<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>akiniai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/akiniai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Wed, 04 Jun 2025 14:08:18 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 18 Mar 2024 08:17:07 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alergija žiedadulkėms]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[Astma]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[dieglių simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[dukrytė]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatorius]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[norovirusas]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[rotavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sensorinė integracija]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[skysčių poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[socialiniai įgūdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[specialiųjų poreikių]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[tandeminis žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų stoka]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22720</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Tapti mama niekada nevėlu &#160;PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas? VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso. &#160;BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu?&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-22727 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Tapti mama niekada nevėlu</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>PAVASARIO </strong><strong>LIGOS. </strong>Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.</p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong><em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.</p>
<p><strong>MAMYTĖ</strong>. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI</strong>. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.</p>
<p><strong>&nbsp;</strong></p>
<p><span style="color: #ba1313;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><span style="color: #333399;"><a style="color: #333399;" href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-pavasaris" target="_blank" rel="noopener"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</strong></a></span></p>
<p><span style="color: #c21b1b;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2024-pavasaris/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 10 Dec 2023 18:47:21 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[ausies skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[ausies uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[ausų lašai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[dantų valymas]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[Ėduonis]]></category>
		<category><![CDATA[emocinis ryšys]]></category>
		<category><![CDATA[faringitas]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[į lauką]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusinė infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kosmetologe]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maisto papildai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos emocijos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mikroelementai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosioms]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[Otitas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pieniniai dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[ryšys]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tęsti žindymą]]></category>
		<category><![CDATA[tonzilitas]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko odelė]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<category><![CDATA[vegetarizmas]]></category>
		<category><![CDATA[vežti į lauką]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindančioms]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22528</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Neįkainojamos motinystės dovanos. &#160;ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti. &#160;VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi. &#160;BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22532" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ziema.jpg" alt="" width="1530" height="831" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ziema.jpg 1530w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ziema-768x417.jpg 768w" sizes="(max-width: 1530px) 100vw, 1530px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong><strong>Neįkainojamos motinystės dovanos.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>ŽIEMOS </strong><strong>LIGOS</strong>. <strong><em>Gydytojas A. Vingras</em></strong> <strong>Apie bronchito simptomus ir gydymą</strong><strong>. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong> . <strong>Pažangiausias sprendimas</strong><strong> vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. </strong><strong>Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>MAMYTĖ. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> </strong><strong>Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?</strong></p>
<h4><span style="color: #c72222;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-ziema.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #333399;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #cc1414;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu </strong><strong>⇓</strong></span></h4>
<p>&nbsp;</p>
<h4>&nbsp;</h4>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 06 Dec 2023 16:32:38 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[Kalendorius]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[oftalmologai]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22458</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiandien vaikų trumparegystės spartėjimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&#160;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&#160;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. Vaikų trumparegystė progresuoja labai greitai, pasiekia aukštą laipsnį, todėl kuo ankstesniame amžiuje nustatoma, tuo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje">Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22460" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Trumparegis-vaikas.png" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Trumparegis-vaikas.png 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Trumparegis-vaikas-768x439.png 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Šiandien vaikų trumparegystės spartėjimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&nbsp;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&nbsp;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. Vaikų trumparegystė progresuoja labai greitai, pasiekia aukštą laipsnį, todėl kuo ankstesniame amžiuje nustatoma, tuo labiau progresuoja. Kaip visa tai suvaldyti, atsako „Fielmann&#8221; specialistai.</p>
<p>Trumparegių vaikų arba akies obuolys būna pailgos formos, arba jų ragena yra pernelyg iškilusi. Įprastai kūdikio vizitas pas gydytoją oftalmologą turėtų būti iki 1-erių metų, kai vaikas gali savarankiškai sėdėti ir fiksuoti žvilgsnį į rodomą žaislą. Norint suprasti, ar mažo vaiko rega nėra sutrikusi, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis pastebi ir noriai renka trupinius? Ar mato padangėje skrendantį paukštį, lėktuvą, ar žiūri tiesiai ir nežvairuoja? Ar daugmaž vienodo dydžio bei spalvos abiejų akių vyzdžiai? Ar nuolatos netrina akių net ir nenorėdamas miego? Ar mokyklinio mažiaus vaikas mato, kas užrašyta ant lentos, o galbūt susiduria su mokymosi sunkumais, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skausmais?&nbsp;</p>
<p>Įgimtą trumparegystę turi mažiau nei 1 proc. naujagimių, taigi, jeigu šią refrakcijos ydą turėjo tėvai, net šešiskart jos tikimybė padidėja ir vaikui. Apie 70 proc. iki 5-erių metų atsiradusių trumparegystės atvejų taip pat yra paveldėta, tačiau gerokai vėliau, neretai mokykliniame amžiuje, pasireiškusią trumparegystę dažniausiai sukelia išoriniai veiksniai.</p>
<h4><strong>Išmaniųjų ekranų įtaka trumparegystės atsiradimui</strong></h4>
<p>Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekranų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensyvumas, žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi didelis akims tenkantis krūvis, t. y. žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną, skaitymas. Išmaniųjų ekranų draudimas – ne išeitis šiandieniame pasaulyje. Jau dabar intensyvaus trumparegystės progresavimo lėtinimui gydytojai oftalmologai naudoja atropino lašus, specialius minkštuosius kontaktinius lęšius ar ortokeratologiją. Svarbus ir nuolatinis tinkamų korekcinių akinių nešiojimas, tačiau akiniai iki šiol dažniausiai buvo skiriami tik trumparegystės korekcijai, bet ne jos progresavimui mažinti.</p>
<h4><strong>Įpročiai, galintys padėti lėtinti trumparegystę</strong></h4>
<p><em>Reguliari regos patikra.</em> Jeigu vaiko rega yra gera, nėra nusiskundimų, patariama akis patikrinti sulaukus 3 ir 6 metų. Tačiau jeigu tėvams kyla abejonių dėl vaiko regos, į oftalmologus svarbu kreiptis kaip įmanoma greičiau.</p>
<p><em>Laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas.</em> Specialistai kūdikiams ir vaikams iki 2 m. ekranų naudoti nerekomenduoja, 2–5 m. vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas ne daugiau kaip 1 val. per dieną. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 val. per dieną.</p>
<p><em>Tinkamas žiūrėjimo atstumas.</em> Nerekomenduojama kūdikiams kabinti žaislų labai arti akių, skaitant knygą privalu laikytis tinkamo 30–40 cm atstumo, akims sunku fokusuotis, kai skaitome, naudojame ekranus gulėdami ar važiuodami automobiliu, ypač netinkamo apšvietimo patalpoje ar tamsoje.</p>
<p><em>Daugiau laiko gryname ore.</em> Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau laiko vaikas praleidžia gryname ore, tuo labiau sumažėja trumparegystės atsiradimo rizika. Pakankamas deguonies kiekis besivystančiai akiai yra itin svarbus.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22463" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Stellest_akiniai.jpeg" alt="" width="400" height="320">Pažangiausias sprendimas – Stellest<sup>TM</sup></strong></h4>
<p>Trumparegystės kontrolei naudojami akinių lęšiai yra įgaubti – plonesni viduryje ir storesni kraštuose. Kuo vaiko dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, todėl akinukai yra sunkūs ir neatrodo estetiškai. <em>Stellest<sup>TM</sup></em> lęšių technologija išsprendė visus šiuos nepatogumus pasitelkusi unikalią H.A.L.T (angl. <em>Highly Aspherical Lenslet Target</em>) konstrukciją. 1021 nematomas mikrolęšis sudaro 11 koncentrinių lęšyje išsidėsčiusių žiedų, kurie sukuria galingą signalą, lėtinantį trumparegystės progresavimą net iki 67%.</p>
<h4><strong>Daug žadantys mokslinių tyrimų rezultatai</strong></h4>
<p>Trejus metus <em>Stellest<sup>TM</sup></em> gamintojos „Essilor“ mokslinių tyrimų centre Kinijoje trukę tyrimai* parodė, kad vaikams, kurie ≥ 12val. kasdien nepertraukiamai nešiojo <em>Stellest<sup>TM</sup></em> lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo 67 %, o akies obuolio pailgėjimas sulėtėjo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Net 90 % jame dalyvavusių vaikų akys prie naujo dizaino prisitaikė per 3 dienas, o maksimalus 100 % adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei 7 dienas.</p>
<h4><strong>Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas</strong></h4>
<p><em>Stellest<sup>TM</sup></em> gaminami iš specialios <em>Airwear</em> medžiagos, kurią NASA naudoja kurdama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai itin saugus ir patvarus plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti akį. Visi lęšiai padengti specialia <em>Crizal Kids UV </em>danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu, t.y. tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio lęšių paviršiaus.</p>
<h4><strong>Fielmann pataria</strong></h4>
<p>Vaikų rega keičiasi, todėl būtina kartą per metus apsilankyti pas oftalmologą̨, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu mielai lauksime optikose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs nuspręskite, kokio tipo akinių lęšiai geriausiai atitiks vaiko poreikius.</p>
<p><strong>„Fielmann“</strong> rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!</p>
<hr>
<p>*Bao, J., Huang, Y., Li, X., Yang, A., Zhou, F., Wu, J., Wang, C., Li, Y., Lim, E.W., Spiegel, D.P., Drobe, B., Chen, H., 2022 m. Trumparegystės kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, palyginti su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje">Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 09 Oct 2023 05:49:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akių sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antioksidantai]]></category>
		<category><![CDATA[aprengti vaiką]]></category>
		<category><![CDATA[atopinė oda]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batukai]]></category>
		<category><![CDATA[dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų trauma]]></category>
		<category><![CDATA[Epiglotitas]]></category>
		<category><![CDATA[faringitas]]></category>
		<category><![CDATA[fotografė]]></category>
		<category><![CDATA[fotografija]]></category>
		<category><![CDATA[fotosesijos]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[išvalyti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[kariesas]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kremai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlyna šviesa]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[niežėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[nuotraukos]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[odontologas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[psichinė sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[regėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[sedacija]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[tėčiai]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22395</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias gyvenimo vertybes įamžinančios nuotraukos. BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis? RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22398" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1674" height="925" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo.jpg 1674w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-768x424.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-1536x849.jpg 1536w" sizes="(max-width: 1674px) 100vw, 1674px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias gyvenimo vertybes įamžinančios nuotraukos.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong>. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</p>
<p><strong>RUDENS </strong><strong>LIGOS. </strong>Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. <em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA.</strong> Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?</p>
<p><strong>MAMYTĖ</strong>. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius.&nbsp;</p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong>Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><span style="color: #c91c1c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cc0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication=" https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 07 Oct 2023 06:15:29 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[mėlyna šviesa]]></category>
		<category><![CDATA[Transitions akinių lęšiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22311</guid>

					<description><![CDATA[<p>Prasidedantys mokslo metai ir didėjantis krūvis tolygus augančiam vaikų nuovargiui. Jį sukelia ne tik ankstyvi rytai, aktyvi dienotvarkė ir kasdien laukiantys namų darbai, bet ir buvimas dirbtinio apšvietimo aplinkoje, nuolatinis skaitmeninių prietaisų naudojimas, kurie vaidina itin svarbų vaidmenį mokymosi procese. Jų skleidžiama mėlynoji šviesa labai kenkia vaikų akims ir gali sukelti neigiamų padarinių. Kaip nuo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis">Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22312" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-ir-kompiuteris.png" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-ir-kompiuteris.png 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-ir-kompiuteris-768x439.png 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Prasidedantys mokslo metai ir didėjantis krūvis tolygus augančiam vaikų nuovargiui. Jį sukelia ne tik ankstyvi rytai, aktyvi dienotvarkė ir kasdien laukiantys namų darbai, bet ir buvimas dirbtinio apšvietimo aplinkoje, nuolatinis skaitmeninių prietaisų naudojimas, kurie vaidina itin svarbų vaidmenį mokymosi procese. Jų skleidžiama mėlynoji šviesa labai kenkia vaikų akims ir gali sukelti neigiamų padarinių. Kaip nuo to apsisaugoti net ir tuomet, kai dar nereikia korekcinių akinių?</p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-22324 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-su-telefonu-tamsoje-e1696070475806.jpg" alt="" width="500" height="500">Technologijų amžiuje gimę ir augantys vaikai be jų neįsivaizduoja savo kasdienybės. Skaitmeninius prietaisus naudodami žaidimams, bendravimui ir mokymuisi, vaikai prie kenksmingą mėlynąją šviesą skleidžiančių ekranų praleidžia itin daug laiko. Mėlynoji skaitmeninių ekranų šviesa gali sukelti daug neigiamų padarinių. Pirmiausia, atsiranda akių įtampa, kurią išduoda išsiliejęs vaizdas, sausos, sudirgusios akys, galvos skausmas ir sunkumas sutelkti dėmesį. Suprastėjęs miegas taip pat gali byloti, kad prie skaitmeninių prietaisų praleidžiama per daug laiko – išmaniųjų įrenginių naudojimas slopina melatonino gamybą ir gali sutrikdyti gilų, ramų miegą, kuris ypač svarbus augančiam organizmui.</p>
<p><span style="color: #068080;"><strong>„Vis dažniau girdime tėvų skundus, kad vaikui sunku mokytis, jis nuolat jaučiasi pavargęs ar skundžiasi galvos skausmu. Priežastis gali būti paprasta – intensyvios ir pavojingos šviesos nuvargintos akys, kurią skleidžia ne tik išmanieji ekranai, bet ir dirbtinis LED apšvietimas, – pasakoja „Fielmann&#8221; vaikų gydytoja-oftalmologė Daumantė Baranauskienė. – Dalis mėlynosios šviesos yra reikalinga mūsų akims cirkadinio ritmo palaikymui, tačiau jos perviršis yra kenksmingas. Sprendimas jos srauto patekimo į akis kontrolei jau yra sukurtas – tai <em>Transitions</em> akinių lęšiai, kurie blokuoja per didelį mėlynosios šviesos srautą ir taip jas apsaugo ne tik nuo pažeidimų, bet ir turi tiesioginę įtaką puikiai vaiko savijautai.&#8221;</strong></span></p>
<p>Neretai tėvai yra linkę riboti prie išmaniųjų prietaisų praleidžiamą laiką, įpratinti daryti reguliarią akių mankštą, daugiau laiko leisti lauke ar gerti akims reikalingus vitaminus. Vis tik vaikai dažnai būna padūkę ir užmaršūs, tad išmokyti patiems rūpintis akimis gali būti sudėtinga. „Fielmann&#8221; specialistai pastebi itin spartėjančią tendenciją, kad mažamečių akys silpnėja, tad vaikų regos prevencija – būtina. Technologijų nereikia drausti, tačiau svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo žalingo mėlynosios šviesos poveikio. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino, kad akiniai su <em>Transitions</em> lęšių danga mažina nuolat patiriamą akių įtampą.</p>
<p><span style="color: #068080;"><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22319" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaiko-akinukai-svarbus-aksesuaras.png" alt="" width="500" height="572">Dažnai įsigyjančių ne pirmą porą akinių su <em>Transitions</em> lęšiais specialistai pasmalsauja, kodėl nori būtent tokių ir ne kitokių? Neretai atsakymas būna vienas – su chameleoniniais akiniais atrodau kietai tarp draugų, visiems smalsu matyti, kaip patalpoje skaidrūs akinių lęšiai išeinant į lauką keičia spalvą, jaučiuosi tarsi turintis supergalių! </strong></span>Kiti pamini, kad turėti vienus akinius visiems gyvenimo atvejams, yra itin patogu, nes nereikia su savimi turėti keleto porų, kurias dažnai pamiršta ir akims tenka vargti. Treti, kuriems nereikia akinukų su dioptrijomis, taip pat norintys būti tokie patys kieti kaip ir jų draugai, tad ir apie tai <em>Transitions</em> akinių lęšių gamintojai pagalvojo – tokie akiniai galimi ir be dioptrijų – ir stiliui, ir akių apsaugai, ir puikaus matymo užtikrinimui ateityje.</p>
<p>Taigi, asmeninis stilius ima formuotis jau vaikystėje – mažamečiai puikiai supranta ir nusprendžia, kas jiems tinka ir patinka, o kas – nelabai. Jie renkasi mėgstamus drabužius ir aksesuarus, o šiais laikais neretas užsimano pasipuošti ir įmantriais akiniais. Prie to kartais prisideda ir noras kopijuoti tėvų ar įžymybių stilių arba siekis susikurti protinguolio įvaizdį.&nbsp; Tai – sveikintina, tačiau <strong><span style="color: #068080;">optikos specialistai įspėja: net ir renkantis akinius tik dėl stiliaus, svarbu juos įsigyti ne galanterijos ar maisto prekių parduotuvėse, o optikos salonuose. Čia ne tik patars, kokie būtų tinkamiausi atsižvelgiant į odos jautrumą ar alergijas, bet ir ergonomiškai pritaikys, kad jie tinkamai sėdėtų ant nosies ir būtų patogūs nešioti.</span> </strong>O nutikus bet kokiai nelaimei su akinukais, nemokamai juos suremontuos ir palepins SPA procedūra.</p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22322" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Fotochrominiai-akiniai-vaikui.png" alt="" width="600" height="481">Optikos specialistai abejojantiems tėvams, ar verta vaikui pirkti fotochrominius akinius, pataria nedvejoti, tik svarbu atminti vieną dalyką: jei ypač dažnai nutinka įvairios nelaimės su Jūsų vaiko akinukais, t.y. jie ištisai sulūžta, visų pirma susimąstykite, ar rėmelis buvo tinkamai išrinktas atsižvelgiant į vaikučio judrumą bei akinukų nešiojimo įpročius, visų antra – ar galutinį sprendimą, kokį rėmelį nešios Jūsų vaikas, priėmėte Jūs ar Jūsų vaikas. Akinių pasirinkimas vaikui gali tapti savotišku žaidimu – juk jis renkasi aksesuarą, išskirsiantį jį iš bendraamžių. Sužadintas mažamečio susidomėjimas ir patenkinti interesai, tikėtina, nemažai prisidės prie pagrindinio tikslo – įpročio nešioti akinius žaidžiant planšete, naudojantis mobiliuoju telefonu ar ruošiant namų darbus prie kompiuterio ir taip apsaugoti akis.</p>
<p>„Fielmann&#8221; rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas, tad visuomet galite užsukti pasitarti, juk akinių, kaip ir batų – privalome turėti ne vieną porą!</p>
<p><em>Užsak. Nr. 635</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis">Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Jun 2023 04:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[A. Vingras]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gyvenimo būdas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hormonai]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimai]]></category>
		<category><![CDATA[įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudynės]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[pūkšlės]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skysčių poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[ultravioletiniai spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[vabzdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22133</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&#160;&#160;&#160; VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti? PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-22136" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAS. </strong><em>Gydytojas Algimantas Vingras</em> Apie dilgėlinę ir niežulį.<em>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; </em></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Žindymas ir mamos emocinė gerovė.&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA. </strong>Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</p>
<p><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<h4><span style="color: #d61111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-vasara.pdf"><span style="color: #3366ff;"><strong><span style="color: #2179de;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</span></strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #d41313;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><strong>&nbsp;</strong></h4>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_55/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kad-saule-nenudegintu-ir-vanduo-neisgasdintu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kad-saule-nenudegintu-ir-vanduo-neisgasdintu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kad-saule-nenudegintu-ir-vanduo-neisgasdintu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 07 Jun 2023 17:28:22 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[maudynės]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[saulės spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[ultravioletiniai spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22040</guid>

					<description><![CDATA[<p>Saulė, viliojanti kuo daugiau laiko praleisti lauke, pasimėgauti paplūdimio malonumais atostogaujant, teikia ne tik džiaugsmą, bet ir kelia pavojų. Ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą, akis, susilpninti imuninę sistemą. Viena iš pagrindinių vaikų pramogų – maudynės, bet neatsakingai elgiantis vandenyje taip pat galima prisidaryti bėdų. Taigi, mėgaudamiesi saule ir vandeniu nepamirškime, kad tai turime daryti saugiai.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kad-saule-nenudegintu-ir-vanduo-neisgasdintu">Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22044" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Vaika-saugome-nuo-saules.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Vaika-saugome-nuo-saules.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Vaika-saugome-nuo-saules-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Saulė, viliojanti kuo daugiau laiko praleisti lauke, pasimėgauti paplūdimio malonumais atostogaujant, teikia ne tik džiaugsmą, bet ir kelia pavojų. Ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą, akis, susilpninti imuninę sistemą. Viena iš pagrindinių vaikų pramogų – maudynės, bet neatsakingai elgiantis vandenyje taip pat galima prisidaryti bėdų. Taigi, mėgaudamiesi saule ir vandeniu nepamirškime, kad tai turime daryti saugiai.</p>
<h4><strong>Kasdien reikalinga apsauga akims </strong></h4>
<p>UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.</p>
<p>Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.</p>
<p>Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų&nbsp;ultravioletinių spindulių.</p>
<p>Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.&nbsp; Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.</p>
<h4><strong>Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo</strong></h4>
<p>Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.</p>
<p>Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.</p>
<p>Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.</p>
<h4><strong>Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?</strong></h4>
<p>Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.&nbsp; Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.</p>
<p>Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius. &nbsp;</p>
<p>Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm<sup>2</sup> odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.</p>
<p>Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.</p>
<h4><strong>Nuo saulės saugantys drabužiai</strong></h4>
<p>Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.</p>
<p>Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių. &nbsp;Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. <em>Ultraviolet Protection Factor</em>). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.</p>
<p>Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-large wp-image-22046" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Vaikas-vandenyje-840x480.jpg" alt="" width="640" height="366">Saugus elgesys vandenyje</strong></h4>
<p>Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.</p>
<p>Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.</p>
<p>Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.</p>
<p>Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.</p>
<p>Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.</p>
<p>Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.</p>
<p>Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kad-saule-nenudegintu-ir-vanduo-neisgasdintu">Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kad-saule-nenudegintu-ir-vanduo-neisgasdintu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 11 Oct 2022 14:55:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[apranga]]></category>
		<category><![CDATA[aromaterapija]]></category>
		<category><![CDATA[Brigita Petrulė]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[chameleoniniai akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[drėgnas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[eteriniai aliejai]]></category>
		<category><![CDATA[Fielmann]]></category>
		<category><![CDATA[gastroezofaginis refliuksas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[GERL]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[grūdai]]></category>
		<category><![CDATA[gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[heminė geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatoriai]]></category>
		<category><![CDATA[intymus gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[Ispanijoje]]></category>
		<category><![CDATA[kombinezonas]]></category>
		<category><![CDATA[košė]]></category>
		<category><![CDATA[košės]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kruopos]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kvapai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[makšties sausumas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[ne hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[obstipacija]]></category>
		<category><![CDATA[obstrukcinis bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko spazmai]]></category>
		<category><![CDATA[plaučių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[prebiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[serga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[tonzilitas]]></category>
		<category><![CDATA[trenerė]]></category>
		<category><![CDATA[užmigti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vidurių pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidurių užkietėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[virškinimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21449</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Noras būti pavyzdžiu savo vaikams – gera paskata gyventi sveikai. VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus. RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21476" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo.jpg" alt="Mama ir vaikas 2022 m. ruduo" width="900" height="496" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo.jpg 900w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo-768x423.jpg 768w" sizes="(max-width: 900px) 100vw, 900px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Noras būti pavyzdžiu savo vaikams – gera paskata gyventi sveikai.</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.</p>
<p><strong>RUDENS </strong><strong>LIGOS. </strong>Kosulys, kuris padeda pasveikti. <em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras </em>Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong>Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.</p>
<p><strong>TĖVAI. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em><em>. </em>Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.</p>
<p><strong>KĄ RENGSIMĖS?</strong> Rudeninė apranga – pagal orą.</p>
<p><span style="color: #d93125;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><strong><span style="color: #3366ff;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</span></strong></a></p>
<p><span style="color: #cf1919;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas_52/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Supergalių turintys chameleoniniai akiniai!</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 Oct 2022 06:34:55 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[chameleoniniai akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[Fielmann]]></category>
		<category><![CDATA[Transitions akinių lęšiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21396</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ar žinojote, kad suaugusieji yra linkę dvigubai dažniau pasirūpinti savo akių sveikata ir jų saugumu nei savo vaikų? Tyrimai rodo, kad net 80 proc. akies pažeidimų dėl besaikio išmaniųjų ekranų naudojimo ir intensyvios akinančios saulės šviesos nutinka nesulaukus 18 metų. Vaikų akys yra itin jautrios aplinkos poveikiui, todėl jas reikia ypatingai saugoti. Pandemijos laikotarpiu vaikai&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai">Supergalių turintys chameleoniniai akiniai!</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-21398 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Fotochrominiai-akiniu-lesiai-e1664789816920.jpg" alt="Fotochrominiai akinių lęšiai" width="840" height="480">Ar žinojote, kad suaugusieji yra linkę dvigubai dažniau pasirūpinti savo akių sveikata ir jų saugumu nei savo vaikų? Tyrimai rodo, kad net 80 proc. akies pažeidimų dėl besaikio išmaniųjų ekranų naudojimo ir intensyvios akinančios saulės šviesos nutinka nesulaukus 18 metų. Vaikų akys yra itin jautrios aplinkos poveikiui, todėl jas reikia ypatingai saugoti.</p>
<p>Pandemijos laikotarpiu vaikai ir paaugliai praleido daugybę valandų dirbtinio LED apšvietimo aplinkoje su išmaniaisiais ekranais, t.y. jų dėmesys buvo nuolat sutelktas į skaitmeninius įrenginius, skirtus mokymuisi nuotoliniu būdu. Toks nepertraukiamas žiūrėjimas į ekranus iš arti gali būti sulyginamas su sunkumų kilnojimu valandų valandas sporto salėje, t. y. tiek kūno, tiek ir akių raumuo gaudamas didelį krūvį, įsitempia, pavargsta ir galiausiai jį pradeda skaudėti. Ignoruojant per didelius krūvius ir nesilaikant poilsio nuo ekranų režimo, akys pervargsta, pradedama prasčiau matyti, todėl vizitas pas gydytoją oftalmologą ir akinukų nešiojimas tampa neišvengiami.</p>
<p>Pastarąjį dešimtmetį nuolat kalbama apie apsaugą nuo kenksmingos mėlynosios šviesos, tačiau ne kiekvienas žino, kokią įtaką regai daro vis didėjantis akių jautrumas aplinkai. Naujausių tyrimų duomenimis, net 9 iš 10 apklaustųjų skundėsi padidėjusiu akių jautrumu šviesai, viena to priežasčių – besaikis išmaniųjų ekranų naudojimas, sukeliantis skaitmeninę akių įtampą ir sausų akių sindromą. Visi suprantame, kad visiškai atsiriboti nuo skaitmeninio pasaulio tikrai nepavyks, tad vertėtų pasirūpinti tinkama akių apsauga esant bet kokioms aplinkos sąlygoms.</p>
<p><em><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21400" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Chameleoniniai-akiniai.jpg" alt="" width="500" height="667">Transitions</em> fotochrominiai akinių lęšiai – puikus sprendimas ne tik mažųjų, bet ir suaugusiųjų akims! Blokuodami ne tik UV spindulius, bet ir mėlynąją šviesą, jie padės akis išsaugoti sveikesnes ir atitolins ateityje pasireikšiančias įvairias akių tinklainės ligas. Taigi šiuo atveju su vieneriais akiniais bus „nušauti net trys zuikiai”! „Fielmann&#8221; optikos specialistai pastebi itin spartėjančią tendenciją – vis daugiau mažųjų akinių nešiotojų renkasi būtent chameleoninius akinių lęšius. Kokios to priežastys ir kodėl būtent jie yra būtini sugrįžus į mokymosi įstaigas?</p>
<p>– Didžiąją laiko dalį būnant mokykloje vaikai praleidžia su skaitmeniniais ekranais ar išmaniosiomis lentomis, kurios skleidžia ne tik mėlynąją šviesą, bet ir turi itin daug akis varginančių atspindžių. <em>Transitions</em> akinių lęšiai ne tik turi apsaugą nuo kenksmingos mėlynosios šviesos, bet ir atspindžius šalinančią dangą, kuri padeda išvengti atspindžių sukeliamo akių nuovargio;</p>
<p>– Tyrimai rodo, kad skaitmeninių ekranų skleidžiama šviesa sutrikdo cirkadinį ritmą ir sumažina miego hormono – melatonino – išsiskyrimą, dėl ko vaikams sunku užmigti, atsiranda nuolatinis nuovargis, irzlumas, sunku susikaupti mokykloje, todėl suprastėja mokymosi rezultatai. Dalis mėlynosios šviesos yra reikalinga mūsų akims cirkadinio ritmo palaikymui, tačiau jos perviršis yra kenksmingas – būtent fotochrominiai akinių lęšiai blokuoja per didelį mėlynosios šviesos srautą ir taip jas apsaugo ne tik nuo pažeidimų, bet ir turi tiesioginę įtaką puikiai vaiko savijautai;</p>
<p>– Neretai saulėtuoju sezonu tėvai yra daugiau linkę rūpintis savo akimis įsigydami akinius nuo saulės, tačiau ne kiekvienas juos nuperka ir savo vaikams, motyvuodami tuo, kad vaikai yra linkę juos nuolat laužyti ar pamesti, tad neverta mėtyti pinigų į balą. Tačiau vaikų akis būtina saugoti nuo saulės, kuri, beje, skleidžia ne vien tik kenksmingus UV spindulius, bet ir yra itin didelis mėlynosios šviesos šaltinis lauke! Patalpoje būdami skaidrūs, o lauke reaguodami į UV spindulių intensyvumą, <em>Transitions</em> ne tik tampa saulės akiniais, bet ir blokuoja net iki 95 % saulės skleidžiamos mėlynosios šviesos;</p>
<p>– Chameleoniniai akinių lęšiai puikiai tinkami net ir judriausiems ar aktyviai užsiimantiems sportine veikla vaikams, nes jie yra gaminami iš specialios <em>Airwear</em> medžiagos, kurią NASA naudoja gamindama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai yra itin saugus ir patvarus plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y. susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti vaikų akis.</p>
<p>Dažnai įsigyjančių ne pirmą porą akinių su <em>Transitions</em> lęšiais „Fielmann&#8221; specialistai pasmalsauja mažųjų akinių nešiotojų, kodėl nori būtent tokių ir ne kitokių? Vienas iš atsakymų – su chameleoniniais akiniais atrodau kietai tarp draugų, visiems smalsu matyti, kaip patalpoje skaidrūs akinių lęšiai išeinant į lauką keičia spalvą, jaučiuosi tarsi turintis supergalių! Kiti pamini, kad turėti vienerius akinius visiems gyvenimo atvejams, yra itin patogu, nes nereikia su savimi turėti keleto porų, kurias dažnai pamiršta, ir akims tenka vargti. Treti, kuriems nereikia akinukų su dioptrijomis, taip pat nori būti tokie patys kieti kaip ir jų draugai, tad ir apie tai <em>Transitions</em> akinių lęšių gamintojai pagalvojo – tokie akiniai galimi ir be dioptrijų – ir dėl stiliaus, ir maksimaliai akių apsaugai.</p>
<p>„Fielmann&#8221; rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas, tad visuomet galite užsukti pasitarti, juk akinių kaip ir batų – privalome turėti ne vieną porą!</p>
<p><em>Partnerio turinys</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai">Supergalių turintys chameleoniniai akiniai!</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Būsimojo mokinio sveikata: kuo pasirūpinti turi mama ir tėtis</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/busimojo-mokinio-sveikata-kuo-pasirupinti-turi-mama-ir-tetis?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=busimojo-mokinio-sveikata-kuo-pasirupinti-turi-mama-ir-tetis</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/busimojo-mokinio-sveikata-kuo-pasirupinti-turi-mama-ir-tetis#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Aug 2013 08:14:30 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mokinukas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[dantys]]></category>
		<category><![CDATA[gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[gydytoja oftalmologė]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas pediatras]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[iškrypęs stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[krūminių dantų dengimo silantais]]></category>
		<category><![CDATA[kuprinė]]></category>
		<category><![CDATA[kuprinės]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mokinio sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[moksleivis]]></category>
		<category><![CDATA[moksleivių sveikatos bėdos]]></category>
		<category><![CDATA[mokyklai]]></category>
		<category><![CDATA[pakartotinai skiepijami]]></category>
		<category><![CDATA[pirmokas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystės rizika]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko regėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikatos patikrinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų profilaktinių skiepijimų]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų skiepijimo]]></category>
		<category><![CDATA[ydinga vaiko laikysena]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=9957</guid>

					<description><![CDATA[<p>Visų taip laukiama ir mylima vasara rūpesčių nekelia, ko gero, tik vaikams. Tuo tarpu jų tėvams rūpintis tenka nemažai. Vasaros pradžioje dauguma suaugusiųjų suka galvas, kuo užimti vaikus, kad, pasibaigus mokslo metams, šiems nereikėtų tūnoti mieste ir tuščiai „trinti“ šaligatvių. Vasarai baigiantis užpuola kiti reikalai – kaip, kur ir kada įsigyti būtiniausių daiktų mokyklai. Nereikėtų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/busimojo-mokinio-sveikata-kuo-pasirupinti-turi-mama-ir-tetis">Būsimojo mokinio sveikata: kuo pasirūpinti turi mama ir tėtis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/busimojo-mokinio-sveikata-kuo-pasirupinti-turi-mama-ir-tetis/vaiko-sveikata-besiruosiant-i-mokykla" rel="attachment wp-att-9958"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-9958" alt="Vaiko sveikata besiruošiant į mokyklą" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/08/Vaiko-sveikata-besiruošiant-į-mokyklą-250x211.jpg" width="250" height="211" /></a>Visų taip laukiama ir mylima vasara rūpesčių nekelia, ko gero, tik <i>vaikams</i>. Tuo tarpu jų <i>tėvams</i> rūpintis tenka nemažai. Vasaros pradžioje dauguma suaugusiųjų suka galvas, kuo užimti vaikus, kad, pasibaigus mokslo metams, šiems nereikėtų tūnoti mieste ir tuščiai „trinti“ šaligatvių. Vasarai baigiantis užpuola kiti reikalai – kaip, kur ir kada įsigyti būtiniausių daiktų  <i>mokyklai</i>. Nereikėtų pamiršti ir dar vieno itin svarbaus dalyko – profilaktinio <i>vaiko sveikatos patikrinimo</i>. Pažymas mokymo įstaigos kasmet prašo pristatyti iki rugsėjo vidurio.</p>
<p><strong>Vaikas pas gydytoją</strong></p>
<p>Profilaktiškai <i>tikrinantis sveikatą</i>, <i>gydytojas pediatras</i> vaiko organizmo būklę įvertina įvairiapusiškai – mažąjį pasveria, pamatuoja, patikrina kraujospūdį, klausą, regėjimą, pasiklauso plaučių bei širdies veiklos. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pastebėjus kokius nors (kad ir nedidelius) sveikatos defektus, <em>vaikas</em> yra siunčiamas pas <em>gydytojus specialistus</em>. Tokiu būdu būsimasis <em>moksleivis</em> yra ištiriamas nuodugniau. Kokios pagrindinės <i>moksleivių sveikatos</i> <em>bėdos</em> ir kaip jų išvengti?</p>
<p><strong>Ydinga vaiko laikysena</strong></p>
<p>Kaip tvirtina gydytojai ortopedai, daugelis <i>vaikų</i>, užuot pakankamai judėję, lakstę po lauką, plaukioję ežeruose ar upėse, karstęsi po medžius ir panašiai, didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus. Rezultatas – <em>iškrypęs stuburas</em>, ydinga laikysena, kitokie skeleto bei raumenų sutrikimai. Visoms šioms <em>moksleivių</em> bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų prikrautos<strong> kuprinės</strong>, nepatogūs suolai. Pamažu artėjant rugsėjo pirmajai, išsirinkti labiausiai patinkančią <i>kuprinę</i> visai nesunku – pasiūla parduotuvėse didelė. Kur kas sudėtingiau įvertinti, kuri <i>kuprinė</i> bus patikimesnė sveikatos atžvilgiu, kitaip tariant, ar apsaugos vaiko stuburą ir taisyklingą laikyseną. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos<i> mama ir tėtis</i> turėtų atkreipti dėmesį, renkantis mokyklinį krepšį:</p>
<ul>
<li><i>Kuprinė</i> su knygomis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-12 proc. vaiko svorio. Aritmetika šioje vietoje paprasta: <i>pirmokas</i>, sveriantis maždaug 25 kg turėtų nešti ne daugiau kaip 2,5-3 kg sveriančią kuprinę. Taigi, tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 1,5 kg.</li>
<li><i>Mokyklinis krepšys</i> neturėtų spausti, trinti, jis privalo būti patogus. Matuotis geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk <i>kuprinę</i> <em>vaikas</em> nešios ir žiemą, ir vasarą.</li>
<li>Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm, jei jie – paminkštinti. Per stori diržai <i>vaikui </i>gali trinti pažastis, veržti. <i>Kuprinės</i> „nugara“ turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. <i>Vaikui </i>užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš pečių.</li>
</ul>
<p><strong>Prastėjantis vaiko regėjimas</strong></p>
<p>Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, judėjimo bei gryno oro stoka tikrąją to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir <i>regėjimą</i> – ortopedams antrina <em>gydytoja</em> <i>oftalmologė</i> Vaiva Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann“. Pasak gydytojos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke, mažėja <i>regėjimo problemų</i>. „Gal kam ir sunku tuo patikėti, bet kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 procentais sumažina <i>trumparegystės riziką</i>. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir <em>vaikas</em> gali žiūrėti į toliau esančius objektus“, – pasakoja V.Nasvytienė. Kaip teigia <i>oftalmologė</i>, norint turėti nepriekaištingą <i>regėjimą</i> ar bent jau pastiprinti jį, <i>vaikams</i> taip pat <strong>patartina </strong>valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų  sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.</p>
<p>V.Nasvytienės<strong> </strong>tvirtinimu, vis dar yra nemažai <i>mamų ir tėčių</i>, kuriems atrodo, kad <em>vaikams</em> <i>nešioti akinius</i> – tikra kankynė. Bendraamžiai iš jų šaiposi, naujasis aksesuaras – nepatogus, greit lūžtantis. „Anaiptol. Tai seniau buvo pajuokiami <em>akiniuočiai</em>. Buvo šaipomasi dėl storų <i>akinių </i>stiklų, gremėzdiškų rėmelių. O ir patys <i>akiniai</i> tikrai nebuvo patogūs. Dabar <i>akiniai</i> visai kitokie. <i>Vaikai </i>net nejaučia juos nešiojantys, be to, gali rinktis tiek norimą akinių spalvą, tiek  ir formą,“ – tvirtina <i>gydytoja</i><strong>. </strong><em>Oftalmologė</em> priduria, kad baigiantis vasarai itin svarbu patikrinti <em>moksleivių akis</em>, galbūt jų rega susilpnėjo ir į naujiems mokslo metams reikalingų pirkinių sąrašą reikės įtraukti ne tik kuprinę, rašymo ar sporto reikmenis, bet ir <em>akinius</em>. Tuo tarpu jau nešiojantys akinukus <em>vaikai</em> įsitikins, ar senieji dar tinkami.</p>
<p><strong>Kad nepultų ligos, o dantys būtų sveiki</strong></p>
<p>Rūpintis <i>vaiko sveikata</i> būtina kompleksiškai – reguliariai profilaktiškai lankytis pas <i>gydytojus</i> specialistus, laiku pastebėti <i>vaiko</i> savijautos pokyčius, įvertinti mokslo krūvį, nepamiršti visavertės <i>mitybos</i>, kokybiško poilsio, vitaminų bei mineralinių medžiagų – įsitikinusi bendrosios praktikos <i>gydytoja</i> Laima Petrauskienė. Tik tuomet <i>vaikas</i> augs fiziškai ir dvasiškai stiprus, o atšalus orams jo nepuls <i>ligos</i>. Gydytoja priduria, jog artėjant naujiems mokslo metams, <em>mama ir tėtis</em> turėtų iš naujo atsiversti <i>vaikų</i> <em>skiepijimo pažymėjimus</em> bei nepamiršti pasitikrinti <i>dantų</i>. „Nuo daugumos <i>užkrečiamųjų ligų</i> <i>vaikai</i> būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas <em>imunitetas</em> silpsta, todėl remiantis Lietuvos Respublikos <i>vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi</i>, maždaug <i>6–7 metų </i><em>vaikas</em> turi būti pakartotinai paskiepytas nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai <em>pakartotinai skiepijami</em> nuo difterijos ir stabligės“, &#8211; pasakoja L. Petrauskienė.</p>
<p>Kalbant <i>apie dantis</i>, daugelis medicinos įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdo 6–14 metų vaikų <i>krūminių</i> <i>dantų</i> <i>dengimo silantais</i> programą. Visiems tokio amžiaus <i>vaikams</i> nemokamai specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis yra padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės. Tokiu būdu neleidžiama susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių <i>dantų ligų</i> tarp <i>vaikų</i> ir paauglių. Ši procedūra tikrai neskausminga, <i>dantukų gręžti nereikia</i>.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/busimojo-mokinio-sveikata-kuo-pasirupinti-turi-mama-ir-tetis">Būsimojo mokinio sveikata: kuo pasirūpinti turi mama ir tėtis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/busimojo-mokinio-sveikata-kuo-pasirupinti-turi-mama-ir-tetis/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
