Kas yra alergija?

Alergija – tai stipri imuninės sistemos reakcija į žmogui saugias medžiagas, kurios neturėtų būti. Imuninė sistema mums pasitarnauja kovodama su bakterijomis, virusais, grybeliais ir kitais pavojingais mikrobais, patekusiais į organizmą. Tačiau nutinka ir taip, kad ji ima gintis nuo nekenksmingų aplinkos medžiagų (alergenų) ir sukelia nemalonias, o kartais ir pavojingas, reakcijas.

Kai alergenas patenka į organizmą, imuninė sistema, stengdamasi apsaugoti nuo šios medžiagos, ima gaminti IgE antikūnus (imunoglobuliną E), kurie sukelia ūmią alerginę reakciją. Apie alergiją gali pranešti bėrimai, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ir net širdies bei kraujagyslių ligas primenantys simptomai.

Alergija vaikui nebūtinai išlieka visam gyvenimui. Augant jos požymiai gali silpnėti arba visai išnykti. Taigi, vaikas išauga alergiją.

Dažniausiai vaikus puolantys alergenai

Pirmaisiais gyvenimo metais paprastai atsiranda alergija maistui ir atopinis dermatitas. Dažniausiai šiuo periodu vaikams pasitaiko alergija karvės pienui. Alerginę reakciją gali sukelti kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai, šokoladas, vaisiai. Taip pat – produktai, kurių sudėtyje yra prieskonių, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų.

Vaikus dažnai puola alergijos namų dulkių erkutėms, naminiams gyvūnams, todėl pradeda kamuoti alerginis rinitas, dusulys ir astma.

Dažną vaiką varginantis alergenas – augalų žiedadulkės. Šios alergijos paūmėja pavasarį ir vasarą, neaplenkia ir rudenį. Įprastiniai tokios ligos sukėlėjai beržo, lazdyno, ąžuolo, įvairių žolinių augalų (motiejuko, miglės, eraičino) bei piktžolių (pelyno, varpučio, ambrozijos) žiedadulkės.  Alergiškam vaikui gali būti pavojingi vabzdžių įkandimai. Dažniausiai alerginė reakcija ištinka įgėlus bitei, širšei ir vapsvai.

Alerginius bėrimus gali sukelti įvairūs vaistai. Tai skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai. Stiprūs alergenai slypi buitinėje chemijoje. Alerginis bėrimas atsiranda nuo skalbimo miltelių, žaislų, odos priežiūros kremų, maudymosi priemonių ir kt.

Alerginės reakcijos požymiai

Dėl alerginės reakcijos gali atsirasti kvėpavimo takų ligų požymiai: užsikimšusi nosis ir vandeningos išskyros iš jos, čiaudulys, kosulio priepuoliai, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, gerklės perštėjimas. Alergija gali paveikti akis: jos parausta, peršti, ašaroja.

Ligą galime įtarti iš odos pokyčių. Ji patinusi, pleiskanojanti, niežtinti, išberta. Gali varginti atopinis dermatitas. Taip pat – dilgėlinė, kai atsiranda niežtintis bėrimas įvairaus dydžio pavienėmis arba gausiomis susiliejančiomis pūslelėmis. Taip pat – poodžio, gilesnių odos sluoksnių, gleivinių paburkimai.

Alergijai būdingi virškinamojo trakto negalavimų požymiai: pykinimas, vėmimas, diegliai, pilvo pūtimas ir skausmai, viduriavimas.

Alerginė reakcija gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų simptomus. Tai tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas), sumažėjęs arba padidėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Vienas iš ligos požymių – nervų sistemos pažeidimai: dirglumas, nuotaikų kaita, mieguistumas, vangumas.

Ką daryti atsiradus alergijai?

Jeigu vaikas alergiškas, namuose verta turėti antihistamininių vaistų. Dėl jų dozių vertėtų pasitarti su gydytoju. Šie vaistai padės sumažinti bėrimus, odos patinimą, niežulį, nosies užgulimą ir kitus nemalonius simptomus. Jeigu alerginė reakcija stipri, nedelskite kviesti greitąją pagalbą. 

Itin sunki ir pavojinga alerginė reakcija yra anafilaksija, kuri pažeidžia keletą organų sistemų: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, odos. Vaikams anafilaksiją dažniausiai sukelia maistas.

Anafilaksines reakcijas patyrusiems vaikams gydytojas išrašo adrenalino tirpalu užpildytą švirkštą. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Tai yra skubios pagalbos priemonė ištikus alergijos priepuoliui. Suleidus vaistų kviečiama greitoji pagalba. Kol atvyks medikai, vaikas paguldomas ant nugaros, o kojos pakeliamos aukščiau. Jeigu patyrusį anafilaksinę reakciją vaiką pykina, jis guldomas ant šono, jei dūsta – pasodinamas.

Alergiškam vaikui būtina apriboti kontaktą su alergenu. Jei tai yra maisto produktai, tiesiog pašalinkite juos iš mitybos raciono. Jei ligą sukelia dulkių alergenai, kasdien atlikite drėgną valymą, reguliariai vėdinkite vaiko kambarį. Apribokite pasivaikščiojimus lauke alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiu, grįžę iš lauko nusiplaukite rankas, veidą, praplaukite nosį ir gerklę.

Alergišką vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Nustatęs konkretų alergeną specialistas paskirs vaistus, kurie palengvins vaiko būklę.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Įgėlė bitė, vapsva, kamanė ar širšė

Geliančių vabzdžių įkandimai skausmingi, o bitė dar ir palieka geluonį. Šie vabzdžiai gelia tik besigindami ir nesiurbia kraujo, tačiau gali sutrikdyti sveikatą, nes sušvirkščia nuodų. Reakcija į juos pasireiškia greitai – per keletą minučių. Įkandimo vieta paburksta, parausta, atsiranda niežulys, deginimas, ūmus skausmas.

Širšės, vapsvos ir kamanės geluonies nepalieka, nežūsta ir gali gelti ne kartą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį būtina kuo skubiau ištraukti, kad į organizmą patektų mažiau nuodų.

Geluonį ištrauksite braukdami per odą buku peilio galu ar kitu smailiu daiktu. Nepatariama naudoti pinceto, nes galite suspausti geluonį ir ištekės daugiau nuodų. Ištraukę geluonį, įkandimo vietą nuplaukite su muilu, tada galite dezinfekuotispecialiu odai skirtu antiseptiku. Netepkite spiritu, actu, sodos tirpalu ar grynu eteriniu aliejumi, nes dar labiau sudirginsite.

Patinimas sumažės įkandimo vietą keletą kartų per dieną po 10 minučių pašaldant į marlę suvyniotu leduku, šalčio maišeliu arba šaltame vandenyje suvilgyto rankšluosčio kompresu. Taip pat – pažeistą vietą palaikius pakeltą.

Labai svarbu nekasyti sugeltos odos, nes dar labiau niežtės, o per įbrėžimus gali patekti infekcija. Galima naudoti specialųvabzdžių įkandimų simptomams mažinti skirtą pieštuką, kremą ar gelį, kurių sudėtyje yra raminančių, perštėjimą ir niežulį mažinančių augalinių medžiagų.

Jeigu labai skauda, padės vaistai nuo skausmo. Esant stipresnei alerginei reakcijai, reikės išgerti antihistamininį vaistą, kurį patariama visuomet turėti į alergijas linkusiems žmonėms.

Jei sutrinka kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis, atsiranda dusulys, švokštimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, kvieskite greitąją pagalbą. Stiprus, išplitęs į galūnę tinimas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas gali būti Kvinkės edemos ar anafilaksijos požymiai, ypatingai sunki alergijos pasekmė – anafilaksinis šokas. Itin alergiškiems žmonėms geriausia visada turėti adrenalino švirkštą. Preparatą reikia suleisti nelaukiant simptomų – iš karto po įgėlimo.

Jeigu įkando vabzdys, kuriam žmogus yra alergiškas, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad išvengtumėte anafilaksinio šoko.

Kas padeda apkandžiojus uodams, sparvoms ir mašalams?

Kraujasiurbių įkandimai labai skausmingi. Įsisiurbę vabzdžiai po oda suleidžia seilių su krešėjimą stabdančia medžiaga, kad galėtų daugiau prisisiurbti kraujo. Tai sukelia paraudimą, niežėjimą, skausmą, patinimą, nedidelį bėrimą. Uodo, mašalo ar kito vabzdžio įkandimo vietoje gali susidaryti odos iškilimas, bet stipresnių simptomų paprastai nebūna.

Vietinė alerginė reakcija nekelia grėsmės nealergiško suaugusiojo ar vaiko sveikatai. Tačiau nepamirškite, kad nusikasius susidaro palankios sąlygos išsivystyti odos infekcijai. Odos sudirgimas apkandžiojus kraujasiurbiui sumažės nuplovus pažeistą vietą švariu vandeniu su muilu arba ją dezinfekavus. Tada šiek tiek pašaldykite. Įkandimo vietą rekomenduojama patepti specialiu niežėjimą ir patinimą mažinančiu pieštuku, kremu ar geliu.

Tačiau kai kuriems žmonėms, įkandus uodui, gali prireikti antihistamininio preparato ir gydytojo. Alerginė reakcija gali atsirasti silpną imunitetą turintiems žmonėms. Ištinsta didesnis odos plotas, atsiranda bėrimai, pakyla temperatūra, skauda galvą.

Saugokitės skruzdėlių

Sudirginti odą gali ir skruzdės. Organinė skruzdžių rūgštis yra pagrindinė dalis jų išskiriamų nuodų, kuriuos vabzdys naudoja gindamasis. Patekus jiems ant odos atsiranda perštėjimas, bėrimas, niežulys. Kai kurių skruzdėlių rūšių įkandimai nėra itin skausmingi. Bet alergiškam žmogui ir šie vabzdžiai gali sukelti didesnių problemų. Pažeistą vietą taip pat patariama nuplauti šaltu vandeniu su muilu ir pašaldyti.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Erkės įkandimas yra neskausmingas, todėl dažnai žmogus jo nepajunta. Mat jos seilėse, kuriomis iškart suvilgo žaizdelę, yra nuskausminančių kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų.

Aptikus erkę, reikia veikti greitai, nes kuo ilgiau ji bus įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Šie voragyviai perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkias ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą ir erlichiozę. Laimo liga užsikrečiama, kai erkė būna įsisiurbusi pusantros – dvi paras, o erkiniu encefalitu šis voragyvis gali užkrėsti per kelias minutes.

Pincetu arba specialiu traukikliu suimkite erkę kuo arčiau odos ir staigiai ją ištraukite, tada dezinfekuokite įkandimo vietą. Jeigu liks erkės galva – nesibaiminkite – ji nukris. Belieka stebėti savijautą ir įkandimo vietą.

Laimo ligą gali išduoti raudonai apibrėžtas apskritimas, kuris plečiasi aplink įkandimo vietą. Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra, pasidaryti silpna. Į gydytojus reikia kreiptis tik tuomet, kai apskritimo skersmuo išsiplečia iki 5 centimetrų. Laimo ligai gydyti skiriami vaistai.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė infekcinė liga, be to, nėra specifinio jos gydymo. Gripą primenantys simptomai pajuntami tik per 1–2 savaites po įkandimo. Tai yra karščiavimas, raumenų skausmai, silpnumas. Per penkias–šešias dienas jie išnyksta. Organizmas gali pats įveikti šią infekciją, tačiau pasiseka ne visada. Po kelių dienų ar savaitės gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, gali sutrikti koordinacija, t. y. prasideda antroji ligos fazė ir reikia skubiai vykti į ligoninę.

Veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo sunkios erkinio encefalito ligos yra skiepai. Imunitetas formuojasi ne tik po jų, bet ir persirgus šia liga. Po Laimo ligos imunitetas nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.

Kaip apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių?

Venkite erkių mėgstamų žolynų, miškingų vietovių. Vietą iškylai rinkitės ten, kur šalia nėra skruzdėlynų. Pastebėję vabzdžius nemojuokite rankomis – staigūs judesiai gali išprovokuoti gynybą.

Kad išvengtumėte vabzdžių puolimo, nesikvėpinkite, nenaudokite kvapnių muilų ir kremų. Blizgančius papuošalus palikite namuose, nevilkėkite ryškių ir tamsių drabužių. Lauke dėvėkite kūną dengiančius drabužius, kepurę.

Neuždengtoms kūno vietoms apsaugoti naudokite repelentus, kurių yra pritaikytų įvairaus amžiaus žmonėms.Vaikams geriausia rinktis natūralesnius, pagamintus iš eterinių aliejų, suteikiančius gerą apsaugą, bet nedirginančius odos.

Parengė Undinė Gilė

Kas sukelia anafilaksines reakcijas?

Tokias sudėtingas organizmo reakcijas gali sukelti maistas, vaistai, vabzdžių įgėlimas, kai kuriais atvejais priežasties nepavyksta nustatyti. Prof. dr. O. Rudzevičienė sako, reakcijas sukėlusios priežastys priklauso nuo amžiaus. Vaikams dažniausia anafilaksijos priežastis yra maistas: „Mažiems vaikams – pienas, kiaušiniai. Vyresniems – riešutai, žuvis, kiti maisto alergenai. Net labai mažas maisto alergeno kiekis gali sukelti sunkias anafilaksines reakcijas. Ir mes savo praktikoje turime tokių atvejų, kai itin sunkias anafilaksines reakcijas sukėlė bučinys žmogui, kuris buvo valgęs alergizuojančio produkto. Turėjome ir labai liūdną anafilaksinės reakcijos baigtį – paauglio mirtį“. Nuo kūdikystės medikams pažįstamo ir prižiūrimo paauglio gyvybės nepavyko išgelbėti, kai jis, būdamas alergiškas pieno baltymui, suvalgė jų turinčio produkto – staiga išsivystęs anafilaksinis šokas pažeidė gyvybinius organus ir jaunuolis mirė.

Pasak prof. dr. O. Rudzevičienės, sunkios anafilaksijos riziką didina gretutinės alerginės ligos, pavyzdžiui, sunkios formos, blogai kontroliuojama bronchų astma ar tokie veiksniai, kaip infekcija, karščiavimas, tam tikri vaistai, fizinis krūvis. Todėl būtina žinoti, kokie yra anafilaksijos požymiai, kad būtų suskubta suteikti pagalbą.

Kaip atpažinti?

Anafilaksinė reakcija prasideda greitai besivystančiais simptomais:

– odos – plintantis dilgėlinis bėrimas, niežėjimas (gali niežėti ir be bėrimo, tarkime, delnus);

– tinimai – lūpų, liežuvio, vokų, ausų, kaklo;

– kvėpavimo sistemos pažeidimas – užkimęs balsas, kosulys, dusulys, sunku įkvėpti/iškvėpti, švokštimas, staigi sloga, nosies užgulimas, parausta ir niežti akys;

– virškinimo sistemos simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai;

– širdies-kraujagyslių sistemos simptomai – blyškumas, suglebimas, vangumas, alpimas, sąmonės netekimas.

„Sunkiausia anafilaksinės reakcijos forma – anafilaksinis šokas, kai staiga krinta arterinis kraujo spaudimas, labai greitai pažeidžiami pagrindiniai gyvybiniai organai, – aiškina gydytoja vaikų alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė. – Anafilaksinė reakcija progresuoja labai greitai, todėl būtina skubiai suteikti pirmąją pagalbą. Pagrindinis gydymo būdas – į raumenis sušvirkšti adrenalino injekciją“.

Ką privalu turėti?

Pacientams, kurie serga alerginėmis ligomis ir yra turėję anafilaksinių reakcijų, gydytojai specialistai arba šeimos gydytojas išrašo skubios pagalbos priemonę – adrenalino injektorių. Tai yra adrenalino tirpalu užpildytas švirkštas – paprasta naudoti, net vyresnieji vaikai puikiai išmoksta jį panaudoti. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Poveikis greitas, per keletą sekundžių vaistas ima veikti, per keletą minučių simptomai sumažėja. Jei nesumažėja, sušvirkščiama antroji adrenalino dozė. Pacientams įprastai yra išrašomi 2 injektoriai. Adrenalino injektorių kaina pacientams kompensuojama ligonių kasų.

Pirmoji pagalba

Gydytoja vaikų alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė sako, jog ir sušvirkštus adrenalino reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Patyrusįjį anafilaksinę reakciją gali pykinti – reikia jį paguldyti ant šono, jei dūsta – pasodinti. Jei nepykina, paguldyti ant nugaros, o kojas laikyti kiek aukščiau, ir laukti atvykstančios greitosios medicinos pagalbos.

Ar žinote, ką daryti kiekvienu atveju, ir kaip apsiginti nuo kandžiojančių niekdarių, kad jiems nepavyktų prasibrauti iki mažylio.

Uodo įkandimo vietos svarbu nenukasyti?

Šie vabzdžiai siurbdami kraują išskiria krešėjimą stabdančią medžiagą, o atsiradę nedideli niežtintys kauburėliai yra alerginė odos reakcija į ją. Uodų, įvairių mašalų sugelta švelni mažylio oda nukenčia labiau negu suaugusiųjų. Įkandimo vietą labai niežti ir vaikas gali nusikasyti iki kraujo, o tada paprasta patekti infekcijai.

Sukandžiotą vietą nuplaukite su muilu ir nusausinkite. Kad sumažėtų patinimas, įkandimų vietą atvėsinkite uždėję ledukų, tada patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Kad vaikas nesikasytų, naudokite uždegimą, niežulį ir tinimą mažinantį antihistamininį tepalą.

Sumažinti erzinantį niežulį galite sodos tirpalu (arbatinį šaukštelį sodos ištirpinę stiklinėje vandens), palaikę ant pažeistos vietos medetkų nuoviru suvilgytą marlės tamponą. Tokios pat priemonės tinka ir apkandžiojus mažoms muselėms – mašalams. Tada taip pat gali atsirasti nemenkų patinimų.

Bitės – ne tik saldaus medaus nešėjos

Sveikiems vaikams bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai nėra pavojingi, jeigu jų nedaug. Bet kai įgėlimo vieta yra burna ar ryklė, patinimas gali užverti kvėpavimo takus ir atsiranda dusulys. Todėl tenka skubiai kviesti gydytoją.

Bitė įgėlusi pati žūva, palikdama vaiko kūne geluonį, kurį reikia nedelsiant atsargiai ištraukti. Tai daroma nesuspaudžiant nuodų maišelio. Pincetu ar pirštais traukti nepatariama, nes suspaudus geluonį daug jame esančių nuodų pateks į organizmą. Geluonį galima ištraukti plastikinės kortelės kraštu ar neaštriu peiliu, švelniai ir atsargiai braukiant palei odą. Širšės ir vapsvos geluonies žaizdelėje nepalieka.

Įgėlimo vietą reikia nuplauti, suvilgyti dezinfekuojamuoju tirpalu. Numalšinti skausmą padės šaldomasis kompresas, kuriam tinka ir į rankšluostį įvyniotas užšaldytų daržovių maišelis arba vandeniu suvilgyta nosinė ar servetėlė. Tada sugeltą vietą patepkite antihistamininiu preparatu, kuris sumažins niežėjimą ir patinimą. Jeigu tai nepadeda, reikėtų duoti vaistų nuo alergijos, kurie parduodami be recepto.

Vis plintant patinimui ir blogėjant vaiko būklei, kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba skubiai važiuokite į gydymo įstaigą.

Kai bitės įgėlimas pavojingas

Didelė žala, kurią gali padaryti bitės, vapsvos ar širšės, stipri alerginė reakcija. Nedidelis paraudimas ir patinimas greitai praeina. Bet alergiškiems įgėlimams vaikams gali atsirasti daug sunkesnių negalavimų – dilgėlinis bėrimas, silpnumas, karščiavimas, kūno dalies tinimas, dusulys.

Sunki įgėlimo pasekmė yra anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai ištinka iš karto – įgėlus vabzdžiui. Apninka dilgėlinis bėrimas, tinsta, pavyzdžiui, lūpų, ausų, vokų oda. Pažeidžiama kvėpavimo sistema: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys, kosulys, užburksta nosis. Taip pat pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl pasidaro silpna, vaikas išblykšta, gali apalpti, netekti sąmonės. Sutrikus virškinimui vaiką pykina, skauda pilvą, atsiranda viduriavimas, vėmimas.

Atsiradus stipriai alerginei reakcijai, pirmoji pagalba yra suleisti adrenalino. Jeigu vaikas yra alergiškas vabzdžių išskiriamoms medžiagoms, visada su savimi į gamtą pravartu pasiimti gydytojo skirtą adrenalino preparatą, kurį sušvirkšite į raumenis. Patogiausia naudoti automatinį adrenalino švirkštą.

Alergiškam vaikui vasaros vaistinėlėje reikia turėti gydytojo paskirtą antihistamininį preparatą. Be to, svarbu ne tik greitai palengvinti vaiko būklę, bet ir iš anksto pasirūpinti, kaip išvengti vabzdžių įkandimų.

Skruzdės kanda skaudžiai

Skruzdės įkandimo vietą skauda neilgai, bet stipriai, atsiranda nedidelė pūslelė, paraudimas ir niežulys. Nemalonius pojūčius galite sumažinti šaldydami ir dezinfekuodami sukandžiotą odą.

Paaiškinkite vaikui, kad skruzdėlyno negalima liesti nei rankomis, nei pagaliuku. Ilsėdamiesi gamtoje, patikrinkite vietą, kurioje ketinate įsikurti, ar nėra šių mažųjų gyvių.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Erkės įkandimas gali baigtis liūdnai – rizikuojame užsikrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai, o nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Įsitvirtinusi odoje, erkė siurbia kraują ir išskiria seiles, kuriose yra skausmą malšinančių medžiagų, todėl jos įsisiurbimas nepajuntamas.

Pastebėję vaiko odoje įsisiurbusią erkę, tuojau pat kreipkitės į gydytoją – jis išims vabzdį ir nusiųs į laboratoriją tyrimui. Šalinant erkę svarbu jos nepažeisti, kad žaizdoje neliktų šio vabzdžio dalių. Taigi geriau jos netraukti patiems.

Erkės paprastai slepiasi žolėje ir neaukštuose krūmuose. Todėl vaikštinėjant miške drabužiai turi uždengti visą vaiko kūną, būtina ir gerai prigludusi kepurė. Grįžusį iš miško mažylį atidžiai apžiūrėkite.

Išvengti įkyrių vabzdžių padės repelentai

Geriausias būdas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų ilsintis gamtoje – atbaidyti juos repelentais. Repelentai gaminami purškiklių arba kremų, tepalų, pieštukų pavidalo.

Vaistinėse galima įsigyti ir jautriai vaikų odai tinkančių šių priemonių, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų. Tokiais repelentais būtinai patepkite ar apipurkškite atviras vaiko kūno vietas.

Jeigu pasirinkote purškiklį, svarbu jį naudoti taip, kad jame esančių medžiagų nepatektų į akis arba kvėpavimo takus. Prieš purkšdami, paprašykite vaiko užsimerkti ir užčiaupti burnytę.
Patiems mažiausiems galite išbandyti kitokį repelentą – rutulinį pieštuką ar specialią vabzdžius atbaidančią apyrankę, kuria apjuosite mažylio rankytę.

Kelios gudrybės, padėsiančios išvengti vabzdžių

• Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle. Geriau neatidarykite langų važiuodami automobiliu.

• Bites ir širšes erzina mosikavimas rankomis, bandant jas nuvyti, todėl joms atskridus derėtų išlikti ramiems.

• Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų. Bites, vapsvas ir širšes traukia saldaus maisto bei gėrimo kvapas, vabzdys gali pasikėsinti, pavyzdžiui, į kompotą, esantį mažylio buteliuke.

• Pavojingos vietos lauke – žydinčių augalų pievos. Įspėkite vaiką, kad neliestų jokių vabzdžių, neskintų gėlių, nes jose gali būti bičių.

• Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai – tai pat prigludusia apačia. Venkite vietų, kur daug krūmų ir aukšta žolė.

Parengė Undinė Gilė