dalijasi mintimis Estetinės chirurgijos centro vadovas, plastikos chirurgas Martynas Norkus.