Svarbios organizme esančios geležies atsargos

Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą. Esant sunkiai anemijai nėščiajai gresia priešlaikinis gimdymas.

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g /l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l. Jeigu šie skaičiai mažesni, nustatoma mažakraujystė.

Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90–109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90–104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas –feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti. Mat, nors ir bendras kraujo tyrimas rodo normalų hemoglobino kiekį, organizme gali neužtekti geležies atsargų, o jos paaiškėja tik atlikus feritino tyrimą.

Nėščiųjų anemijos priežastys

Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Šios ligos priežastis gali būti prieš nėštumą varginusios gausios mėnesinės, trumpas intervalas tarp nėštumų, daugiavaisis nėštumas, dažnas vėmimas šio periodo pradžioje, kraujavimas nėštumo metu.

Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia – nepakankamai valgant mėsos. Taip pat trūkstant vitaminų B9 (folio rūgšties), B12 ir C, kurie padeda pasisavinti geležį.

Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti. Be to, į kai kuriuos anemijos požymius, tokius kaip plaukų slinkimas, nagų struktūros pokyčiai, odos sausėjimas dažniausiai moterys nekreipia dėmesio, manydamos, kad jų priežastis – pats nėštumas.

Kiti anemijos simptomai: odos ir gleivinių blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas, greitas nuovargis, silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, skonio pokyčiai (noras valgyti tokius nevalgomus dalykus kaip molis, kreida, dantų pasta, ledas).

Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus. Anemiją skatina taip pat ir depresija.

Kaip papildyti geležies atsargas?

Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Daug geležies turi raudona mėsa, kepenys, liežuvis, inkstai, krabai, ikrai, kiaušinių tryniai, ankštiniai augalai, ruginė duona, brokoliai, bolivinės balandos, smidrai, špinatai, kopūstai, moliūgų sėklos, žemės riešutai, datulės, petražolės.

Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20–30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3–5 %. Be to, kiek šio elemento gausime iš augalinių produktų, priklauso ir nuo kartu valgomo maisto.

Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant. Taigi, valgant termiškai apdorotas daržoves ar vaisius, geležis prasčiau pasisavinama.

Mažina šio elemento pasisavinimą kavoje ir arbatoje esantys polifenoliai, fitatai, kurių yra sojų produktuose, pieno produktuose esantis kalcis.

Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą – 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado. Ligai gydyti skiriami geležies maisto papildai.

Parengė Undinė Gilė

Gyvybiškai svarbus mikroelementas

Geležis – vienas būtiniausių organizmui mikroelementų. Ji įeina į raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose esančio baltymo hemoglobino sudėtį, o šis baltymas tiekia gyvybiškai svarbų deguonį visų organizmo audinių ląstelėms. Tad trūkstant geležies sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Geležis reikalinga raumenų susitraukimams, normaliai nervinės sistemos būklei, naujų kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpuose, DNR sintezei. Be to, geležis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, ji yra daugelio fermentų ir imuninės sistemos medžiagų sudedamoji dalis. Šio mikroelemento stoka gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Moteris per parą turėtų gauti 1–2 mg geležies su maistu, o nėštumo metu, kraujuojant ir žindant šio mikroelemento reikia gerokai daugiau – 10–25 mg.

Kada geležies pritrūksta?

Geležis į organizmą patenka su maistu, taigi viena iš stokos priežasčių, kad per mažai jos gaunama netinkamai maitinantis, ši problema ypatingai aktuali mėsos, paukštienos ir žuvies nevalgantiems veganams ir vegetarams. Dar viena geležies stokos priežasčių – dietų laikymasis, apribojant maisto kiekį, badavimas.

Geležies stokos anemijos rizikos grupei priskiriamos reprodukcinio amžiaus moterys, nes jos menstruacijų metu netenka dalies kraujo, o kartu su juo ir geležies. Gimdymo metu moteris taip pat praranda daug kraujo. Padidėjus geležies poreikiui dažnai jos pritrūksta nėščiosioms ir žindančioms moterims. Todėl šiais gyvenimo periodais itin svarbu tinkamai maitintis ir reguliariai tikrintis geležies kiekį.

Geležies gali pritrūkti aktyviai sportuojant, nes jos prarandame prakaituodami, vartodami kai kuriuos vaistus, daug kofeino turinčius gėrimus, taip pat – dėl kraujo donorystės. Dažna priežastis yra lėtinis kraujavimas, liga gali išsivystyti sergant virškinimo trakto ligomis, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas. Šio mikroelemento stoką lemia įvairios ligos: inkstų, cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos miomos.

Ar galime atpažinti ligą?

Mažakraujystė vystosi lėtai, iš pradžių ligos simptomų galima nejausti ir ligos neįtarti. Be to, kai kuriuos geležies stokos anemijos požymius nesunku priskirti paprastam nuovargiui, motyvacijos stokai. Nieko nedarant geležies trūkumas virsta alinančia liga.

Pagrindiniai anemijos simptomai:
– greitas nuovargis, energijos stoka, nemiga;
– dėmesio koncentracijos sutrikimai;
– raumenų silpnumas;
– galvos skausmas, svaigimas;
– neįprastai didelis širdies susitraukimų dažnis, ypač fizinio aktyvumo metu;
– žemas kraujospūdis;
– kvėpavimo nepakankamumas, dusulys;
– blyški oda, plaukų slinkimas;
– kojų mėšlungis;
– skonio pasikeitimas – potraukis valgyti ne maisto produktus, tokius kaip popierius, kreida ar smėlis.

Dėl geležies stokos anemijos gali atsirasti šalčio netoleravimas, sumažėti atsparumas infekcijoms, paūmėti širdies ir kvėpavimo takų ligos, pasidaryti sunku nuryti kietą maistą.

Geriausiai organizmo pasisavinama – hemogeležis

Su maistu į organizmą patekusios geležies atsargų kiekį reguliuoja absorbuojančios plonosios žarnos ląstelės. Maiste geležis randama hemojunginių ir ne hemogeležies jonų formų. Hemogeležies yra mėsoje, daugiausia – jautienoje ir avienoje, gyvulių kepenyse, triušienoje, žuvyje, ne hemogeležies turi augaliniai maisto produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Iš įvairaus maisto organizme pasisavinama tik 1–2 proc. geležies. Hemogeležį organizmas pasisavina greičiau ir lengviau.

Augalinės kilmės – ne hemogeležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis, baltymai, esantys mėsoje, žuvyje, vištienoje. Blogina pasisavinimą medžiagos, sudarančios netirpias druskas – fitatai, kurių yra grūduose, ankštinėse daržovėse, fosfatų druskos, kalcis. Taip pat – vaisiuose, daržovėse, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai. Tačiau šios medžiagos neturi įtakos hemogeležies pasisavinimui.

Teks išsitirti

Nustatant anemiją pirmiausiai išsiaiškinama ligą sukėlusi priežastis. Įvertinami simptomai, žmogaus sveikata, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, galimi kraujavimo ar infekcijos židiniai. Įtarus geležies stoką atliekami kraujo tyrimai. Tačiau bendrojo kraujo tyrimo nustatyti ligai neužtenka, nes šio mikroelemento kiekis kraujo serume skirtingu paros metu svyruoja. Jis priklauso, pavyzdžiui, nuo to, ką valgėte ar gėrėte. Todėl atliekamas tikslesnis – geležies atsargų organizme, t. y. baltymo feritino kiekio tyrimas. Gali būti tiriamas ir transferinas – baltymas, pernešantis geležį į audinius ir padedantis reguliuoti šio mikroelemento kiekį kraujyje. Trūkstant geležies transferino koncentracija didėja, nes organizmas stengiasi kuo daugiau jos pernešti hemoglobino gamybai.

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai kraujavimui iš įvairių organų nustatyti: slapto kraujavimo išmatose išsiaiškinimui, endoskopinė žarnyno apžiūra (įvertinti, ar nekraujuoja iš virškinamojo trakto), šlapimo tyrimas dėl kraujavimo iš šlapimo sistemos organų bei ginekologinė moters išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūra.

Kaip gydoma geležies stokos mažakraujystė?

Nustačius anemiją, rekomenduojama gydyti geležies stoką lėmusią pagrindinę ligą. Geležies atsargos nesunkiai papildomos tinkamai maitinantis ir vartojant geležies papildus. Patariama valgyti daug geležies turinčių maisto produktų: jautienos, vištienos, žuvies, krevečių, austrių, tamsių lapinių salotų, pupelių, įvairių grūdų patiekalų, kiaušinių, riešutų, džiovintų ir šviežių vaisių, tamsaus šokolado.

Paprastai rekomenduojama vartoti 100–200 mg geležies turinčius maisto papildus, geriau vienu kartu, arba išimties atvejais dozę dalinant į 2–3 dalis. Nėščiosioms, nustačius geležies trūkumą bei esant anemijai būdingų požymių, patariama vartoti mažas 20–80 mg/d geležies dozes.

Geležies maisto papildai gali būti skirstomi į dvi grupes: turintys hemogeležies (gyvulinės kilmės) arba ne hemogeležies (augalinės kilmės). Ne hemogeležies, esančios maisto papilduose, pasisavinama tik iki 10 proc., o likę 90 proc. nepasisavintos geležies dirgina žarnyną, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, pykinimą bei vidurių užkietėjimą.

Be to, ne hemogeležies pasisavinimą blogina skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, taip pat kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, kava ir arbata. Augalinės kilmės geležis absorbuojama tik dvylikapirštėje žarnoje, o gyvulinės – visame žarnyne. Gyvulinės kilmės hemogeležis organizme pasisavinama 15–45%. Skirtingai negu augalinės kilmės geležies, hemogeležies pasisavinimui beveik neturi įtakos mityba ir skrandžio rūgštingumas (slopina pasisavinimą tik pienas). Todėl vartojant hemogeležies preparatą geležis geriau pasisavinama ir greičiau atkuriamas reikiamas jos kiekis. Optimaliam rezultatui pasiekti geležies preparatą rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė