<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>akis | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/akis/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 10 Jun 2025 04:23:33 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 10 Jun 2025 05:00:31 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[akis]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[Boomogi]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[emocijos]]></category>
		<category><![CDATA[emocijų monstrai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[keliautojų viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kraujas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimas]]></category>
		<category><![CDATA[pienas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pirmagimis]]></category>
		<category><![CDATA[prisispaudė pirštą]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[pūslė]]></category>
		<category><![CDATA[rakštis]]></category>
		<category><![CDATA[saugumas]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[spenelių įtrūkimai]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[verksmas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vyresnis vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindant]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23713</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Karčios patirties pamokos: kaip išgyventi sunkias emocijas SVEIKA VASARA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Nedidelės vaiko nelaimės. Kad vaiko vasara būtų saugi VASAROS VAISTINĖLĖ. Vasarinė alergija – kaip gelbėtis? Kodėl į kelionę reikia pasiimti ir probiotikų? BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-23716" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Mama-ir-vaikas_2025-m.-vasara.jpg" alt="" width="1592" height="880" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Mama-ir-vaikas_2025-m.-vasara.jpg 1592w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Mama-ir-vaikas_2025-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Mama-ir-vaikas_2025-m.-vasara-768x425.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Mama-ir-vaikas_2025-m.-vasara-1536x849.jpg 1536w" sizes="(max-width: 1592px) 100vw, 1592px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Karčios patirties pamokos: kaip išgyventi sunkias emocijas</p>
<p><strong>SVEIKA VASARA. </strong><em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras</em> Nedidelės vaiko nelaimės. Kad vaiko vasara būtų saugi</p>
<p><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ. </strong>Vasarinė alergija – kaip gelbėtis? Kodėl į kelionę reikia pasiimti ir probiotikų?</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.</p>
<p><strong>KŪDIKIS.</strong> Kaip atpažinti ir palengvinti pilvuko dieglius?</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Kodėl skilinėja speneliai? <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Žindau naujagimį, o jau anksčiau nujunkytas vyresnėlis prašosi vėl būti žindomas</p>
<p><span style="color: #bd0808;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2025-vasara" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. vasara</strong></span></a></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegystes-valdymas-ka-galime-padaryti-siandien?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vaiko-trumparegystes-valdymas-ka-galime-padaryti-siandien</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegystes-valdymas-ka-galime-padaryti-siandien#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 02 Jun 2025 04:27:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akis]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystės rizika]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23592</guid>

					<description><![CDATA[<p>Silpstanti rega vis jaunesniame amžiuje – XXI a. rykštė. Trumparegystė, dar vadinama miopija, yra viena dažniausiai pasitaikančių akių ̨ refrakcijos ydų, kai akys pradeda per greitai augti, t. y. jos tampa ilgesnės, nei turėtų būti, todėl vaizdas susidaro prieš akies tinklainę ir tolimi objektai atrodo neryškūs. Kuo jaunesnio amžiaus vaikui prasideda trumparegystė, tuo didesnė rizika&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegystes-valdymas-ka-galime-padaryti-siandien">Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23596" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Stellest-lesiai-trumparegiam-vaikui.jpeg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Stellest-lesiai-trumparegiam-vaikui.jpeg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Stellest-lesiai-trumparegiam-vaikui-768x440.jpeg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Silpstanti rega vis jaunesniame amžiuje – XXI a. rykštė. Trumparegystė, dar vadinama miopija, yra viena dažniausiai pasitaikančių akių ̨ refrakcijos ydų, kai akys pradeda per greitai augti, t. y. jos tampa ilgesnės, nei turėtų būti, todėl vaizdas susidaro prieš akies tinklainę ir tolimi objektai atrodo neryškūs. Kuo jaunesnio amžiaus vaikui prasideda trumparegystė, tuo didesnė rizika išsivystyti didelio laipsnio trumparegystei, nes akies vidinės struktūros (tinklainė ir gyslainė) yra labiau išsitempusios ir iškyla didesnė tikimybė susirgti įvairiomis akių ligomis ateityje.</p>
<h4><strong>Pagrindiniai trumparegystės simptomai</strong></h4>
<p>Ir tėvai, ir pedagogai turėtų būti atidūs bei reaguoti, pastebėję pirmuosius pablogėjusios vaiko regos simptomus arba jeigu jis pats pasiskundžia. Jei mažas vaikas nepastebi trupinukų (kuriuos įprastai mėgsta rankioti), skrendančio paukščio danguje, žvairuoja žiūrėdamas tiesiai ar nuolat trina akis net ir nenorėdamas miegelio, jei mokyklinukai pradeda nebematyti, kas užrašyta ant lentos, susiduria su sunkumais skaitant ir rašant, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skausmais – tai ženklai, kad pats laikas vizitui pas gydytoją oftalmologą.</p>
<h4><strong>Kodėl atsiranda miopija?</strong></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegyste-galima-suvaldyti" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">Trumparegystė</span> </a>gali išsivystyti dėl kelių skirtingų priežasčių – dažniausiai vaikas turi arba genetinį polinkį, arba akių problemas sukelia aplinkos veiksniai. Jei vienas iš tėvų yra trumparegis, rizika vaikui tapti trumparegiu padidėja 2 kartus, o jei abu tėvai trumparegiai – net 5 kartus. Ilgalaikis artimas darbas kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu didina akių įtampą bei skatina trumparegystę. Dopaminas – svarbus cheminis junginys – atlieka reikšmingą vaidmenį palaikant gerą regą, o jo išsiskyrimas smegenyse tiesiogiai priklauso nuo gaunamos dienos šviesos. Esant jos trūkumui, akys gali pradėti vystytis nekontroliuojamai, skatindamos trumparegystės progresavimą.</p>
<h4><strong>Vaiko trumparegystė ir iššūkiai</strong></h4>
<p>Miopija turi reikšmingos įtakos ne tik akių sveikatai, bet gali lemti ir sunkumus kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, akademinėje aplinkoje vaikui, negalinčiam aiškiai matyti užrašų ant lentos, gali kilti iššūkių suprasti mokymosi medžiagą, sumažėti motyvacija bei susidomėjimas pamokomis. Užduotys, kurioms reikalingas tikslumas ir atidumas detalėms (skaitant arba rašant), gali kelti papildomą stresą ir sumažinti pasitikėjimą savo gebėjimais. Dėl nekoreguotos trumparegystės vaikas tampa labiau priklausomas nuo kitų – dažniau prašant pagalbos iš mokytojų ar bendraklasių, silpnėja savarankiškumo įgūdžiai.<br />
Patiriamas sunkumas gerai matyti į tolį gali apsunkinti kasdienį vaiko gyvenimą atliekant įprastus veiksmus – pereinant per gatvę ar naudojantis viešuoju transportu.</p>
<p>Taip pat gali būti paveikti tarpasmeniniai ryšiai. Vaikai, turintys regos sutrikimų, gali jaustis nepatogiai dalyvaudami grupinėse veiklose, tokiose kaip sporto renginiai, žaidimai ar net bendraudami su kitais vaikais. Dėl šios priežasties jie gali patirti socialinę atskirtį.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23598" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/06/Vaikas-trumparegis-ka-daryti.png" alt="" width="400" height="498">Trumparegystė progresuoja – ką daryti?</strong></h4>
<p>Optinė biometrija – vienas naujausių bei svarbiausių tyrimų vertinant trumparegystės progresavimo riziką. Daugiafunkcinis diagnostinis prietaisas skirtas:</p>
<ul>
<li>nustatyti akies ašies ilgį ir akies augimo pokyčius, pagal kuriuos vertinamas individualus trumparegystės progresavimas;</li>
<li>ragenos topografijos tyrimui. Tai svarbu diagnozuojant keratokonusą ar jeigu tiriant kitais metodais nepasiekiamas tinkamas regos korekcijos rezultatas;</li>
<li>įvertinti ašarų plėvelę, kurios parametrai svarbūs diagnozuojant sausų akių sindromą.</li>
</ul>
<p>Šis tyrimas ypač naudingas vaikams, jei trumparegystė progresuoja labai greitai ar nustatoma jauname amžiuje. Taip pat siekiant įvertinti trumparegystės išsivystymo riziką, jei šeimoje yra trumparegių. Procedūra yra neinvazinė, todėl vaikui nesukelia papildomo diskomforto.</p>
<h4><strong><em>Stellest®</em></strong><strong> lęšiai – pažangiausia kova prieš trumparegystę</strong></h4>
<p>„Fielmann“ pristato novatoriškus trumparegystės valdymui skirtus <em>Stellest®</em> akinių lęšius, kurie ne tik padeda koreguoti miopiją, bet ir efektyviai stabdo trumparegystės progresavimą.</p>
<p>Moksliniai tyrimai, kuriuos šešerius metus vykdo šių lęšių kūrėjas ir gamintojas „Essilor“, nustatė, kad vaikams, kurie kasdien, nepertraukiamai 12 val. nešiojo <em>Stellest®</em> lęšius, trumparegystės progresavimas vidutiniškai sumažėjo 1,95 D (57 %)*, o akies obuolio augimas sulėtėjo 0,81 mm (52 %)*, lyginant su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Tyrimu tai pat nustatyta, kad aukšto laipsnio trumparegystės ( -6 D arba aukštesnio laipsnio) išsivystymo rizika sumažėjo nuo 38 % vieno židinio lęšių nešiotojų tiriamųjų grupėje, iki 9 % <em>Stellest®</em> lęšių nešiotojų tiriamųjų grupėje.</p>
<p>Šie lęšiai pasižymi unikalia H.A.L.T. (angl. <em>Highly Aspherical Lenslet Target)</em> technologija, kuri, naudojant asferinius mikrolęšius, leidžia fokusuoti šviesą ne į paviršių, o sukurti išsklaidytos šviesos pluoštą prieš tinklainę. Šis šviesos pagrindu sugeneruotas signalas, specifiškai stimuliuojantis regos sistemą, skatina lėtesnį trumparegystės progresavimą. <em>Stellest®</em> lęšiai yra lengvi, todėl ypač patogūs vaikams. Jie gaminami iš inovatyvios bei patvarios <em>Airwear </em>medžiagos, iš kurios kuriami NASA astronautų priekiniai šalmų skydeliai ir yra padengti specialia <em>Crizal Kids UV</em> danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu – ir nuo išorinio, ir nuo vidinio lęšių paviršiaus.</p>
<p><em>*Bao J., Huang Y., Li X., Yang A., Zhou F., Wu J., Wang C., Li Y., Lim E.W., Spiegel D.P., Drobe B., Chen H., 2022 m. trumparegystės kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, lyginant su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.</em></p>
<h4><strong>Kaip dar galime padėti vaikui?</strong></h4>
<p>Nors yra veiksnių, kurių nepakeisime (genetika), tačiau yra prevencinių būdų, kurie gali sumažinti trumparegystės riziką bei palengvinti simptomus. Reguliari akių patikra kas metus ar kas 6 mėnesius nustačius prasidėjusią miopiją gali padėti užkirsti kelią situacijos prastėjimui. Vaikai, kurie praleidžia bent 2–3 valandas per dieną lauke, turi mažesnę trumparegystės išsivystymo riziką. Geras apšvietimas aplinkoje, kurioje vaikas skaito ar dirba su išmaniaisiais ekranais, tinkamas 30–40 cm akių atstumas nuo mažų ekranų, reguliariai kas 45 min. daromos pertraukos nuo išmaniųjų ekranų padės sumažinti akių įtampą ir nuovargį.</p>
<p>Siekiant sustabdyti ar sulėtinti vaikų trumparegystės progresavimą, aktualus ne tik gydytojų vaidmuo, bet ir dėmesingas tėvų įsitraukimas. Atvykite į „Fielmann” optikas su oftalmologo išrašytu receptu, o mes pasirūpinsime, kad Jūsų vaikas ryškiai matytų visus pasaulio tolius nešiodamas savo svajonių akinukus ar jo poreikius geriausiai atitinkančius inovatyvius lęšius.</p>
<p><strong>„Fielmann“</strong> rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!</p>
<p><em>Partnerio turinys</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegystes-valdymas-ka-galime-padaryti-siandien">Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegystes-valdymas-ka-galime-padaryti-siandien/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ką daryti, kad vaikas išvengtų akių ligų?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-isvengtu-akiu-ligu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ka-daryti-kad-vaikas-isvengtu-akiu-ligu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-isvengtu-akiu-ligu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 22 May 2014 20:26:43 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[akis]]></category>
		<category><![CDATA[akis susižaloja]]></category>
		<category><![CDATA[Akių ligos]]></category>
		<category><![CDATA[akių ligų profilaktika]]></category>
		<category><![CDATA[akių specialistai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos priežastys]]></category>
		<category><![CDATA[alerginiai akių uždegimai]]></category>
		<category><![CDATA[apsaugoti]]></category>
		<category><![CDATA[Dakriocistitas]]></category>
		<category><![CDATA[išvengti akių ligų]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[tikrinti vaikų regėjimą]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akys]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11939</guid>

					<description><![CDATA[<p>Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, prastėja ir vaikų, ir suaugusiųjų regėjimas. Vaikų akių ligų specialistė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė pastebi, kad prastesnė didelių miestų vaikų rega. Kaip išvengti regėjimo problemų? – Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus? Pirmiausia – trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai trumparegystė nebeprogresuoja,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-isvengtu-akiu-ligu">Ką daryti, kad vaikas išvengtų akių ligų?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-11943 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/05/Vaikų-akių-ligos-e1660887796895.jpg" alt="" width="800" height="458" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/05/Vaikų-akių-ligos-e1660887796895.jpg 800w, https://mamairvaikas.lt/failai/2014/05/Vaikų-akių-ligos-e1660887796895-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 800px) 100vw, 800px" />Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, prastėja ir vaikų, ir suaugusiųjų <i>regėjimas</i>.<b> </b><i>Vaikų akių ligų</i> specialistė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė pastebi, kad prastesnė didelių miestų <i>vaikų rega</i>. Kaip išvengti regėjimo problemų? <b></b></p>
<p><strong>– Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus?</strong></p>
<p>Pirmiausia <b>–</b> <i>trumparegystė,</i> kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai <i>trumparegystė</i> nebeprogresuoja, ją galima sėkmingai koreguoti lazeriu. Dažnai tenka išrašyti akinius dar ikimokyklinukams, o jų tėvelius šios problemos užklupo tik paauglystėje.</p>
<p>Dažnesni ir <i>alerginiai akių uždegimai</i>. <i>Vaikas </i>ima trinti <i>akis</i>, jos ašaroja. <i>Alergijos priežastys</i> įvairios: naminiai gyvūnėliai, patalynės erkutės, augalai, žiedadulkės. Ilgai televizorių žiūrinčio <i>vaiko akys</i> gali išsausėti. Atkreipkite dėmesį, ar žiūrėdamas įdomų filmą <i>vaikas</i> mirksi – būtent taip <i>akys</i> drėkinamos.</p>
<p><strong>– Kokio amžiaus mažiausi pacientai apsilanko jūsų kabinete ?</strong></p>
<p>Ligoniuku gali tapti ir ką tik gimęs <i>kūdikis</i>. Dažnai <i>kūdikiams</i> diagnozuojama ašarų takų patologija – <i>dakriocistitas</i> (ašarų maišelio uždegimas). Liga išsivysto dėl to, kad gimus neatsidaro ašarų kanalai. Anot žinomų Londono mokslininkų, <i>dakriocistitas</i> diagnozuojamas dvidešimčiai procentų pasaulio <i>kūdikių</i>, tačiau dažniausiai ši liga praeina savaime per pirmuosius tris mėnesius. Maždaug penkiems procentams ligoniukų prireikia chirurginio gydymo – ašarų takų zondavimo. Ligos priežastys nežinomos. Manoma, kad įtakos turi įvairios gimdymą lengvinančios priemonės.</p>
<p><strong>– Kas įpročiai skatina akių ligų vystymąsi?</strong></p>
<p>Blogiausia, jei <i>vaikas</i> be perstojo žiūri iš arti, nes negali ilgai išbūti be naujųjų technologijų. <i>Vaikai</i> nuolat įsikniaubę į kompiuterius, su išmaniaisiais telefonais nesiskiria net žaisdami lauke. <i>Akis </i>veikia kaip fotoaparato objektyvas: specialaus raumens padedama ji fokusuoja vaizdą iš arti, o žiūrint į tolį, perfokusuoja iš toli. Jei nuolat žiūrime į arti esančius objektus, raumuo įsitempia ir ilgainiui nebegali atsipalaiduoti – vystosi trumparegystė.</p>
<p><strong>– Ką galite papasakoti apie vaikų akių ligų profilaktiką?</strong><b></b></p>
<p>Itin svarbu reguliariai ilsėtis. <i>Vaikams</i> derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taigi padeda <em>išvengti akių ligų</em>. JAV akių gydytojai primena taisyklę „20:20:20“: po dvidešimties minučių darbo dvidešimt sekundžių <i>pailsinti akis</i> žiūrint į dvidešimt pėdų (šešių metrų) tolį.</p>
<p>Taip pat svarbu tinkama <i>vaiko mityba</i>. <i>Vaikas</i>, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas.</p>
<p>Jei vaiką kamuoja <i>alergija</i>, derėtų apsilankyti pas alergologą, o ir nustačius dirgiklius, kiek įmanoma, vengti alergenų.</p>
<p><em>Tėveliai</em> neturėtų pamiršti reguliariai atvesti vaiką pas oftalmologą.</p>
<p><strong>– Ar dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?</strong></p>
<p>Dabar <i>vaikų akys</i> tikrinamos nuo mažumės. Išsiaiškiname, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau minėtas <i>dakriocistitas.</i> Šių ligų gydymą labai svarbu pradėti kuo anksčiau.</p>
<p>Pirmą kartą <i>sveiko vaiko</i> <em>regą</em> derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai <i>vaikas</i> išmoksta kalbėti. Jei <i>akys</i> sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą. Gerai būtų, jei <i>tėveliai</i> savo vaiką atvestų pas akių specialistą kartą per metus.</p>
<p><strong>– Kuo ypatingas gydytojo darbas su vaikais? </strong></p>
<p>Darbas su mažaisiais visiškai kitoks. Reikia ne tik kantrybės, bet ir specializuotos įrangos. Pavyzdžiui, specialaus nuotolinio prietaiso, kuris padeda identifikuoti refrakcijos ydas. Įpranti prie netikėčiausių pacientų traumų. Mažieji padaužos <i>akis susižaloja</i> įvairiausiais daiktais: plastikinių žaislų gabaliukais, žaislinių pistoletų kulkomis, plastikiniais balionų pagaliukais, kankorėžiais, kamuoliais.</p>
<p><i>Apsaugoti vaikus</i> nuo tokių nelaimių galime tik atsisakydami pavojingų žaislų, kurių detalės gali sužeisti akis.</p>
<p><strong>– Neseniai lankėtės prestižiniuose Londono oftalmologijos kursuose. Kokios akių ligos aktualiausios pasaulyje?</strong></p>
<p>Šiuos oftalmologijos kursus, kurie, beje, skirti <i>vaikų oftalmologijai</i>, organizuoja Londono universitetas, o paskaitas skaito pasaulyje labiausiai pripažinti oftalmologijos ekspertai – profesoriai Deividas Teiloras ir Tonis Mūras. Pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas įvairiems genetiniams sindromams, vis labiau populiarėja ankstyvi radiologiniai tyrimai. Vaikams vis dažniau nustatomi <i>regėjimo sutrikimai</i> dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, <i>naujagimiams</i> dažnėja įvairių tinklainės problemų, ašarų takų pokyčių. Gausėja piktybinių auglių, dažnėja žvairumas. Šioms ligoms reikia rimtų diagnostinių tyrimų: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos. Tokius tyrimus jau atliekame ir Lietuvoje.</p>
<p><strong>– Kaip vertintumėte oftalmologijos diagnostiką Lietuvoje?</strong></p>
<p>Regėjimo sutrikimų diagnostika pakankamai pažangi. Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje. <i>Vaikams</i> dažnai naudojame refraktometrą – aparatą, kuriuo galima nustatyti akių laužiamąją gebą nuotoliniu būdu. Mat <i>vaikas</i> nesugeba ilgai koncentruoti žvilgsnio, nenustygsta kėdėje. Taip pat galime atlikti visus sudėtingus radiologinius tyrimus, tik kai kurie jų daromi tik vyresniems <i>vaikams</i>.</p>
<p><a name="_DdeLink__4233_1419323801"></a>Nors <i>vaikų akių ligų</i> daugėja, <i>tėveliams</i> nervintis nereikėtų. Tiesiog nelaukite, kol mažieji patys pradės skųstis <i>akių </i>negalavimais. Užtenka ateiti pas oftalmologą po pirmojo gimtadienio, o idealiausia lankytis kasmet. <i>Akių specialistai</i> nuramins tėvelius, o jei prireiks, užkirs kelią rimtiems negalavimams.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-isvengtu-akiu-ligu">Ką daryti, kad vaikas išvengtų akių ligų?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ka-daryti-kad-vaikas-isvengtu-akiu-ligu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
