Priešinimasis skiepams yra didžiausių šių metų grėsmių sveikatai sąraše, paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), – šalia klimato kaitos, ŽIV ir mikrobų atsparumo antibiotikams.
Susirgimų tymais skaičius Europoje pernai, palyginti su 2017 m., patrigubėjo – tymais sirgo 83 000 žmonių. PSO duomenimis, tai pats didžiausias tymų protrūkis per pastaruosius dešimtmečius nuo masinio skiepijimo pradžios. Miršta nuo šios virusinės infekcijos 0,1–0,2 proc. susirgusiųjų, liga ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.
Labiausiai rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki 2 metų
Specialistai perspėja, kad pagrindinė tymų epidemijos priežastis – per mažai pasiskiepijusiųjų. Kad virusas neplistų, reikia paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. žmonių. Tada apsaugoti ne tik jie, bet ir aplinkiniai. Tymų epidemija kelia ypač didelę grėsmę kūdikiams, nes jie skiepijami nuo tymų tik antraisiais gyvenimo metais.
Skiepų priešininkai laikosi nuomonės, kad sprendimas dėl skiepijimosi yra jų asmeninis reikalas. Tačiau nesiskiepijimas iš tiesų kelia didžiulę grėsmę visuomenei, ypač pažeidžiamiausiems jos nariams.
Tymai perduodami oro lašeliniu būdu. Tai itin „limpanti“ liga – neturint atsparumo tikimybė užsikrėsti yra beveik šimtaprocentinė. Nuo šios ligos nėra vaistų – ją sukelia virusas, tad antibiotikai nepadės.
Kodėl bijoma skiepų?
Ne kartą kalbėta apie skiepus gaubiančius mitus, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo. Vienas tokių – neva skiepai nuo tymų sukelia autizmą. Šis mitas, sukurtas daugiau nei prieš 20 metų ir atnešė nepataisomos žalos. Nepaisant to, kad skiepų ir autizmo sąsajos pripažintos didžiausia klastote medicinos istorijoje, skiepų priešininkai vis dar skleidžia šią žinią ir kelia didelę sumaištį.
1998 m. anglų gydytojas A. Wakefieldas prestižiniame žurnale „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad skiepai nuo tymų sukelia žarnyno uždegimą ir autizmą. Tėvai ėmė bijoti skiepyti vaikus, todėl susirgusiųjų tymais padaugėjo keliasdešimt kartų. Tikrindami straipsnyje paskelbtus teiginius, mokslininkai atliko daugybę tyrimų įvairiose šalyse, kurie vienareikšmiškai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo. Tyrimuose dalyvavo daugiau nei 1,2 mln. paskiepytų vaikų visame pasaulyje.
Išaiškėjus šiems faktams, žurnalas „The Lancet“ 2010 m. oficialiai atšaukė minėtą straipsnį ir pripažino, kad jame paskelbti teiginiai neturi mokslinio pagrindo. Tačiau šį paneigimą mažai kas perskaitė, o skiepų reputacija jau buvo nepataisomai sugadinta. Žurnalistai atskleidė šios klastotės autoriaus finansinius interesus. Jam dosniai atsilygino advokatai, pateikę autizmu sergančių vaikų šeimų ieškinius vakcinų gamintojams dėl tariamai skiepų sukeltos žalos. Be to, pats klastotės autorius buvo patentavęs naują tymų vakciną. Taigi mitas apie skiepų žalą jam atnešė didelę finansinę naudą. Tokiai skandalingai informacijai iškilus į viešumą A. Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas palikti Jungtinę Karalystę.
Tymų protrūkis rodo nepakankamo skiepijimosi žalą
Milijonai vaikų Europoje buvo paskiepyti MMR vakcina, naudojama nuo septintojo dešimtmečio. Jei MMR vakcina būtų susijusi su autizmu, tuo metu turėjo atsirasti daugybė sergančiųjų autizmu. Tačiau nieko panašaus neužfiksuota. Liga daugiausia registruojama pastaraisiais metais, pagerėjus jos diagnostikai. Tai niekaip nesusiję su skiepais.
Skiepai leido beveik pamiršti pavojingas infekcines ligas. Net ir didžiausi skiepų priešininkai negali paneigti fakto, kad dėl jų išnyko tokios pavojingos infekcinės ligos kaip raupai ir poliomielitas. Nebežinome, ką reiškia sirgti difterija ar kokliušu, nuo kurių anksčiau mirdavo daugybė vaikų. Tymus taip pat buvome beveik pamiršę, nes buvo paskiepyta užtektinai vaikų. Tačiau dabartinis tymų protrūkis aiškiai rodo, kad mitai apie tariamą vakcinų žalą dar gajūs. Jie kelia sumaištį, abejones ir didžiulę grėsmę silpniausiems visuomenės nariams.
Komentaro autorė VU GMC vyriausioji mokslo darbuotoja, VU Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė
