MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Alergija

Pakartotinai į organizmą patekus alergenui, įvyksta alerginė reakcija – antikūnai stengiasi neutralizuoti alergenus. Kovos padarinys – atsiradę įvairūs alerginės reakcijos požymiai, pvz., bėrimai, sloga, dusulys ir daugelis kitų. Alergenai gali patekti į organizmą per odą, kvėpavimo takus, injekcijas arba nuryjant maisto produktus. Norint palengvinti alergijos simptomus, reikia vengti alergenų, maisto produktų, kurių sudėtyje yra alergenų ar jų pėdsakų.

 Alergija yra fiziologijos klaida. Tikimybė, kad vaikas susirgs alergija, yra:

• 10–15 proc., jei abu tėvai yra sveiki;
• iki 30 proc., jei abu tėvai sveiki, bet alergine liga serga kiti giminės;
• iki 40 proc., jei vienas iš tėvų serga alergine liga;
• 60–80 proc., jei abu tėvai serga alergine liga.

Polinkį susirgti alergine liga lemia pakitę genai. Jau atrasta apie 20 pakitusių genų, kurie yra alerginės ligos atsiradimo priežastis. Paveldima ne alergija konkrečiam alergenui, o bendras polinkis susirgti alergine liga.

 Alergija maistui –

padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą. Dažniausi alergizuojantys produktai yra pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvys, riešutai ir sojos. Alergija maistui gali pasireikšti anksti – net kelių mėnesių mažyliams. Alergija pienui pasireiškia apie 2 proc. vaikų. Alergijos maistui požymiai yra įvairūs:

• apie 50 proc. – odos simptomai (pasikartojantys bėrimai, paraudimas, odos sausumas ar šlapiavimas, tinimas (paburkimas), niežulys);
• apie 20 proc. – virškinimo sistemos simptomai (atpylinėjimas, vėmimas, lūpų ir gomurio tinimas, diegliai, vidurių užkietėjimas arba gausios gleivės, kraujingos priemaišos išmatose, raudonas žiedas apie išangę, blogai augantis svoris);
• retesni kvėpavimo sistemos simptomai (sloga, čiaudulys, kosulys, švokštimas, padažnėjęs kvėpavimas, apsunkintas kvėpavimas per nosį);
• kartais nervų sistemos simptomai (dirglumas, irzlumas, sutrikęs miegas, stipraus verksmo priepuoliai ar nuolatinis verkimas).

 Aptikus alergijos simptomų, dera:

• kreiptis į vaiko gydytoją, su juo aptarti mažylio maitinimą ir priežiūrą namuose bei paklausyti jo patarimų. Gydytojas, įvertinęs konkretaus mažylio būklę, sprendžia, kokia pagalba būtina, ar reikalinga vaikų alergologo konsultacija;
• jeigu po gydytojo konsultacijos mažylio būklė nepagerėja per 7–10 dienų, dera kreiptis pakartotinai;
• neužsiimti mažylio gydymu jokiais vaistais, tepalais pagal draugių, močiutės ar ,,Google” patarimus;
• vaikų alergologui išsamiai (nepagražinant ir nesumenkinant situacijos) papasakoti, kokiais požymiais ir kada prasidėjo mažylio liga, jei ji kinta, tai kokios galimos jos kitimo priežastys, ar buvo taikytas koks nors gydymas; jei taip, koks jo efektas, kokiomis ligomis sirgo / serga artimiausi giminaičiai;
• ateiti į vaikų alergologo konsultaciją su jokiais tepalais neišteptu mažyliu, nes gydytojas turi pamatyti niekuo ir niekaip nepaveiktus ligos simptomus.

Vaikų alergologas, įvertinęs mamos pasakojimą apie mažylio ligą ir jo būklę, sprendžia, kokius alergologinius tyrimus atlikti norint patvirtinti arba paneigti alerginės ligos, taip pat ir maisto alergijos, diagnozę. Alergologiniai tyrimai nėra tikslūs 100 procentų, nes kiekvienas organizmas į alergenus gali sureaguoti skirtingai. Jei alerginės ligos diagnozė patvirtinama, konkrečiam mažyliui, priklausomai nuo jo būklės, duodami patarimai, kaip jį maitinti, prižiūrėti, kuo tepti odą ir pan. Jei diagnozuojama alergija maistui, žindančiai motinai atsisakius tam tikrų maisto produktų, mažylio bėrimai dažniausiai išnyksta. Derėtų visą savaitę valgyti vieną produktą ir stebėti mažylio būklę. Jei būklė blogėja, to produkto būtina atsisakyti.

Vienas dažniausių mamų klausimų – „Ką daryti, kad mažylis nesusirgtų alergine liga?”

Mitybos rekomendacijos alergijos prevencijai skirstomos į tris periodus: nėštumo, žindymo ir kūdikystės (t.y. kol vaikui sukaks vieneri metai), kai pradedami duoti papildomi maisto produktai.

 Speciali dieta nėščioms moterims nerekomenduojama, nes trūksta įrodymų, patvirtinančių mitybos apribojimo naudą mažylių maisto alergijai ir atopinio dermatito prevencijai (…). MoksIiniais tyrimais neįrodyta, kad įprastų maisto alergenų vengimas nėštumo metu maisto alergijos prevencijai buvo naudingas.

Žindymas naudingas tiek motinai, tiek mažyliui, todėl rekomenduojamas visiems mažyliams, nepriklausomai nuo to, ar jo giminėje yra ar buvo sergančiųjų alergine liga. Dabar visuotinai sutariama, kad žindymas yra pirmo pasirinkimo alerginių ligų prevencijos priemonė. Įrodymų, kad žindančioms moterims reikėtų laikytis specialios šalintinės dietos alerginių ligų prevencijai, nepakanka, todėl mitybos apriboti nerekomenduojama. Mama turi valgyti sveiką visavertį maistą, įvairius produktus. Mamos pienas nealergizuoja, bet alergizuoti gali tai, ką mamytė suvalgo, nes alergenai patenka į jos pieną, o su juo – į mažylio organizmą, taip žindantis mažylis gali tapti alergiškas tam tikriems produktams. Tik apie 0,5 proc. žindomų mažylių yra alergiški dėl su mamos pienu gaunamų alergenų.

Alergija dažniausiai pasireiškia pradėjus maitinti pieno mišiniais,

pagamintais karvės pieno pagrindu. Jei dėl kokių nors priežasčių žindymas neįmanomas ar trūksta mamos pieno, alergijos karvės pienui profilaktikai (prevencijai), didelę alerginių ligų riziką turinčius mažylius rekomenduojama pirmus 4 gyvenimo mėnesius maitinti hidrolizuotais karvės pieno arba amino rūgščių mišiniais. Mišinį parenka vaikų alergologas. Didelės alerginės rizikos mažyliai – tai mažyliai, kurių pirmos eilės giminaičiai (vienas ar abu tėvai, broliai / seserys) serga alergine liga – alergija maistui, atopiniu dermatitu, alergine sloga (rinitu), astma.

Remiantis 2015–2016 m. publikuotų tyrimų duomenimis, ankstyvas davimas galimai alergizuojančio maisto, kol dar mažylis gauna savo motinos pieno, didelės rizikos mažyliams gali turėti apsauginį poveikį, t. y. sumažinti alerginės ligos riziką. Minėtuose tyrimuose pateiktos ir šios alergijos maistui pirminės prevencijos rekomendacijos:

• žindyti visus mažylius pirmuosius 4–6 gyvenimo mėnesius, o vėliau tiek ilgai, kiek mama gali ir mažylis nori;
• iki 4 mėnesių neduoti jokio papildomo maisto;
• didelės rizikos mažyliams pirmus 4 gyvenimo mėnesius turėtų būti skiriami hidrolizuoti karvės pieno arba amino rūgščių mišiniai;
• mažyliams nuo 4 mėnesių, turintiems didelę alerginių ligų riziką, nerekomenduojama speciali dieta;
• duodant papildomo maisto, nereikia atidėlioti atskirų produktų, galinčių alergizuoti (pvz., kviečių, kiaušinio, riešutų, žuvies), į dietą įtraukimo laiko. Kol kas nėra nustatytas optimalus laikas, kada pradėti duoti kiekvieno iš paminėtų produktų;
• nujunkant mažylį nuo motinos pieno, neatidėliojamas papildomo maisto, galimai turinčio alergenų, įtraukimas į jo dietą (racioną);
• gerosios bakterijos (probiotikai) ir / ar prebiotikai (maistinės skaidulos) nerekomenduojamos, nes nepakanka įrodymų, kuri gerųjų bakterijų rūšis ar dozė gali atitolinti alerginės ligos atsiradimą ar daryti įtaką jos eigai.

 Vienintelis efektyvus maisto alergijos gydymas – alergeno pašalinimas iš dietos

Nors ir atliekami alergologiniai tyrimai, alergeną nustatyti ne visuomet lengva, nes alergiją vienu ir tuo pačiu metu gali sukelti keli alergenai, kurie gali patekti į organizmą įvairiais keliais, todėl jų išvengti gana sunku.

Yra žinoma, kad dauguma vaikų alergiją pieno produktams išauga vidutiniškai iki trejų metų, kiaušiniams – iki septynerių. Žuviai, vėžiagyviams, riešutams dauguma vaikų lieka alergiški visą gyvenimą.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojo pediatro Algimanto Vingro patarimai)

Kiek naudingas mūsų sveikatai pienas? Kada jo vengti? Kaip derinti su vaistais? Kuo pakeisti, jei esame jam alergiški ar netoleruojame laktozės? Tai daugeliui aktualūs klausimai.

Ką prarandame atsisakę stiklinės pieno?

„Pieno produktai neretai yra nuvertinami dėl juose esančios laktozės. Žmonės neretai patys sau diagnozuoja laktozės netoleravimą ar alergiją. Manydami, kad pienas yra sutrikusios savijautos priežastis arba norėdami apsidrausti, kai kurie visiškai atsisako pieno produktų, tačiau tuomet gali kilti kitų sutrikimų“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. Pasak jos, viena opiausių jaunų žmonių problemų ir šiuolaikinė mada – pieno produktų atsisakymas.

„Pieno sudėtyje yra daugiau kaip 100 įvairiausių naudingų medžiagų. Laktozė ir riebalai suteikia energijos, baltymai, vitaminai A, B1, B2, B12, fermentai, kalcis, fosforas reikalingi augimui, vystymuisi, gyvybinėms organizmo funkcijoms, imuninei sistemai, hormonai padeda medžiagų apykaitai, piene yra natūralių antibakterinių medžiagų. Pavyzdžiui, išgėrus 250 g. pieno, suaugęs žmogus gauna trečdalį kalcio ir fosforo paros kiekio. Piene esantis vitaminas D ir fosforas padeda organizmui įsisavinti kalcį, kuris svarbus kaulams, dantims bei raumenims. O prieš sau nustatant laktozės netoleravimą, pirmiausia reikėtų atlikti tyrimus“, – teigia vaistininkė.

Pienas ypač svarbus vaikams. „Jeigu vaikams neduodama pieno ir jo produktų, gali sulėtėti jų augimas, fizinė ir psichinė raida, atsiranda rachito grėsmė. Nežindomiems kūdikiams gydytojai skiria specialius mišinukus, didina vitamino D, kalcio paros dozę. Žinoma, pienas neturėtų tapti vieninteliu maistu. Todėl mamoms, kurios sako, kad jų vaikas nieko nevalgo, bet per dieną išgeria daug pieno, šio produkto neužtenka, vis tiek reikia po truputį pratinti vaiką ir prie kitokio maisto – daržovių, žuvies, mėsos ar košių“, – įspėja ji.

Laktozės netoleravimas

Pagal statistiką, laktozės Lietuvoje netoleruoja kas trečias žmogus. Laktozė – pieno cukrus, kurį plonajame žarnyne suskaido fermentas laktazė. Trūkstant šio fermento, laktozė yra neskaidoma ir dėl to, išgėrus pieno, praėjus 2–3 val., prasideda pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas.

„Šio fermento trūkumas gali būti genetiškai paveldėtas ir didėti su amžiumi arba įgytas dėl plonosios žarnos gleivinės pažeidimo, pavyzdžiui, dėl celiakijos, žarnyno infekcijų, tam tikrų vaistų ar alkoholio. Ignoruojant laktozės netoleravimą, viduriavimas tampa lėtiniu, prastėja maisto įsisavinimas, mažėja svoris, netenkama daug skysčių ir mineralų, kamuoja nuolatiniai pilvo skausmai. Ši problema nustatoma atlikus laktozės toleravimo testą“, – aiškina vaistininkė.

Laktozė, pasak jos, kaip pagalbinė medžiaga plačiai naudojama vaistų bei maisto papildų gamyboje, todėl visiškai jos netoleruojantys, apie tai turėtų įspėti vaistininką.

Alergija pienui

Pasak vaistininkės, kartais sunku atskirti laktozės netoleravimą ir alergiją karvės pieno baltymams. Abiejų negalavimų požymiai panašūs – viduriavimas, dirglumas, pilvo skausmai arba pūtimas. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo tyrimą bei odos mėginių testą.

„Esant alergijai, gali atsirasti atopinis dermatitas arba dilgėlinis bėrimas, kvėpavimo sistemos organų pažeidimai. Ši alergija labiau paplitusi tarp kūdikių ir vaikų iki 3 m., o laktozės netoleravimas dažniausiai yra vyresniųjų liga, įgyjama dėl žarnyną pažeidžiančių ligų. Gerai tai, kad alergiją karvės pienui vaikai dažniausiai tiesiog išauga“, – sako ji.

Anot vaistininkės, jei ligonis netoleruoja tik vieno iš karvės pieno baltymo – kazeino, puiki alternatyva yra ožkos pienas, kuris šio alergizuojančio baltymo neturi. Ožkos pienas sudėtimi labai artimas karvės pienui, tik yra riebesnis, todėl netinka vaikams iki 1 m. amžiaus.

Maisto papildai pieno nepakeičia

Žmonės, kurie netoleruoja laktozės ar alergiški pienui, į turi valgyti kitų maisto produktų, turinčių kalcio ir vitamino B12.
„Karvės pieną galima pakeisti sojų, kokosų, migdolų, ryžių ar avižų pienu. Artimiausias karvės pienui sojų pienas, tačiau ir jis gali alergizuoti. Prieš perkant, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis nepagamintas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių. Ypač alergiškiems žmonėms tinka kokosų pienas, bet jis neturi baltymų. Ryžių pienas malonaus, saldaus skonio, bet menkavertis. Pieno produktai, kuriuos duodate vaikui, turėtų būti papildyti kalciu ir vitaminu B12“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Kalcis iš maisto papildų nėra taip gerai pasisavinamas kaip iš maisto, todėl negalintiems vartoti pieno, nereiktų didinti sintetinio kalcio dozės, o daugiau vartoti kalcio turinčių produktų: žuvies, pupelių, brokolių ir kitų kopūstų, avižinių košių.

Ar pienas padeda sergant?

K. Šnirpūnienė teigia, kad užsikrėtus roto ar norovirusu bei kitomis žarnyno virusinėmis infekcijomis pieno bei jo produktų derėtų atsisakyti, nes liga gali paūmėti.

„Daug diskutuojama, ar galima vartoti pieną ir jo produktus sergant kvėpavimo takų virusinėmis ligomis, o gal karštas pienas su medumi yra pats geriausias vaistas? Manau, kad duonos riekė su varške nepablogins savijautos, bet jei slogą ir kosulį gydysite pora litrų karšto pieno su medumi, tai savijauta gali ir pablogėti, nes visa energija bus eikvojama ne kovai su virusu, o pienui suvirškinti“, – sako vaistininkė.
Taip pat vaistininkė atkreipia dėmesį į pieno ir kai kurių vaistų suderinamumą. „Išgėrus tam tikrų grupių antibiotiką, taip pat kai kurį kitą vaistą ir geležies preparatą, pieno produktą reikia vartoti po 2–3 val. pertraukos, nes pienas gali pabloginti vaistų įsisavinimą.