MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Kas gi ta alergija?

Terminą alergija 1906 m. sukūrė austrų pediatras Clemensas Pirquetas, norėdamas apibūdinti padidėjusio jautrumo reakcijas. Šis žodis yra kilęs iš graikų kalbos: allos reiškia kitas, ergeia – veikimas.

Paprastais žodžiais tariant, alergija yra pernelyg jautri imuninės sistemos reakcija į išorinius dirgiklius. Tokia reakcija atsiranda susidūrus su kai kuriomis, dažnai svetimomis organizmui, medžiagomis. Alergenai gali būti augalų žiedadulkės, kačių ir šunų plaukai, dulkės, maistas. Organizmas juos suvokia kaip kenksmingas medžiagas, o imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus. Todėl jaučiamės lyg susirgę virusine liga, nors jos sukėlėjų organizme nėra.

Alergijos žiedadulkėms (šienligės) simptomai labai panašūs į peršalimo: atsiranda vandeninga sloga, išburksta ir užsikemša nosis, ašaroja, niežti ir peršti akys, skauda galvą. Kitas pasitaikantis simptomas – kutenimas gerklėje. Pavasarį pajutus tokius požymius reikėtų pasitikrinti, ar jie nesusiję su žiedadulkėmis.

Atskirti alergiją nuo peršalimo nelengva, tačiau kai kurie požymiai padeda tai padaryti. Šienligės simptomai sustiprėja esant sausam orui, didesniam vėjui, o lietingomis dienomis savijauta pagerėja. Pakilusi temperatūra yra būdinga virusiniam susirgimui. Atpažinti ligą padeda išskyros iš nosies: gelsvos ar žalsvos spalvos sekretas byloja apie infekciją.

Kokie alergenai kamuoja pavasarį?

Prasidėjus augalų žydėjimo periodui, ateina ir šienligės sezonas, kuriuo alergiški žmonės patiria daug nemalonumų. Besiskundžiančių alergija žiedadulkėms vis daugėja.

Ankstyvą pavasarį užklumpančios šienligės kaltininkas medžių žiedadulkės. Jų sukeltus simptomus galite pajausti ir anksčiau – dar net nepradėjus žydėti augalams, nes žiedadulkės atkeliauja ir iš svetur – iš už tūkstančių kilometrų.

Kovo mėnesį pradeda žydėti alksniai ir lazdynai, kurie dažniausiai tampa pirmųjų alergijos simptomų kaltininkais. O sezono pradžioje užklupusią alergiją daugelis supainioja su kvėpavimo takų infekcija. Vėliau pražysta klevai, drebulės, uosiai, beržai, tuopos, guobos, ąžuolai, pušys. Pavasarį pasklinda motiejukų, eraičinų, miglių, kiaulpienių, rugių žiedadulkės. Daugiausia žiedadulkių ore sklando gegužės mėnesį, tuomet yra aktyviausias šienligės sezonas. 

Alergiškiems žmonėms sukurta alergijos simptomų prognozavimo sistema, kurią rasite interneto svetainėje pasyfo.lt, leidžianti stebėti informaciją apie augalų žydėjimą ir žiedadulkių plitimą. Tai padeda susiplanuoti dienotvarkę taip, kad kuo mažiau būtų susiduriama su šiais alergenais.

Kaip gydomos alergijos?

Kai kurie žmonės stengiasi nekreipti dėmesio į kasmet tuo pačiu metu besikartojančią slogą, akių perštėjimą bei ašarojimą. Tačiau negydoma šienligė gali lemti komplikacijas: sinusitą, vidurinės ausies uždegimą, padidėja bronchinės astmos tikimybė.

Įtarus alergiją žiedadulkėms patariama kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus negalavimų kaltininkams nustatyti. Gydytojai alergologai ne tik skirs kiekvienam individualiai tinkantį gydymą, bet ir patars, kaip elgtis alergiją sukeliančių augalų žydėjimo periodu.

Vienas iš šiuolaikinių alergijos gydymo būdų – specifinė alergenų imunoterapija, padedanti imuninei sistemai įprasti prie alergeno taip, kad jam nesipriešintų. Deja, alergenų imunoterapija nėra kompensuojama, todėl daugelis nesirenka šio gydymo būdo. Tačiau turime kitą išeitį: yra daug efektyvių vaistų, padedančių nuslopinti alergijos simptomus. Tai geriamieji tirpalai, tabletės, akių lašai ir nosies purškalai.

 Kaip apsisaugoti nuo šienligės?

Alergiškam žiedadulkėms žmogui vargu ar pavyks visiškai išvengti šienligės, bet galima susilpninti jos simptomus. Pirmiausia, žiedadulkių sezoną reikėtų saugotis šio alergeno. Vėjuotą dieną pasistenkite neiti į lauką, nes tada ore gausu žiedadulkių. Geriausia vaikščioti lauke po lietaus, kai jų lieka daug mažiau. Kad išvengtumėte kontakto su alergenais, eidami į lauką užsidėkite gerai priglundančius akinius.

Prieš įeidami į namus, iššukuokite plaukus tankiomis šukomis. Dar lauke iššukuokite gyvūnėlio kailį. Grįžę namo būtinai persirenkite, nusiprauskite veidą. Būtų gerai nusiprausti po dušu. Kiek įmanoma dažniau plaukite nosį jūros vandeniu, kurį įsigysite vaistinėje, dažniau plaukite galvą, naudokite dirbtines ašaras.

Važiuodami automobiliu neatidarinėkite langų, namus vėdinkite po lietaus arba anksti ryte bei vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija mažiausia. Drėkinkite kambarius ir valykite jų orą naudodami specialius prietaisus, kurie padės sumažinti alergenų kiekį ore.

Be to, žiedadulkėms jautrūs žmonės turėtų atidžiau rinktis maisto produktus, nes jiems dažnos kryžminės alergijos: ir žiedadulkėms, ir maisto produktams. Pavyzdžiui, beržų žiedadulkėms jautriems žmonėms, alergiją gali sukelti obuoliai, kriaušės, morkos, vyšnios, slyvos, persikai ir kt. Jeigu alergiją sukelia lazdynų žiedadulkės, ligos požymiai sustiprėja ir valgant visų rūšių riešutus. Todėl verčiau atsisakyti tokių produktų.

Šienligės puolimui reikia ruoštis iš anksto: pradėkite vartoti gydytojo paskirtus vaistus likus savaitei ar dviem iki augalų žydėjimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl žiedadulkės sukelia ligą?

Pagrindinė šienligės priežastis yra imuninė reakcija. Mūsų imuninė sistema reaguoja į žiedadulkes ir kitų rūšių alergenus kaip į svetimą medžiagą. Todėl organizmas pradeda gaminti antikūnus – baltymus imunoglobulinus E, o jų ir alergenų sąveika sukelia alerginį uždegimą.

Alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, neretai nulemta genetiškai. Dažnai šia liga suserga maži vaikai. Specifinę imuninės sistemos reakciją gali išprovokuoti didelė oro tarša (miestiečiai serga dažniau negu kaimo gyventojai), infekcinių ligų ar kitų priežasčių susilpninta imuninė sistema.

Žmonėms, kenčiantiems nuo sezoninės alergijos, ligą sukelia tam tikri augalai. Vasarą dėl alergijos gali būti kaltos pievose žydinčios žolės ir piktžolės: motiejukai, miglės, šunažolės, pelynai ir kiti varpiniai augalai. Alergiją gali sukelti ir kelios augalų rūšys.

Daugumą žiedadulkėms jautrių žmonių kamuoja ir alergijos daržovėms bei vaisiams. Pavyzdžiui, nuo beržo žiedadulkių kenčiantys žmonės gali būti alergiški ir obuoliams, kriaušėms, slyvoms ar vyšnioms. Tai yra kryžminės žiedadulkių ir maisto alergijos.

Pagrindiniai simptomai – alerginė sloga ir konjunktyvitas

Alergijos dažniausiai užklumpa staiga, atrodytų, be jokios aiškios priežasties. Sezoninė alergija gali apsiriboti nežymiu savijautos pablogėjimu arba kamuoti stiprūs negalavimai.

Šienligė pažeidžia kvėpavimo organus, akis ir odą. Kai žiedadulkės patenka į nosiaryklės gleivinę, kamuoja alerginis rinitas (sloga). Paburksta kvėpavimo takų gleivinė, užgula nosį, todėl sunku kvėpuoti, nosies landų niežėjimas sukelia čiaudulį, gausiai teka bespalvės vandeningos išskyros, atsiranda kosulys. Nesigydant tokia būklė gali trikdyti visą šiltąjį sezoną, kaitaliojantis paūmėjimo ir susilpnėjimo periodams.

Vienas iš šienligės simptomų – konjunktyvitas: parausta, ašaroja, niežti akys, kurios lyg pripiltos smėlio. Žiedadulkių alergija gali sukelti ir dilgėlinį bėrimą, išbertą odą niežti.

Sergant sezonine alergija kartais atsiranda nedidelis karščiavimas, dėl kurio sunku diagnozuoti ligą. Temperatūra paprastai nukrenta susilpnėjus ligos požymiams.

Jeigu nosis užgulta ilgai, per ją nekvėpuojama, padidėja tikimybė susirgti bronchine astma. Tai yra sunki šienligės sukelta liga su dusulio ir kosulio priepuoliais. Suprastėja ir bendra savijauta – atsiranda nemiga, dirglumas, sumažėja darbingumas.

Savijauta priklauso nuo oro

Oro sąlygos daro didelę įtaką sergančiųjų šienlige savijautai. Sezoninės alergijos simptomai priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Lietingu oru žiedadulkės nusėda ant žemės, ore jų skraido mažiau ir savijauta pagerėja. Vėjuotomis ir karštomis dienomis oro pernešamos žiedadulkės lengvai patenka į patalpas ir jų sukeliami simptomai sustiprėja.

Kai kurių augalų žiedadulkės tokios smulkios ir lengvos, kad jas vėjas gali nešioti šimtus ir net tūkstančius kilometrų, taigi jos gali atsirasti vietovėje, kurioje tas augalas nežydi.

Bet kokią šienligę būtina gydyti, nes lengva ligos forma greitai virsta sunkia, todėl gydymą svarbu pradėti laiku.

Šienligės sukeltus negalavimus galime sumažinti

Be specialisto paskirto gydymo neturėtume pamiršti gana paprastų priemonių, kurios padės sumažinti alergijos simptomus.

– Augalų žydėjimo laikotarpiu sandariai uždarykite langus ir duris, naudokite oro valymo įrenginius. – Vietoje užuolaidų rinkitės žaliuzes, kurias galėsite valyti drėgna šluoste.
– Daugiausiai žiedadulkių anksti ryte, todėl kambarius vėdinkite antroje dienos pusėje arba po lietaus.
– Reguliariai drėkinkite kambario orą, ant atvertų langų galite pakabinti sudrėkintą marlę, kasdien valykite namus drėgna šluoste.
– Grįžę iš lauko namo, vėsiu vandeniu kruopščiai nuplaukite veidą, akis, jūros vandeniu išplaukite nosį. Kiekvieną vakarą nusiprauskite po dušu ir būtinai išsiplaukite plaukus.
– Lauke rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės, kad žiedadulkės nepatektų į akis.
– Kontaktiniai lęšiai kaupia alergenus, todėl patariama juos keisti į akinius.
– Drabužius reikia skalbti po kiekvieno pasivaikščiojimo.
– Važiuodami automobiliu neatidarinėkite jo langų.

Įtarus sezoninę alergiją, būtina apsilankyti pas gydytoją alergologą. Konkrečiam alergenui nustatyti atliekami specialūs tyrimai.

Parengė Undinė Gilė