MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kokie faktoriai turi įtakos trumparegystės atsiradimui?

Pagrindiniai faktoriai, kurie turi įtakos trumparegystei, yra paveldimumas, vaiko akių optinės sistemos vystymasis ir aplinka. Kalbant apie šeimos istoriją, jei vienas iš tėvų yra trumparegis – rizika vaikui tapti trumparegiu padidėja 2 kartus, o jei abu tėvai trumparegiai – 5 kartus. Specifinis akies optinės sistemos vystymasis, nevisiška regos korekcija gali paskatinti akies ašies (ilgio) augimą ir paskatinti trumparegystę. Apšvietimas, įtempta, su matymu iš arti susijusi veikla, skaitmeniniai ekranai, mažai laiko lauke, dienos šviesoje – tai aplinkos faktoriai, kurie irgi prisideda prie trumparegystės išsivystymo rizikos.

Kada trumparegystės progresavimas laikomas normaliu, o kada – dideliu?

Pradėjus vystytis trumparegystei, jos progresavimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo, paveldimumo ir kitų faktorių. Kuo ankstyvesniame amžiuje atsiranda trumparegystė, tikėtina, kad tuo ji daugiau progresuos, kol vaikas suaugs. Normaliu trumparegystės progresavimu laikoma, kai regos pokytis per metus nesiekia 0,5 dioptrijos. Tačiau, jei per metus trumparegystė padidėja 1 ar daugiau dioptrijų, laikoma, kad ji progresuoja dideliu greičiu.

Ypač sparčiai kinta 6–12 metų vaikų rega. Šiame amžiuje vaikai intensyviai auga, todėl svarbu nuolat stebėti regos pokyčius ir, jei reikia, imtis priemonių progresavimui stabdyti.

Kodėl svarbu stabdyti trumparegystės progresavimą?

Trumparegystė ne tik apriboja regos galimybes, bet ir daro įtaką bendrai akių sveikatai. Vaikai su didele trumparegyste gali patirti sunkumų mokydamiesi, sportuodami ar atlikdami kasdienes veiklas. Kuo didesnė trumparegystė, tuo labiau ištempiamos (suplonėja) akies struktūros – tinklainė ir gyslainė, kurios tampa labiau pažeidžiamos. Tai yra pavojinga, nes didėja tikimybė, kad ateityje išsivystys tokios sunkios akių ligos kaip tinklainės atšoka, glaukoma, miopinė geltonosios dėmės degeneracija ar katarakta. Taip pat svarbu žinoti, kad bet kuris trumparegystės laipsnis padidina akių ligų riziką, bet labiausiai rizikuoja turintys didelio laipsnio trumparegystę. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų vyresniame amžiuje. Todėl tėvų prioritetas turėtų būti šios problemos prevencija ir efektyvus valdymas.

Ką daryti, jei trumparegystė progresuoja greitai?

Jei pastebite, kad vaiko rega blogėja dideliu greičiu, svarbu nedelsti. Pirmasis žingsnis – apsilankymas pas gydytoją oftalmologą. Tik profesionali apžiūra gali nustatyti tikslų trumparegystės progresavimo tempą ir parinkti tinkamiausias priemones.

Reguliari regos patikra yra esminis aspektas. Specialistai rekomenduoja lankytis bent kartą per metus, o trumparegystei sparčiai progresuojant – dar dažniau. Taip pat svarbu suprasti, kad progresavimo stabdymui reikalingas kompleksinis požiūris: gyvenimo būdo korekcija, tinkama regos korekcija ir specialios priemonės.

Stellest® lęšiai – mokslo laimėjimas

Vienas naujausių ir efektyviausių būdų stabdyti trumparegystės progresavimą – Stellest® akiniai. Šie specialūs akinių lęšiai, sukurti „Essilor“ mokslininkų, naudojant unikalią H.A.L.T. technologiją (angl. Highly Aspherical Lenslet Target). Tyrimai rodo, kad Stellest akiniai, vaikams juos nešiojantiems bent 12 valandų per parą, gali sulėtinti trumparegystės progresavimą net iki 67%.

Stellest® lęšį sudaro vieno židinio zona, skirta miopijos korekcijai ir trumparegystės kontrolės zona, sudaryta iš 11 koncentrinių žiedų, kuriuose integruoti asferiniai mikrolęšiukai. Žiedus jungia refrakcijos ydą koreguojančios zonos. H.A.L.T.* technologija, naudojant asferinius mikrolęšius, leidžia fokusuoti šviesą ne į paviršių, o sukurti išsklaidytos šviesos pluoštą prieš tinklainę. Šis šviesos pagrindu sugeneruotas signalas, specifiškai stimuliuojantis regos sistemą, skatina lėtesnį akies augimą ir trumparegystės progresavimą.

Stellest® lęšiai yra itin patogūs vaikams. Jie lengvesni nei tradiciniai lęšiai, o tai ypač svarbu kasdienei veiklai, todėl akiniai yra estetiškesni ir patogūs. Be to, jie pagaminti iš patvarios medžiagos Airwear, kurią NASA naudoja astronautų šalmams. Tai užtikrina ne tik maksimalų komfortą, bet ir saugumą.

Kiti progresavimo stabdymo metodai

Be trumparegystės valdymui skirtų akinių, oftalmologai taip pat gali rekomenduoti ir Atropino lašus, trumparegystės valdymui skirtus kontaktinius ar ortokeratologinius lęšius.

Kaip padėti vaikui kasdien?

Trumparegystės prevencija ir progresavimo valdymas prasideda nuo kasdienių įpročių formavimo. Svarbiausi aspektai:

• Laikas lauke. Vaikas turėtų praleisti bent 2 valandas per dieną gryname ore, nes natūrali šviesa padeda lėtinti trumparegystės progresavimą. Teigiamai veikia ne tik natūrali šviesa, bet ir pats buvimas lauke. Tada organizme sintezuojamas vienas iš neuromediatorių – dopaminas, dar kitaip vadinamas laimės hormonu. Ši medžiaga taip pat stabdo akies ašies augimą.
• Ekranų laiko ribojimas. Venkite ilgo laiko prie kompiuterių ar telefonų. Rekomenduojama laikytis taisyklės: kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką ir pažiūrėti į tolimą objektą.
• Tinkamas apšvietimas ir darbo iš arti krūvis. Skaityti ir dirbti reikia gerai apšviestoje aplinkoje, palaikant 30–40 cm atstumą nuo akių. Pertraukas daryti kas 45 minutes.
• Reguliarūs vizitai pas gydytojus. Tai padės laiku pastebėti ir valdyti trumparegystę.

Atsakomybė už vaiko regą – visos šeimos pareiga

Tėvai turi suprasti, kad vaiko rega – tai ilgalaikė investicija į jo sveikatą ir gyvenimo kokybę. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę sprendimų, tokių kaip Stellest® akiniai ar kiti inovatyvūs metodai, tačiau rezultatai priklauso ir nuo kasdienių šeimos pastangų.

Prižiūrėkite vaikų akis, ugdykite tinkamus įpročius, o dėl regos pokyčių nedelskite kreiptis į specialistus. Vaiko regos ateitis yra jūsų rankose.

rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!

Užsak nr. 724

– Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus?

Pirmiausia – trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai trumparegystė nebeprogresuoja, ją galima sėkmingai koreguoti lazeriu. Dažnai tenka išrašyti akinius dar ikimokyklinukams, o jų tėvelius šios problemos užklupo tik paauglystėje.

Dažnesni ir alerginiai akių uždegimai. Vaikas ima trinti akis, jos ašaroja. Alergijos priežastys įvairios: naminiai gyvūnėliai, patalynės erkutės, augalai, žiedadulkės. Ilgai televizorių žiūrinčio vaiko akys gali išsausėti. Atkreipkite dėmesį, ar žiūrėdamas įdomų filmą vaikas mirksi – būtent taip akys drėkinamos.

– Kokio amžiaus mažiausi pacientai apsilanko jūsų kabinete ?

Ligoniuku gali tapti ir ką tik gimęs kūdikis. Dažnai kūdikiams diagnozuojama ašarų takų patologija – dakriocistitas (ašarų maišelio uždegimas). Liga išsivysto dėl to, kad gimus neatsidaro ašarų kanalai. Anot žinomų Londono mokslininkų, dakriocistitas diagnozuojamas dvidešimčiai procentų pasaulio kūdikių, tačiau dažniausiai ši liga praeina savaime per pirmuosius tris mėnesius. Maždaug penkiems procentams ligoniukų prireikia chirurginio gydymo – ašarų takų zondavimo. Ligos priežastys nežinomos. Manoma, kad įtakos turi įvairios gimdymą lengvinančios priemonės.

– Kas įpročiai skatina akių ligų vystymąsi?

Blogiausia, jei vaikas be perstojo žiūri iš arti, nes negali ilgai išbūti be naujųjų technologijų. Vaikai nuolat įsikniaubę į kompiuterius, su išmaniaisiais telefonais nesiskiria net žaisdami lauke. Akis veikia kaip fotoaparato objektyvas: specialaus raumens padedama ji fokusuoja vaizdą iš arti, o žiūrint į tolį, perfokusuoja iš toli. Jei nuolat žiūrime į arti esančius objektus, raumuo įsitempia ir ilgainiui nebegali atsipalaiduoti – vystosi trumparegystė.

– Ką galite papasakoti apie vaikų akių ligų profilaktiką?

Itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taigi padeda išvengti akių ligų. JAV akių gydytojai primena taisyklę „20:20:20“: po dvidešimties minučių darbo dvidešimt sekundžių pailsinti akis žiūrint į dvidešimt pėdų (šešių metrų) tolį.

Taip pat svarbu tinkama vaiko mityba. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas.

Jei vaiką kamuoja alergija, derėtų apsilankyti pas alergologą, o ir nustačius dirgiklius, kiek įmanoma, vengti alergenų.

Tėveliai neturėtų pamiršti reguliariai atvesti vaiką pas oftalmologą.

– Ar dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?

Dabar vaikų akys tikrinamos nuo mažumės. Išsiaiškiname, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau minėtas dakriocistitas. Šių ligų gydymą labai svarbu pradėti kuo anksčiau.

Pirmą kartą sveiko vaiko regą derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei akys sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą. Gerai būtų, jei tėveliai savo vaiką atvestų pas akių specialistą kartą per metus.

– Kuo ypatingas gydytojo darbas su vaikais?

Darbas su mažaisiais visiškai kitoks. Reikia ne tik kantrybės, bet ir specializuotos įrangos. Pavyzdžiui, specialaus nuotolinio prietaiso, kuris padeda identifikuoti refrakcijos ydas. Įpranti prie netikėčiausių pacientų traumų. Mažieji padaužos akis susižaloja įvairiausiais daiktais: plastikinių žaislų gabaliukais, žaislinių pistoletų kulkomis, plastikiniais balionų pagaliukais, kankorėžiais, kamuoliais.

Apsaugoti vaikus nuo tokių nelaimių galime tik atsisakydami pavojingų žaislų, kurių detalės gali sužeisti akis.

– Neseniai lankėtės prestižiniuose Londono oftalmologijos kursuose. Kokios akių ligos aktualiausios pasaulyje?

Šiuos oftalmologijos kursus, kurie, beje, skirti vaikų oftalmologijai, organizuoja Londono universitetas, o paskaitas skaito pasaulyje labiausiai pripažinti oftalmologijos ekspertai – profesoriai Deividas Teiloras ir Tonis Mūras. Pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas įvairiems genetiniams sindromams, vis labiau populiarėja ankstyvi radiologiniai tyrimai. Vaikams vis dažniau nustatomi regėjimo sutrikimai dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, naujagimiams dažnėja įvairių tinklainės problemų, ašarų takų pokyčių. Gausėja piktybinių auglių, dažnėja žvairumas. Šioms ligoms reikia rimtų diagnostinių tyrimų: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos. Tokius tyrimus jau atliekame ir Lietuvoje.

– Kaip vertintumėte oftalmologijos diagnostiką Lietuvoje?

Regėjimo sutrikimų diagnostika pakankamai pažangi. Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje. Vaikams dažnai naudojame refraktometrą – aparatą, kuriuo galima nustatyti akių laužiamąją gebą nuotoliniu būdu. Mat vaikas nesugeba ilgai koncentruoti žvilgsnio, nenustygsta kėdėje. Taip pat galime atlikti visus sudėtingus radiologinius tyrimus, tik kai kurie jų daromi tik vyresniems vaikams.

Nors vaikų akių ligų daugėja, tėveliams nervintis nereikėtų. Tiesiog nelaukite, kol mažieji patys pradės skųstis akių negalavimais. Užtenka ateiti pas oftalmologą po pirmojo gimtadienio, o idealiausia lankytis kasmet. Akių specialistai nuramins tėvelius, o jei prireiks, užkirs kelią rimtiems negalavimams.

Patiems mažiausiems akytės sunegaluoja dėl infekcijos gimdymo metu, bet dažniausia priežastis  –užsikimšę ašarų latakai – siauri kanalai, kuriais iš vidinių akies kampų ašaros nuteka į nosiaryklę.

Užsikimšusiais latakais ašaros negali tekėti ir kaupiasi akytėje bei sutirštėja.

Naktį reikia nuolat valyti akytes virintu vandeniu arba arbata suvilgytu vatos tamponėliu. Valyti reikia pradedant nuo išorinio akies krašto –  vidinio link, stengiantis masažuoti vidinį mažylio akies kampą. Toks masažas padeda atsikimšti akies latakams. Akių latakai atsiveria ir negydomi po kelių savaičių arba mėnesių.

Jeigu 9 mėnesių kūdikio akytės vis dar kelia problemų, kreipkitės į gydytoją, gal būt jis išplaus akytes.

Šiuo atveju nepadės antibiotikų lašiukai, kuriuos gydytojas išrašo esant infekcijoms. Paraudę vaiko akyčių baltymai – infekcijos požymis ir reikia kreiptis į gydytoją.

Konjunktyvitas

Ašarojančios ir paraudusios vyresnių vaikų akytės gali būti dėl konjunktyvito – akies junginės infekcijos. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Paprastai pažeidžiama viena akytė, bet infekcija greitai išplinta ir į antrąją. Konjunktyvito požymiai atsiranda staiga : paprastai peršalus. Parausta, ašaroja akys, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Junginėje gali susidaryti smulkių kraujosruvų. Vyresni vaikai skundžiasi nemaloniais pojūčiais – lyg svetimkūniu akytėje.

Konjunktyvitas užkrečiama liga. Sergantis mažylis gali užkrėsti kitus vaikus ir suaugusius šeimos narius. Infekcija perduodama teisioginio kontakto metu arba per rankšluostį. Vaiko negalima leisti į darželį ir mokyklą.

Konjunktyvitą  sukelia virusai, jo priežastis gali būti ir bakterijos.

Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jo išrašyti antibiotikų lašai arba tepalai padės vaikui greitai pasveikti nuo konjunktyvito. Taip pat akytes reikia plauti dezinfekuojamaisiais tirpalais. Jeigu liga nepraėjo per 5 dienas, vėl reikės gydytojo konsultacijos.

Konjunktyvitas neturi įtakos regėjimui, nors kartais akytėse susikaupę pūliai blankina vaizdą.

Akys gali parausti ir perštėti dėl į jas patekusių dulkių ir nešvarumų.

Sausos ir paraudusios akytės taip pat turi būti apžiūrėtos gydytojo. Galbūt tai konjunktyvitas, bet gydytojas gali nustatyti ir kitą priežastį, pavyzdžiui –  uveitą –  gyslainės uždegimą.

Uveitas

Priekinis uveitas – tai akies gyslainės priekinės dalies uždegimas. Jis prasideda staiga. Vaikas skundžiasi šviesos baime, akies skausmu, pablogėjusiu regėjimu. Lėtinio uveito požymiai: akis parausta, ant vidinio ragenos paviršiaus atsiranda nuosėdų, gali pakisti rainelės spalva ir atsirasti plėvelė vyzdžio plote. Akies labai neskauda. Sergant lėtiniu uveitu gali prasidėti katarakta, glaukoma. Priekinis uveitas – rimta liga, nes pablogėjęs regėjimas gali likti visam gyvenimui. Todėl būtinai reikia kreiptis į akių gydytoją. Dažniausiai gydymas trunka ilgai bei liga gali kartotis.

Ką daryti į akį patekus svetimkūniui?

Atsargiai kilstelkite mažylio akies voką ir pastebėję svetimkūnį, jį pašalinkite vatos tamponėliu. Jeigu negalite to padaryti, kreipkitės į gydytoją.

Jeigu įtariate, kad svetimkūnis galėjo pažeisti akies rageną (skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius), nedelsiant kreipkitės į polikliniką.

Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ragenos erozijos (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo) požymis. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu. Labai pavojingi cheminiai nudegimai. Šiuo atveju gydymas – ypatingas, nes gali susidaryti randelis, kuris suprastins vaiko regėjimą.

Ašarojančių  ir paraudusių akyčių priežastis gali būti alergija. Paprastai atsiranda smėlio pjūtis ( šiuo atveju – be aiškios priežasties) abiejose akytėse. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė – alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis – sloga. Ligą gali sukelti ir kiti alergenai.

Ką daryti? Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais. Liga gydoma gydytojo skirtais vaistukais nuo alergijos (Alerginė sloga – alerginis rinitas).

Miežis

Tai ūmus pūlingas uždegimas, kurį sukelia į akies voke esančias riebalų liaukutes ar blakstienų folikulus patekę stafilokokai. Staiga parausta, ištinsta ir pradeda skaudėti viršutinis vokas. Po kelių dienų uždegimo vietoje gali susidaryti pūlinga viršūnė, kuri pratrūksta į vidinį akies voko paviršių arba voko odos pusę. Ištekėjus pūliams, nuslūgsta tinimas ir sumažėja skausmas.

Šaltasis miežis – akies voko liaukučių lėtinis uždegimas. Patinsta voko kremzlėje esanti Meibomo liaukutė ir lėtai didėja mazgelis voke, o oda nėra paraudusi bei neskauda.

Gydymas.

Ūmus miežis gydomas antibiotikų lašais, vokas tepamas specialu akims skirtu antibiotikų tepalu, padeda sausas šiltas kompresas ant akies. Nedidelis šaltasis  miežis gali išnykti savaime, didesnį gali prireikti operuoti.

Patarimai

Jeigu vaikui pakyla temperatūra, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Jeigu miežis vaikui dažnai kartojasi, reikėtų išsitirti, ar jis neserga cukriniu diabetu arba žarnyno liga.

Nuolatinis rūpinimasis savo akimis – pirmas žingsnis, galintis padėti išvengti įprastų regėjimo problemų, jo susilpnėjimo ir netekimo. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyd. oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė pataria tėveliams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

– Kaip dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?

– Įprastai pirmąkart regėjimą tikrina gydytojas oftalmologas kūdikiui iki jam sukanka 1 metai. Tačiau jei tėveliams kyla įtarimų, kad kūdikio akims kažkas negerai, reikėtų nedelsti. Jei nėra jokių įtarimų, antrąkart tikrinama vaikui sulaukus 3 m., trečiąkart – 6 m.

Vaikui ruošiantis lankyti mokyklą, regėjimo aštrumą tikrina šeimos gydytojas kartą per metus.Tačiau jei nustatyta kokia nors akių liga, jos gali būti tikrinamos ir du kartus per metus ar net kas trys mėnesiai, jei to reikia.

– Kokie vaikų įpročiai siejami su galimomis akių problemomis, į ką reikia atkreipti dėmesį?

– Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neprieina pernelyg arti televizoriaus, žiūri iš arti, prisikišęs. Dėl regėjimo reikėtų kreiptis į gydytoją, jei vaikas žiūri į objektą šonu. Kad yra regėjimo patologija, galima spręsti ir iš vaiko nuotraukų. Pavyzdžiui, jei nuotraukose, kurios darytos fotoaparatu su fotoblykste, nematyti raudonų akių ar viena akis raudona, o kita – ne.

Reikia nuolat stebėti, ar nėra vienokių ar kitokių požymių,rodančių silpną vaiko regėjimą. Juos pastebėjus delsti negalima. Gydytojas, patikrinęs vaiko regėjimą ir pradėjęs laiku gydyti, gali ne tik sustabdyti jo silpnėjimą, bet dažnai ir visiškai atkurti.

– Kokio amžiaus vaikams galima nešioti kontaktinius lęšius?

– Maždaug apie dešimtuosius metus vaikai dėl estetinių sumetimų ar noro sportuoti nevaržomai akinius pakeisti į lęšius. Ar gali vaikas nešioti kontaktinius lęšius,labai priklauso nuo to,ar jis sugeba tinkamai pats juos įsidėti ir išsiimti. Taip pat labai svarbu higienos įpročiai.

Regėjimą koreguojančius kontaktinius lęšius vaikai sugeba patys įsidėti ir išsiimti nuo 12–13 metų. Amžiaus apribojimų nėra. Svarbu vaiko motyvacija ir organizmo toleravimas. Dabar jau galima įsigyti labai kokybiškų, orui laidžių kontaktinių lęšių.

– O ką rekomenduotumėte vaikams – akinius ar kontaktinius lęšius?

– Bet kokio amžiaus vaikai, netgi kūdikiai, gali nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Tėveliams, kurių vaikai nešioja akinius, noriu patarti, kad leistų vaikams patiems išsirinkti akinių rėmelius. Vaikams iki 2 m. geriau parinkti akinių rėmelius iš lengvo ir lankstaus plastiko. Jie lengvai prisitaiko prie veido, nesideformuoja, nelūžta, nevaržo vaiko. Aktyviems vaikams nepamesti akinių padeda prie jų pritvirtinta elastinga juostelė. Polikarbonato (plastikiniai) lęšiai rekomenduojami visiems vaikams, ypač sportuojantiems.

Vaikams, kurie turi didelę toliaregystę ar trumparegystę, rekomenduotini aukšto indekso (išploninti) akinių lęšiai, nes jie plokštesni ir lengvesni, mažiau iškraipo vaizdą lęšių kraštuose, be to, ir atrodo estetiškiau.

Naujagimiams, kurie gimsta sirgdami katarakta, jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis atliekama operacija. Jos metu pašalinamas drumstas lęšiukas. Po operacijos tokie vaikai nešioja kontaktinius lęšius.

Kas tinka konkrečiam vaikui, geriausiai gali patarti akių gydytojas.

* Vilniaus visuomenės sveikatos biuro informacija

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search vaikų oftalmologas]