Įvairių alergijų kamuojamų žmonių nuolat daugėja. Dažniau nei suaugusiuosius šie negalavimai puola vaikus. Dėl dar besiformuojančio imuniteto jie yra greičiau pažeidžiami daugelio išorinės aplinkos veiksnių. Kaip pasireiškia įvairios alergijos ir ką turėtų daryti tėvai?
Kas yra alergija?
Alergija – tai stipri imuninės sistemos reakcija į žmogui saugias medžiagas, kurios neturėtų būti. Imuninė sistema mums pasitarnauja kovodama su bakterijomis, virusais, grybeliais ir kitais pavojingais mikrobais, patekusiais į organizmą. Tačiau nutinka ir taip, kad ji ima gintis nuo nekenksmingų aplinkos medžiagų (alergenų) ir sukelia nemalonias, o kartais ir pavojingas, reakcijas.
Kai alergenas patenka į organizmą, imuninė sistema, stengdamasi apsaugoti nuo šios medžiagos, ima gaminti IgE antikūnus (imunoglobuliną E), kurie sukelia ūmią alerginę reakciją. Apie alergiją gali pranešti bėrimai, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ir net širdies bei kraujagyslių ligas primenantys simptomai.
Alergija vaikui nebūtinai išlieka visam gyvenimui. Augant jos požymiai gali silpnėti arba visai išnykti. Taigi, vaikas išauga alergiją.
Dažniausiai vaikus puolantys alergenai
Pirmaisiais gyvenimo metais paprastai atsiranda alergija maistui ir atopinis dermatitas. Dažniausiai šiuo periodu vaikams pasitaiko alergija karvės pienui. Alerginę reakciją gali sukelti kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai, šokoladas, vaisiai. Taip pat – produktai, kurių sudėtyje yra prieskonių, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų.
Vaikus dažnai puola alergijos namų dulkių erkutėms, naminiams gyvūnams, todėl pradeda kamuoti alerginis rinitas, dusulys ir astma.
Dažną vaiką varginantis alergenas – augalų žiedadulkės. Šios alergijos paūmėja pavasarį ir vasarą, neaplenkia ir rudenį. Įprastiniai tokios ligos sukėlėjai beržo, lazdyno, ąžuolo, įvairių žolinių augalų (motiejuko, miglės, eraičino) bei piktžolių (pelyno, varpučio, ambrozijos) žiedadulkės. Alergiškam vaikui gali būti pavojingi vabzdžių įkandimai. Dažniausiai alerginė reakcija ištinka įgėlus bitei, širšei ir vapsvai.
Alerginius bėrimus gali sukelti įvairūs vaistai. Tai skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai. Stiprūs alergenai slypi buitinėje chemijoje. Alerginis bėrimas atsiranda nuo skalbimo miltelių, žaislų, odos priežiūros kremų, maudymosi priemonių ir kt.
Alerginės reakcijos požymiai
Dėl alerginės reakcijos gali atsirasti kvėpavimo takų ligų požymiai: užsikimšusi nosis ir vandeningos išskyros iš jos, čiaudulys, kosulio priepuoliai, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, gerklės perštėjimas. Alergija gali paveikti akis: jos parausta, peršti, ašaroja.
Ligą galime įtarti iš odos pokyčių. Ji patinusi, pleiskanojanti, niežtinti, išberta. Gali varginti atopinis dermatitas. Taip pat – dilgėlinė, kai atsiranda niežtintis bėrimas įvairaus dydžio pavienėmis arba gausiomis susiliejančiomis pūslelėmis. Taip pat – poodžio, gilesnių odos sluoksnių, gleivinių paburkimai.
Alergijai būdingi virškinamojo trakto negalavimų požymiai: pykinimas, vėmimas, diegliai, pilvo pūtimas ir skausmai, viduriavimas.
Alerginė reakcija gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų simptomus. Tai tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas), sumažėjęs arba padidėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.
Vienas iš ligos požymių – nervų sistemos pažeidimai: dirglumas, nuotaikų kaita, mieguistumas, vangumas.
Ką daryti atsiradus alergijai?
Jeigu vaikas alergiškas, namuose verta turėti antihistamininių vaistų. Dėl jų dozių vertėtų pasitarti su gydytoju. Šie vaistai padės sumažinti bėrimus, odos patinimą, niežulį, nosies užgulimą ir kitus nemalonius simptomus. Jeigu alerginė reakcija stipri, nedelskite kviesti greitąją pagalbą.
Itin sunki ir pavojinga alerginė reakcija yra anafilaksija, kuri pažeidžia keletą organų sistemų: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, odos. Vaikams anafilaksiją dažniausiai sukelia maistas.
Anafilaksines reakcijas patyrusiems vaikams gydytojas išrašo adrenalino tirpalu užpildytą švirkštą. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Tai yra skubios pagalbos priemonė ištikus alergijos priepuoliui. Suleidus vaistų kviečiama greitoji pagalba. Kol atvyks medikai, vaikas paguldomas ant nugaros, o kojos pakeliamos aukščiau. Jeigu patyrusį anafilaksinę reakciją vaiką pykina, jis guldomas ant šono, jei dūsta – pasodinamas.
Alergiškam vaikui būtina apriboti kontaktą su alergenu. Jei tai yra maisto produktai, tiesiog pašalinkite juos iš mitybos raciono. Jei ligą sukelia dulkių alergenai, kasdien atlikite drėgną valymą, reguliariai vėdinkite vaiko kambarį. Apribokite pasivaikščiojimus lauke alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiu, grįžę iš lauko nusiplaukite rankas, veidą, praplaukite nosį ir gerklę.
Alergišką vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Nustatęs konkretų alergeną specialistas paskirs vaistus, kurie palengvins vaiko būklę.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
