Iš kur gauti geležies užklupus anemijai?

Nuolat jaučiatės pavargusi, dirgli, kamuoja dusulys, o širdis dažnai ima plakti taip, tarsi ruoštųsi iššokti iš krūtinės? Pastebite suprastėjusią išvaizdą: išblyško oda, lūžinėja nagai, slenka plaukai? Vertėtų susirūpinti, ar jums netrūksta geležies. Šio mikroelemento stoka sukelia daugybę nepageidaujamų organizmo reakcijų, o sunkiausia forma – geležies stokos anemija (mažakraujystė). Ši liga ypač būdinga reprodukcinio amžiaus moterims. Didelis geležies praradimas susijęs su gausiomis mėnesinėmis, kai kuriomis ginekologinėmis ligomis (pvz., gimdos miomomis), nėštumu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, geležies stokos anemija nustatoma 42% moterų ir 52% nėščiųjų.

Gyvybiškai svarbus mikroelementas

Geležis – vienas būtiniausių organizmui mikroelementų. Ji įeina į raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose esančio baltymo hemoglobino sudėtį, o šis baltymas tiekia gyvybiškai svarbų deguonį visų organizmo audinių ląstelėms. Tad trūkstant geležies sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Geležis reikalinga raumenų susitraukimams, normaliai nervinės sistemos būklei, naujų kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpuose, DNR sintezei. Be to, geležis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, ji yra daugelio fermentų ir imuninės sistemos medžiagų sudedamoji dalis. Šio mikroelemento stoka gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Moteris per parą turėtų gauti 1–2 mg geležies su maistu, o nėštumo metu, kraujuojant ir žindant šio mikroelemento reikia gerokai daugiau – 10–25 mg.

Kada geležies pritrūksta?

Geležis į organizmą patenka su maistu, taigi viena iš stokos priežasčių, kad per mažai jos gaunama netinkamai maitinantis, ši problema ypatingai aktuali mėsos, paukštienos ir žuvies nevalgantiems veganams ir vegetarams. Dar viena geležies stokos priežasčių – dietų laikymasis, apribojant maisto kiekį, badavimas.

Geležies stokos anemijos rizikos grupei priskiriamos reprodukcinio amžiaus moterys, nes jos menstruacijų metu netenka dalies kraujo, o kartu su juo ir geležies. Gimdymo metu moteris taip pat praranda daug kraujo. Padidėjus geležies poreikiui dažnai jos pritrūksta nėščiosioms ir žindančioms moterims. Todėl šiais gyvenimo periodais itin svarbu tinkamai maitintis ir reguliariai tikrintis geležies kiekį.

Geležies gali pritrūkti aktyviai sportuojant, nes jos prarandame prakaituodami, vartodami kai kuriuos vaistus, daug kofeino turinčius gėrimus, taip pat – dėl kraujo donorystės. Dažna priežastis yra lėtinis kraujavimas, liga gali išsivystyti sergant virškinimo trakto ligomis, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas. Šio mikroelemento stoką lemia įvairios ligos: inkstų, cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos miomos.

Ar galime atpažinti ligą?

Mažakraujystė vystosi lėtai, iš pradžių ligos simptomų galima nejausti ir ligos neįtarti. Be to, kai kuriuos geležies stokos anemijos požymius nesunku priskirti paprastam nuovargiui, motyvacijos stokai. Nieko nedarant geležies trūkumas virsta alinančia liga.

Pagrindiniai anemijos simptomai:
– greitas nuovargis, energijos stoka, nemiga;
– dėmesio koncentracijos sutrikimai;
– raumenų silpnumas;
– galvos skausmas, svaigimas;
– neįprastai didelis širdies susitraukimų dažnis, ypač fizinio aktyvumo metu;
– žemas kraujospūdis;
– kvėpavimo nepakankamumas, dusulys;
– blyški oda, plaukų slinkimas;
– kojų mėšlungis;
– skonio pasikeitimas – potraukis valgyti ne maisto produktus, tokius kaip popierius, kreida ar smėlis.

Dėl geležies stokos anemijos gali atsirasti šalčio netoleravimas, sumažėti atsparumas infekcijoms, paūmėti širdies ir kvėpavimo takų ligos, pasidaryti sunku nuryti kietą maistą.

Geriausiai organizmo pasisavinama – hemogeležis

Su maistu į organizmą patekusios geležies atsargų kiekį reguliuoja absorbuojančios plonosios žarnos ląstelės. Maiste geležis randama hemojunginių ir ne hemogeležies jonų formų. Hemogeležies yra mėsoje, daugiausia – jautienoje ir avienoje, gyvulių kepenyse, triušienoje, žuvyje, ne hemogeležies turi augaliniai maisto produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Iš įvairaus maisto organizme pasisavinama tik 1–2 proc. geležies. Hemogeležį organizmas pasisavina greičiau ir lengviau.

Augalinės kilmės – ne hemogeležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis, baltymai, esantys mėsoje, žuvyje, vištienoje. Blogina pasisavinimą medžiagos, sudarančios netirpias druskas – fitatai, kurių yra grūduose, ankštinėse daržovėse, fosfatų druskos, kalcis. Taip pat – vaisiuose, daržovėse, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai. Tačiau šios medžiagos neturi įtakos hemogeležies pasisavinimui.

Teks išsitirti

Nustatant anemiją pirmiausiai išsiaiškinama ligą sukėlusi priežastis. Įvertinami simptomai, žmogaus sveikata, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, galimi kraujavimo ar infekcijos židiniai. Įtarus geležies stoką atliekami kraujo tyrimai. Tačiau bendrojo kraujo tyrimo nustatyti ligai neužtenka, nes šio mikroelemento kiekis kraujo serume skirtingu paros metu svyruoja. Jis priklauso, pavyzdžiui, nuo to, ką valgėte ar gėrėte. Todėl atliekamas tikslesnis – geležies atsargų organizme, t. y. baltymo feritino kiekio tyrimas. Gali būti tiriamas ir transferinas – baltymas, pernešantis geležį į audinius ir padedantis reguliuoti šio mikroelemento kiekį kraujyje. Trūkstant geležies transferino koncentracija didėja, nes organizmas stengiasi kuo daugiau jos pernešti hemoglobino gamybai.

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai kraujavimui iš įvairių organų nustatyti: slapto kraujavimo išmatose išsiaiškinimui, endoskopinė žarnyno apžiūra (įvertinti, ar nekraujuoja iš virškinamojo trakto), šlapimo tyrimas dėl kraujavimo iš šlapimo sistemos organų bei ginekologinė moters išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūra.

Kaip gydoma geležies stokos mažakraujystė?

Nustačius anemiją, rekomenduojama gydyti geležies stoką lėmusią pagrindinę ligą. Geležies atsargos nesunkiai papildomos tinkamai maitinantis ir vartojant geležies papildus. Patariama valgyti daug geležies turinčių maisto produktų: jautienos, vištienos, žuvies, krevečių, austrių, tamsių lapinių salotų, pupelių, įvairių grūdų patiekalų, kiaušinių, riešutų, džiovintų ir šviežių vaisių, tamsaus šokolado.

Paprastai rekomenduojama vartoti 100–200 mg geležies turinčius maisto papildus, geriau vienu kartu, arba išimties atvejais dozę dalinant į 2–3 dalis. Nėščiosioms, nustačius geležies trūkumą bei esant anemijai būdingų požymių, patariama vartoti mažas 20–80 mg/d geležies dozes.

Geležies maisto papildai gali būti skirstomi į dvi grupes: turintys hemogeležies (gyvulinės kilmės) arba ne hemogeležies (augalinės kilmės). Ne hemogeležies, esančios maisto papilduose, pasisavinama tik iki 10 proc., o likę 90 proc. nepasisavintos geležies dirgina žarnyną, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, pykinimą bei vidurių užkietėjimą.

Be to, ne hemogeležies pasisavinimą blogina skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, taip pat kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, kava ir arbata. Augalinės kilmės geležis absorbuojama tik dvylikapirštėje žarnoje, o gyvulinės – visame žarnyne. Gyvulinės kilmės hemogeležis organizme pasisavinama 15–45%. Skirtingai negu augalinės kilmės geležies, hemogeležies pasisavinimui beveik neturi įtakos mityba ir skrandžio rūgštingumas (slopina pasisavinimą tik pienas). Todėl vartojant hemogeležies preparatą geležis geriau pasisavinama ir greičiau atkuriamas reikiamas jos kiekis. Optimaliam rezultatui pasiekti geležies preparatą rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook