Kodėl pavasarį trūksta vitaminų?

Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir ankstyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam organizmui. Vitaminų vaikams trūksta netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami.

Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau. Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai.

Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė ( vitaminų stoka).

Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui

Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmingas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesugeba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą.

Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imunitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.

Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai?

Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vitaminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų.

Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apetitą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui. Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemomis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuotaikos.

Vitaminas C pasižymi antivirusiniu bei antibakteriniu poveikiu, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuninei sistemai.  

Pagrindas – tinkama vaiko mityba

Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mitybos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus.

Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vaikui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų.

B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ryžiai ir visų grūdo dalių duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai.

Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.

Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B,3, B5, B6 ir mineralų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tikrai neprireiks.

Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C nemažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.

Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi – natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, juos patariama papildyti iš mikroelementų kompleksų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?

Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo rekomendacijų – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kartu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisavinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge. Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina selenas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozėje. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai.

Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avitaminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligomis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteritu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisavinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė. Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių.

Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėtinės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, dažiklių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.

Parengė Dalia Petrutytė

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo

Vitaminai

Kodėl vitaminų per mažai?

Jeigu vitaminų ir mineralų su maistu vaikas gaus nepakankamai arba sutriks jų įsavinimas virškinamajame trakte, išsivystys vitaminų trūkumas – avitaminozė arba hipovitaminozė.

Avitaminozę sukelia vieno ar kelių vitaminų stoka maiste. Kurio nors vitamino gali pritrūkti neracionaliai maitinamam kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais, paūgėjusiam mažyliui – dėl neracionalios mitybos rafinuotais maisto produktais. Naudingųjų medžiagų neužteks prastą apetitą turinčiam mažyliui. Vitaminų gali pritrūkti tam tikru sezonu, daugiau jų reikia sergant infekcinėmis ligomis bei patiriant stresą.

Hipovitaminozė – tai jau liguista vaiko būklė, kai vitaminų atsargos organizme labai sumažėja. Tai gali atsitikti ne tik tada, kai nepakanka su maistu gaunamų vitaminų. Tokį vitaminų stygių dažnai patiria skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis sergantys vaikai, taip pat – gimę neišnešioti. Kai trūksta kurio nors vitamino, sutrinka fiziologinės funkcijos, kurioms šis elementas būtinas. Pavyzdžiui, vaikas gali pasidaryti dirglus, pradeda skaudėti galvą arba išsausėja oda. Jeigu per mažai vitamino D, sumažėja ir kalcio bei fosforo, todėl sutrinka kaulų mineralizacija ir vaikas gali susirgti rachitu. Stokojant vitamino B₂, sutrūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, prasideda burnos gleivinės uždegimas. Dėl vitamino B₆ stokos sutrinka centrinės nervų sistemos veikla. Kai trūksta vitamino C, vaikas greitai pavargsta, blogiau auga, tampa neatsparus įvairioms ligoms.

Jeigu vaikas irzlus, nervingas, nuvargęs, prarado apetitą arba sutriko miegas, galite įtarti, kad jam trūksta vitaminų. Žinoma, geriausia nuvesti vaiką pas gydytoją, kuris parinks tinkamas priemones mažyliui. Hipovitaminozė gydoma trūkstamais vitaminais.

Ką daryti, kad vitaminų nepritrūktų?

Ko gero, daugeliui žinoma, kad vaikas turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą, nes kiekviename maisto produkte yra skirtingų vitaminų ir mineralų. Vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų C ir P, folio rūgšties, beta karotino. Mėsa – svarbus vitamino B 12 šaltinis, taip pat joje netrūksta vitaminų B1, B2 ir B6. Pienas ir jo produktai aprūpina mus vitaminais A ir B2. Grūdų produktai suteikia vitaminų B1,B2, B6, PP ir E, augaliniai aliejai – vitamino E, augaliniuose riebaluose nemažai vitaminų A ir D. Tik dažniausiai viso reikiamo kiekio maisto produktuose nėra.

Kodėl iš maisto vaikas negauna pakankamai vitaminų?

Deja, šiuolaikinio modernaus žemės ūkio sąlygomis išaugintuose maisto produktuose tėra minimalus naudingųjų medžiagų kiekis. Daržovės ir vaisiai auginami nualintoje žemėje arba šiltnamiuose, todėl šiuolaikiniai maisto produktai neturi didelės biologinės vertės organizmui. Be to, derliui padidinti ir kovai su kenkėjais naudojama daugybė chemijos (pavyzdžiui, nitratai).

Jau šviežios daržovės ir vaisiai ant prekystalio nėra pakankamai vertingi, o maisto pramonės įmonėse apdoroti produktai praranda dar daugiau maistingųjų medžiagų. Perkame dirbtiniais dažikliais pagražintus, įvairių skonių stiprikliais paskanintus ir konservantų bei kitokios chemijos prifarširuotus maisto produktus. Tenkinamės tuo, kas lieka ilgai laikytuose, užšaldytuose, termiškai ir kitaip apdorotuose produktuose. Vitaminų ir mineralų juose sumažėja dešimteriopai. Taigi, kai trūksta šių medžiagų, vaikas patiria vadinamąjį slaptąjį badą. Su maistu jis gauna pakankamai kalorijų, o naudingųjų medžiagų jame trūksta. Taip pat ir tokiu maistu besimaitinančios žindančios mamos piene nėra iš kur atsirasti vitaminams.

Šiuolaikiniams vaikams daugiausia trūksta vitaminų B1 ir D ( apsaugančio nuo rachito). Daugeliui jų nustatomas anemiją sukeliantis geležies trūkumas. Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vaikai, kuriems trūksta geležies, lėčiau auga, greičiau pavargsta, prasčiau mokosi.

Padės maisto papildai

Taigi negaunančiam pakankamai vitaminų su maistu vaikui jų turime duoti papildomai, todėl specialiai vaikams gaminami įvairūs vitaminų ir mineralų maisto papildai. Juose yra būtini šių medžiagų kiekiai. Mažam vaikui patogiausia sugirdyti skystus vitaminus. Tėveliams derėtų atkreipti dėmesį ir į vitaminų koncentraciją. Patogiausia, kai keliuose sirupo lašuose ar vienoje tabletėje yra visas paros vitaminų kiekis. Sugirdote vaikui vieną kartą per dieną ir ramu – nereikia nuolat bėgioti iš paskos su šaukšteliu.

Vaikišką maisto papildą išsirinkote, bet dar būtų gerai, kad vaikas kasdien nesiraukytų ir nesiožiuotų. Todėl kai kurie gamintojai sugalvojo gudrybę – skanius vitaminus, kuriuos vaikas sušlamš kaip saldainį. Mažylis neatsisakys pasaldinto gardaus sirupo, lašiukų arba uogų ar vaisių skonio tabletės. Geriausia vitaminus gerti ryte: aktyvaus vaiko organizmas puikiai įsavins visas būtinas medžiagas.

Vaistinėje rasite įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų vaikams, kurie sustiprins vaiko organizmą, suteiks energijos bei atsparumo įvairiems negalavimams. Maisto papilduose esantys vitaminai ir mineralai padės sustiprinti darželinuko ar mokyklinuko nervų sistemą ir prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė