Alergija – tai iškreiptas ir padidėjęs žmogaus imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas, kurių yra įprastoje aplinkoje. Daugybė žmonių į jas visai nereaguoja, nes jos nėra pavojingos sveikatai. Medžiagos, kurios sukelia alergiją, vadinamos alergenais. Jos, pakliuvusios į organizmą, sukelia imuninį atsaką, t.y. organizmas pradeda gaminti antikūnus – „ginklus“ kovai su alergenais.
Pakartotinai į organizmą patekus alergenui, įvyksta alerginė reakcija – antikūnai stengiasi neutralizuoti alergenus. Kovos padarinys – atsiradę įvairūs alerginės reakcijos požymiai, pvz., bėrimai, sloga, dusulys ir daugelis kitų. Alergenai gali patekti į organizmą per odą, kvėpavimo takus, injekcijas arba nuryjant maisto produktus. Norint palengvinti alergijos simptomus, reikia vengti alergenų, maisto produktų, kurių sudėtyje yra alergenų ar jų pėdsakų.
Alergija yra fiziologijos klaida. Tikimybė, kad vaikas susirgs alergija, yra:
- 10–15 proc., jei abu tėvai yra sveiki;
- iki 30 proc., jei abu tėvai sveiki, bet alergine liga serga kiti giminės;
- iki 40 proc., jei vienas iš tėvų serga alergine liga;
- 60–80 proc., jei abu tėvai serga alergine liga.
Polinkį susirgti alergine liga lemia pakitę genai. Jau atrasta apie 20 pakitusių genų, kurie yra alerginės ligos atsiradimo priežastis. Paveldima ne alergija konkrečiam alergenui, o bendras polinkis susirgti alergine liga.
Alergija maistui –
padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą. Dažniausi alergizuojantys produktai yra pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvys, riešutai ir sojos. Alergija maistui gali pasireikšti anksti – net kelių mėnesių mažyliams. Alergija pienui pasireiškia apie 2 proc. vaikų. Alergijos maistui požymiai yra įvairūs:
- apie 50 proc. – odos simptomai (pasikartojantys bėrimai, paraudimas, odos sausumas ar šlapiavimas, tinimas (paburkimas), niežulys);
- apie 20 proc. – virškinimo sistemos simptomai (atpylinėjimas, vėmimas, lūpų ir gomurio tinimas, diegliai, vidurių užkietėjimas arba gausios gleivės, kraujingos priemaišos išmatose, raudonas žiedas apie išangę, blogai augantis svoris);
- retesni kvėpavimo sistemos simptomai (sloga, čiaudulys, kosulys, švokštimas, padažnėjęs kvėpavimas, apsunkintas kvėpavimas per nosį);
- kartais nervų sistemos simptomai (dirglumas, irzlumas, sutrikęs miegas, stipraus verksmo priepuoliai ar nuolatinis verkimas).
Aptikus alergijos simptomų, dera:
- kreiptis į vaiko gydytoją, su juo aptarti mažylio maitinimą ir priežiūrą namuose bei paklausyti jo patarimų. Gydytojas, įvertinęs konkretaus mažylio būklę, sprendžia, kokia pagalba būtina, ar reikalinga vaikų alergologo konsultacija;
- jeigu po gydytojo konsultacijos mažylio būklė nepagerėja per 7–10 dienų, dera kreiptis pakartotinai;
- neužsiimti mažylio gydymu jokiais vaistais, tepalais pagal draugių, močiutės ar ,,Google” patarimus;
- vaikų alergologui išsamiai (nepagražinant ir nesumenkinant situacijos) papasakoti, kokiais požymiais ir kada prasidėjo mažylio liga, jei ji kinta, tai kokios galimos jos kitimo priežastys, ar buvo taikytas koks nors gydymas; jei taip, koks jo efektas, kokiomis ligomis sirgo / serga artimiausi giminaičiai;
- ateiti į vaikų alergologo konsultaciją su jokiais tepalais neišteptu mažyliu, nes gydytojas turi pamatyti niekuo ir niekaip nepaveiktus ligos simptomus.
Vaikų alergologas, įvertinęs mamos pasakojimą apie mažylio ligą ir jo būklę, sprendžia, kokius alergologinius tyrimus atlikti norint patvirtinti arba paneigti alerginės ligos, taip pat ir maisto alergijos, diagnozę. Alergologiniai tyrimai nėra tikslūs 100 procentų, nes kiekvienas organizmas į alergenus gali sureaguoti skirtingai. Jei alerginės ligos diagnozė patvirtinama, konkrečiam mažyliui, priklausomai nuo jo būklės, duodami patarimai, kaip jį maitinti, prižiūrėti, kuo tepti odą ir pan. Jei diagnozuojama alergija maistui, žindančiai motinai atsisakius tam tikrų maisto produktų, mažylio bėrimai dažniausiai išnyksta. Derėtų visą savaitę valgyti vieną produktą ir stebėti mažylio būklę. Jei būklė blogėja, to produkto būtina atsisakyti.
Vienas dažniausių mamų klausimų – „Ką daryti, kad mažylis nesusirgtų alergine liga?”
Mitybos rekomendacijos alergijos prevencijai skirstomos į tris periodus: nėštumo, žindymo ir kūdikystės (t.y. kol vaikui sukaks vieneri metai), kai pradedami duoti papildomi maisto produktai.
Speciali dieta nėščioms moterims nerekomenduojama, nes trūksta įrodymų, patvirtinančių mitybos apribojimo naudą mažylių maisto alergijai ir atopinio dermatito prevencijai (…). MoksIiniais tyrimais neįrodyta, kad įprastų maisto alergenų vengimas nėštumo metu maisto alergijos prevencijai buvo naudingas.
Žindymas naudingas tiek motinai, tiek mažyliui, todėl rekomenduojamas visiems mažyliams, nepriklausomai nuo to, ar jo giminėje yra ar buvo sergančiųjų alergine liga. Dabar visuotinai sutariama, kad žindymas yra pirmo pasirinkimo alerginių ligų prevencijos priemonė. Įrodymų, kad žindančioms moterims reikėtų laikytis specialios šalintinės dietos alerginių ligų prevencijai, nepakanka, todėl mitybos apriboti nerekomenduojama. Mama turi valgyti sveiką visavertį maistą, įvairius produktus. Mamos pienas nealergizuoja, bet alergizuoti gali tai, ką mamytė suvalgo, nes alergenai patenka į jos pieną, o su juo – į mažylio organizmą, taip žindantis mažylis gali tapti alergiškas tam tikriems produktams. Tik apie 0,5 proc. žindomų mažylių yra alergiški dėl su mamos pienu gaunamų alergenų.
Alergija dažniausiai pasireiškia pradėjus maitinti pieno mišiniais,
pagamintais karvės pieno pagrindu. Jei dėl kokių nors priežasčių žindymas neįmanomas ar trūksta mamos pieno, alergijos karvės pienui profilaktikai (prevencijai), didelę alerginių ligų riziką turinčius mažylius rekomenduojama pirmus 4 gyvenimo mėnesius maitinti hidrolizuotais karvės pieno arba amino rūgščių mišiniais. Mišinį parenka vaikų alergologas. Didelės alerginės rizikos mažyliai – tai mažyliai, kurių pirmos eilės giminaičiai (vienas ar abu tėvai, broliai / seserys) serga alergine liga – alergija maistui, atopiniu dermatitu, alergine sloga (rinitu), astma.
Remiantis 2015–2016 m. publikuotų tyrimų duomenimis, ankstyvas davimas galimai alergizuojančio maisto, kol dar mažylis gauna savo motinos pieno, didelės rizikos mažyliams gali turėti apsauginį poveikį, t. y. sumažinti alerginės ligos riziką. Minėtuose tyrimuose pateiktos ir šios alergijos maistui pirminės prevencijos rekomendacijos:
- žindyti visus mažylius pirmuosius 4–6 gyvenimo mėnesius, o vėliau tiek ilgai, kiek mama gali ir mažylis nori;
- iki 4 mėnesių neduoti jokio papildomo maisto;
- didelės rizikos mažyliams pirmus 4 gyvenimo mėnesius turėtų būti skiriami hidrolizuoti karvės pieno arba amino rūgščių mišiniai;
- mažyliams nuo 4 mėnesių, turintiems didelę alerginių ligų riziką, nerekomenduojama speciali dieta;
- duodant papildomo maisto, nereikia atidėlioti atskirų produktų, galinčių alergizuoti (pvz., kviečių, kiaušinio, riešutų, žuvies), į dietą įtraukimo laiko. Kol kas nėra nustatytas optimalus laikas, kada pradėti duoti kiekvieno iš paminėtų produktų;
- nujunkant mažylį nuo motinos pieno, neatidėliojamas papildomo maisto, galimai turinčio alergenų, įtraukimas į jo dietą (racioną);
- gerosios bakterijos (probiotikai) ir / ar prebiotikai (maistinės skaidulos) nerekomenduojamos, nes nepakanka įrodymų, kuri gerųjų bakterijų rūšis ar dozė gali atitolinti alerginės ligos atsiradimą ar daryti įtaką jos eigai.
Vienintelis efektyvus maisto alergijos gydymas – alergeno pašalinimas iš dietos
Nors ir atliekami alergologiniai tyrimai, alergeną nustatyti ne visuomet lengva, nes alergiją vienu ir tuo pačiu metu gali sukelti keli alergenai, kurie gali patekti į organizmą įvairiais keliais, todėl jų išvengti gana sunku.
Yra žinoma, kad dauguma vaikų alergiją pieno produktams išauga vidutiniškai iki trejų metų, kiaušiniams – iki septynerių. Žuviai, vėžiagyviams, riešutams dauguma vaikų lieka alergiški visą gyvenimą.
Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojo pediatro Algimanto Vingro patarimai)
