Susirgimų tymais skaičius Europoje pernai, palyginti su 2017 m., patrigubėjo – tymais sirgo 83 000 žmonių. PSO duomenimis, tai pats didžiausias tymų protrūkis per pastaruosius dešimtmečius nuo masinio skiepijimo pradžios. Miršta nuo šios virusinės infekcijos 0,1–0,2 proc. susirgusiųjų, liga ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.

Labiausiai rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki 2 metų

Specialistai perspėja, kad pagrindinė tymų epidemijos priežastis – per mažai pasiskiepijusiųjų. Kad virusas neplistų, reikia paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. žmonių. Tada apsaugoti ne tik jie, bet ir aplinkiniai. Tymų epidemija kelia ypač didelę grėsmę kūdikiams, nes jie skiepijami nuo tymų tik antraisiais gyvenimo metais.

Skiepų priešininkai laikosi nuomonės, kad sprendimas dėl skiepijimosi yra jų asmeninis reikalas. Tačiau nesiskiepijimas iš tiesų kelia didžiulę grėsmę visuomenei, ypač pažeidžiamiausiems jos nariams.

Tymai perduodami oro lašeliniu būdu. Tai itin „limpanti“ liga – neturint atsparumo tikimybė užsikrėsti yra beveik šimtaprocentinė. Nuo šios ligos nėra vaistų – ją sukelia virusas, tad antibiotikai nepadės.

Kodėl bijoma skiepų?

Ne kartą kalbėta apie skiepus gaubiančius mitus, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo. Vienas tokių – neva skiepai nuo tymų sukelia autizmą. Šis mitas, sukurtas daugiau nei prieš 20 metų ir atnešė nepataisomos žalos. Nepaisant to, kad skiepų ir autizmo sąsajos pripažintos didžiausia klastote medicinos istorijoje, skiepų priešininkai vis dar skleidžia šią žinią ir kelia didelę sumaištį.

1998 m. anglų gydytojas A. Wakefieldas prestižiniame žurnale „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad skiepai nuo tymų sukelia žarnyno uždegimą ir autizmą. Tėvai ėmė bijoti skiepyti vaikus, todėl susirgusiųjų tymais padaugėjo keliasdešimt kartų. Tikrindami straipsnyje paskelbtus teiginius, mokslininkai atliko daugybę tyrimų įvairiose šalyse, kurie vienareikšmiškai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo. Tyrimuose dalyvavo daugiau nei 1,2 mln. paskiepytų vaikų visame pasaulyje.

Išaiškėjus šiems faktams, žurnalas „The Lancet“ 2010 m. oficialiai atšaukė minėtą straipsnį ir pripažino, kad jame paskelbti teiginiai neturi mokslinio pagrindo. Tačiau šį paneigimą mažai kas perskaitė, o skiepų reputacija jau buvo nepataisomai sugadinta. Žurnalistai atskleidė šios klastotės autoriaus finansinius interesus. Jam dosniai atsilygino advokatai, pateikę autizmu sergančių vaikų šeimų ieškinius vakcinų gamintojams dėl tariamai skiepų sukeltos žalos. Be to, pats klastotės autorius buvo patentavęs naują tymų vakciną. Taigi mitas apie skiepų žalą jam atnešė didelę finansinę naudą. Tokiai skandalingai informacijai iškilus į viešumą A. Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas palikti Jungtinę Karalystę.

Tymų protrūkis rodo nepakankamo skiepijimosi žalą

Milijonai vaikų Europoje buvo paskiepyti MMR vakcina, naudojama nuo septintojo dešimtmečio. Jei MMR vakcina būtų susijusi su autizmu, tuo metu turėjo atsirasti daugybė sergančiųjų autizmu. Tačiau nieko panašaus neužfiksuota. Liga daugiausia registruojama pastaraisiais metais, pagerėjus jos diagnostikai. Tai niekaip nesusiję su skiepais.

Skiepai leido beveik pamiršti pavojingas infekcines ligas. Net ir didžiausi skiepų priešininkai negali paneigti fakto, kad dėl jų išnyko tokios pavojingos infekcinės ligos kaip raupai ir poliomielitas. Nebežinome, ką reiškia sirgti difterija ar kokliušu, nuo kurių anksčiau mirdavo daugybė vaikų. Tymus taip pat buvome beveik pamiršę, nes buvo paskiepyta užtektinai vaikų. Tačiau dabartinis tymų protrūkis aiškiai rodo, kad mitai apie tariamą vakcinų žalą dar gajūs. Jie kelia sumaištį, abejones ir didžiulę grėsmę silpniausiems visuomenės nariams.

Komentaro autorė VU GMC vyriausioji mokslo darbuotoja, VU Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė

Autizmas liga ir socialinis reiškinys. Pasak įstaigos direktorės Dr. A. Prasauskienės, autizmas ir autizmo spektro sutrikimai tampa visuomenės sveikatos problema ne tik pas mus. 1 proc. JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojų turi autizmo sutrikimo apraiškų. Autizmo diagnozė galėtų būti nustatyta beveik 5 mln. Europos Sąjungos gyventojų.

„Autizmas yra dažnesnė problema, nei vaikų vėžys, diabetas ar AIDS. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 350 vaikų, turinčių autizmo požymių”, – sako dr. A. Prasauskienė. Autizmo ypatumai : socialinių ryšių bei ribotos veiklos problemos, komunikacijos ir kalbos sutrikimai, protinis atsilikimas bei savantizmo sindromas. Vadinamieji savantai – psichikos sutrikimų turintys asmenys, kurie pasižymi išskirtiniu talentu ar neįprastais sugebėjimais.

Cituodama Autizmu sergančių žmonių teisių chartiją, dr. A. Prasauskienė pabrėžia jų teisę savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą pagal savo galimybes ir gauti tinkamą lavinimą.

Naujajame centre vaikai bus mokomi pagal vieną pagrindinių plačiai taikomų autistų ugdymo metodų – TEACCH (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication Handicapped Children) metodiką. TEACCH metodas padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir tarnauja kaip komunikacijos priemonė autizmo sutrikimą turintiems asmenims.

„Tikimės, kad naujoji mūsų veikla prisidės prie galimybių geriau integruoti tokius vaikus į mokymo įstaigas ir apskritai – paruošti gyvenimui, – sakė direktorė. – Autizmas yra didelė ir opi problema. Mes susiduriame su šia liga sergančiais vaikais ir manome, kad šie vaikai ir jų tėvai verti, jog kažkas jais pasirūpintų. Nutarėme pradėti nuo savęs. Šiose patalpose nuo rudens veiks viena grupė, skirta tokiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ją lankys 5 vaikai. Jei viskas seksis gerai, vėliau pradės veikti dar viena grupė, skirta taip pat 5 vaikams.”

Direktorė įvardijo problemą: šios paslaugos niekas nefinansuoja – tėvai už ją turės mokėti patys. Įkainiai dar derinami, bet manoma, kad vaikui viena diena centre kainuos 65 litus. Pastaruoju metu pastebimas judėjimas darželiuose, kuriant grupes vaikams, sergantiems autizmu, bet alternatyvų dar nėra, nes paprasčiausiai – Lietuvos specialistai dar neturi tokių žinių bei įgūdžių. Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis” logopedė Asta Kilienė ir psichologė Milda Kuzmickaitė stažavosi Didžiojoje Britanijoje bei gilinosi į metodo TEACCH taikymo niuansus.

Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis” yra jauniausias ir mažiausias Kauno klinikų filialas. Tačiau tai, kas jame daroma – gali būti pavyzdžiu daugeliui didesnių padalinių.

LSMUL Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyrius