Kodėl žiedadulkės alergizuoja?

Vasarą sklando žydinčių gėlių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Jų kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Daugiau žiedadulkių ore sausą ir saulėtą dieną, o sumažėja palijus: jos nusėda ant žemės. Tačiau išdžiūvusios vėl pasklinda ore.

Susidūrus su alergizuojančiomis žiedadulkėmis pradeda gamintis specifiniai IgE antikūnai, kurie lemia alerginės ligos požymius. O ji dažnai painiojama su peršalimu. Tačiau atskirti šienligę nuo įprastos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos galite pagal kelis požymius. Vienas iš jų yra simptomų trukmė: peršalimas praeina per kelias dienas, tačiau alergijos simptomai gali tęstis keletą savaičių, priklausomai nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Šienligei nebūdingi įprasti peršalimo ligos požymiai: karščiavimas, kosulys, raumenų skausmas. Nosies išskyros esant šienligei nesutirštėja, kaip peršalus, bet išlieka skystos ir skaidrios.

Daugumai žmonių alergijos simptomai nėra sunkūs ir ilgai nekamuoja, tačiau ignoruoti jų neverta. Negydoma ir užsitęsusi alerginė sloga pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, o tai padidina bronchinės astmos tikimybę. Be to, kai kuriems šienligė gali sukelti stipresnę alerginę reakciją – net sutrikdyti kvėpavimą.

Nors taip nutinka retai, tačiau nepamirškime, kad vis dėlto galima sunki ūmiai besivystanti alerginė reakcija, tokia kaip gyvybei pavojinga anafilaksija. Tuomet sutrinka kvėpavimas ir staiga sumažėja kraujospūdis, kartais prarandama sąmonė.

Alergiją žiedadulkėms gali paskatinti paveldimumas. Turi įtakos imuninė sistema. Kai kurių žmonių imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į alergenus. Šienligės rizika didesnė sergant kitomis alerginėmis ligomis – astma, alerginiu dermatitu ar egzema. Jautrumą žiedadulkėms gali išprovokuoti oro tarša, tabako dūmai ir kt. Tai pažeidžia kvėpavimo takus, pro kuriuos alergenai lengviau patenka į organizmą.

Kad sezoninė alergija nenukamuotų

Nuo žiedadulkių nepasislėpsime, tačiau galime susilpninti jų keliamą diskomfortą mažiau kontaktuodami su alergenais. Padės keletas paprastų rekomendacijų:

• alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiais sausu ir vėjuotu oru rečiau eikite į lauką, mažiau ten būkite;
• stebėkite žiedadulkių koncentracijos lygį ore naudodami specialias programas, pavyzdžiui, mobiliąją programėlę PASYFO, kuri padės sužinoti alergijos simptomų prognozę;
• užsidėkite akinius nuo saulės ir, jei įmanoma, medicininę kaukę;
• grįžę namo, nusiprauskite po dušu, praskalaukite nosį, pasikeiskite drabužius;
• patalpas vėdinkite lietingu oru, naudokite specialius oro valytuvus ir drėkintuvus;
• reguliariai plaukite grindis, valykite dulkes.

Gali tekti laikytis dietos

Alergiškiems augalų žiedadulkėms žmonėms patariama atkreipti dėmesį į mitybą, nes kartu su šienlige gali atsirasti kryžminės reakcijos. Jų priežastis – augalų biologinis panašumas. Paprastai tariant, kai kuriuose maisto produktuose yra baltymų, panašių į žiedadulkių baltymus, ir jie gali sukelti panašius simptomus.

Žolėms ir piktžolėms jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti pomidorai, apelsinai, arbūzai, melionai.  Alergiškiems žolių žiedadulkėms reikėtų vengti bulvių, kviečių, žirnių, žemės riešutų, kivių, datulių. Jeigu alergizuoja piktžolių žiedadulkės, gali tekti atsisakyti morkų, svogūnų, saulėgrąžų sėklų, obuolių, persikų, salierų, garstyčių, petražolių.

Šienligės kamuojamiems žmonėms nerekomenduojami vaistažolių preparatai ir arbatos. Pakoregavus mitybą galima sumažinti alerginių reakcijų stiprumą.

Kaip palengvinti šienligės simptomus?

Lengvesniais atvejais gali padėti nereceptiniai antihistamininiai vaistai, kurie susilpnina organizmo reakciją į alergeną. Šienligės sukeltam nosies gleivinės uždegimui slopinti galite įsigyti specialų nosies purškalą. Akių niežėjimą ir ašarojimą padės nuraminti specialūs akių lašai.

Jei simptomai labai stiprūs ir kamuoja ilgai, pasikonsultuokite su gydytoju alergologu, kuris paskirs gydymą.

Kova su alergijomis bus veiksminga tik tuo atveju, jei žmogus tiksliai žinos, kad jis jautrus žiedadulkėms, ir konkrečiai – kokie augalai sukelia ligą. Konkretus dirgiklis išsiaiškinamas atliekant odos testus arba kraujo tyrimus, skirtus specifiniams antikūnams nustatyti. Šie tyrimai leidžia ne tik koreguoti gydymą: nustačius alergeną galima iš anksto pasiruošti alergizuojančių augalų žydėjimo periodui. Vaistus reikėtų pradėti vartoti prieš dvi savaites iki jų žiedadulkių atsiradimo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Iš kur vaikas pasigauna alergenų?

Paprastai ką tik gimęs vaikas yra sveikas. Pirmosios alergijos problemos atkeliauja kartu su maistu kūdikystėje. Baltyminių medžiagų gausa maiste, ypač karvės pienu ar iš jo pagamintais mišinukais maitinamam kūdikiui dažnai tampa alergijos priežastimi. Alergenų gali patekti ir per mamos pieną, jeigu į jos organizmą su maistu patenka karvės pieno baltymai. Pagrindiniai alergijos simptomai: bėrimas, pilvo skausmams, viduriavimas, net vėmimas. Tinkamai maitinamas turi būti ne tik alergiškas kūdikis, žindanti mama taip pat turi kontroliuoti savo mitybą. Nepamirškite, kad alerginę reakciją žindomam kūdikiui gali sukelti ir mamos išgerti vaistai, net tie, kuriuos mama vartojo būdama nėščia.

Vėliau, sulaukęs dvejų metų, vaikas alergiškas karvės pienui išlieka retai. Pagrindiniai paūgėjusio mažylio alergenai gali būti riešutai (dažniausiai žemės ir lazdyno), žuvis, soja, kviečiai, kiaušinio baltymas, šokoladas, citrusiniai vaisiai, braškės. Alergijos šiems produktams simptomai tie patys: bėrimas, skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas. Jeigu vaikas nevalgys jam alergiją sukeliančių maisto produktų, ligos simptomai išnyks.

Gydytojos patarimai alergiško vaiko mamai

Sostinės gydytoja alergologė Nemira Vaičiulionienė pasakoja, jog dažniausiai į ją kreipiasi vaikų iki trejų metų tėvai, pastebėję, kad tam tikras maistas vaikui sukelia alergijos simptomus. ,,Patariu tėvams neskubėti ir neduoti vaikui visko valgyti iškart. Mat vaiko virškinimo sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl į kraują patekusios pilnai suskaldytos maisto medžiagos tampa alergenais.”- teigia gydytoja.

Svarbiausi vaiko aplinkos alergenai – namų dulkių erkutės, naminių gyvūnėlių kailis, žydintys augalai, tabako dūmai, stiprūs aerozolių kvapai. Kad alergiškam vaikui nepakenktų aplinka, namuose nelaikykite dulkes kaupiančių daiktų ir žaislų, neauginkite naminių gyvūnėlių, nerūkykite. Namus nuolat valykite ir vėdinkite, kad jose nesikauptų dulkių erkės.

Alergiškas vaikas eis į darželį

Kas ketvirtas vilnietis vaikas turi vienokią ar kitokią alergiją, taigi sostinėje auginantiems alergišką mažylį tėvams, kruopščiai besirūpinantiems jo mityba bei namų aplinka, darželis tampa tikru iššūkiu. Įprastinių darželių aplinka paprastai nėra pritaikyta alergiškiems vaikams, o specializuotas darželis alergijos kamuojamiems mažyliams iki šiol sostinėje buvo tik vienas. Nuo rugsėjo duris atveria antrasis darželis alergiškiems mažyliams ,,Išminčiukai”. Sudarydami tinkamą mitybos meniu bei kurdami saugią aplinką, darželio darbuotojai konsultavosi su dermatologais bei kitais specialistais. Darželyje ,,Išminčiukai” bus dvi, 1,5 – 6 metų amžiaus ne didesnės kaip 10-15 vaikų grupės.