Vitaminai ir mineralai – nepakeičiamos organizmui būtinos medžiagos, kurias gauname su maistu. Šios medžiagos ypatingai svarbios pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai augančiam vaikui. Dėl vitaminų stokos gali labai pablogėti vaiko sveikata ir kamuoti įvairūs negalavimai. Ši problema ypač aktuali šaltuoju metų periodu, kai turime būti stipresni, kad pajėgtume atsispirti įvairioms sezono ligoms.
Kodėl vitaminų per mažai?
Jeigu vitaminų ir mineralų su maistu vaikas gaus nepakankamai arba sutriks jų įsavinimas virškinamajame trakte, išsivystys vitaminų trūkumas – avitaminozė arba hipovitaminozė.
Avitaminozę sukelia vieno ar kelių vitaminų stoka maiste. Kurio nors vitamino gali pritrūkti neracionaliai maitinamam kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais, paūgėjusiam mažyliui – dėl neracionalios mitybos rafinuotais maisto produktais. Naudingųjų medžiagų neužteks prastą apetitą turinčiam mažyliui. Vitaminų gali pritrūkti tam tikru sezonu, daugiau jų reikia sergant infekcinėmis ligomis bei patiriant stresą.
Hipovitaminozė – tai jau liguista vaiko būklė, kai vitaminų atsargos organizme labai sumažėja. Tai gali atsitikti ne tik tada, kai nepakanka su maistu gaunamų vitaminų. Tokį vitaminų stygių dažnai patiria skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis sergantys vaikai, taip pat – gimę neišnešioti. Kai trūksta kurio nors vitamino, sutrinka fiziologinės funkcijos, kurioms šis elementas būtinas. Pavyzdžiui, vaikas gali pasidaryti dirglus, pradeda skaudėti galvą arba išsausėja oda. Jeigu per mažai vitamino D, sumažėja ir kalcio bei fosforo, todėl sutrinka kaulų mineralizacija ir vaikas gali susirgti rachitu. Stokojant vitamino B2, sutrūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, prasideda burnos gleivinės uždegimas. Dėl vitamino B6 stokos sutrinka centrinės nervų sistemos veikla. Kai trūksta vitamino C, vaikas greitai pavargsta, blogiau auga, tampa neatsparus įvairioms ligoms.
Jeigu vaikas irzlus, nervingas, nuvargęs, prarado apetitą arba sutriko miegas, galite įtarti, kad jam trūksta vitaminų. Žinoma, geriausia nuvesti vaiką pas gydytoją, kuris parinks tinkamas priemones mažyliui. Hipovitaminozė gydoma trūkstamais vitaminais.
Ką daryti, kad vitaminų nepritrūktų?
Ko gero, daugeliui žinoma, kad vaikas turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą, nes kiekviename maisto produkte yra skirtingų vitaminų ir mineralų. Vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų C ir P, folio rūgšties, beta karotino. Mėsa – svarbus vitamino B 12 šaltinis, taip pat joje netrūksta vitaminų B1, B2 ir B6. Pienas ir jo produktai aprūpina mus vitaminais A ir B2. Grūdų produktai suteikia vitaminų B1,B2, B6, PP ir E, augaliniai aliejai – vitamino E, augaliniuose riebaluose nemažai vitaminų A ir D. Tik dažniausiai viso reikiamo kiekio maisto produktuose nėra.
Kodėl iš maisto vaikas negauna pakankamai vitaminų?
Deja, šiuolaikinio modernaus žemės ūkio sąlygomis išaugintuose maisto produktuose tėra minimalus naudingųjų medžiagų kiekis. Daržovės ir vaisiai auginami nualintoje žemėje arba šiltnamiuose, todėl šiuolaikiniai maisto produktai neturi didelės biologinės vertės organizmui. Be to, derliui padidinti ir kovai su kenkėjais naudojama daugybė chemijos (pavyzdžiui, nitratai).
Jau šviežios daržovės ir vaisiai ant prekystalio nėra pakankamai vertingi, o maisto pramonės įmonėse apdoroti produktai praranda dar daugiau maistingųjų medžiagų. Perkame dirbtiniais dažikliais pagražintus, įvairių skonių stiprikliais paskanintus ir konservantų bei kitokios chemijos prifarširuotus maisto produktus. Tenkinamės tuo, kas lieka ilgai laikytuose, užšaldytuose, termiškai ir kitaip apdorotuose produktuose. Vitaminų ir mineralų juose sumažėja dešimteriopai. Taigi, kai trūksta šių medžiagų, vaikas patiria vadinamąjį slaptąjį badą. Su maistu jis gauna pakankamai kalorijų, o naudingųjų medžiagų jame trūksta. Taip pat ir tokiu maistu besimaitinančios žindančios mamos piene nėra iš kur atsirasti vitaminams.
Šiuolaikiniams vaikams daugiausia trūksta vitaminų B1 ir D ( apsaugančio nuo rachito). Daugeliui jų nustatomas anemiją sukeliantis geležies trūkumas. Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vaikai, kuriems trūksta geležies, lėčiau auga, greičiau pavargsta, prasčiau mokosi.
Padės maisto papildai
Taigi negaunančiam pakankamai vitaminų su maistu vaikui jų turime duoti papildomai, todėl specialiai vaikams gaminami įvairūs vitaminų ir mineralų maisto papildai. Juose yra būtini šių medžiagų kiekiai. Mažam vaikui patogiausia sugirdyti skystus vitaminus. Tėveliams derėtų atkreipti dėmesį ir į vitaminų koncentraciją. Patogiausia, kai keliuose sirupo lašuose ar vienoje tabletėje yra visas paros vitaminų kiekis. Sugirdote vaikui vieną kartą per dieną ir ramu – nereikia nuolat bėgioti iš paskos su šaukšteliu.
Vaikišką maisto papildą išsirinkote, bet dar būtų gerai, kad vaikas kasdien nesiraukytų ir nesiožiuotų. Todėl kai kurie gamintojai sugalvojo gudrybę – skanius vitaminus, kuriuos vaikas sušlamš kaip saldainį. Mažylis neatsisakys pasaldinto gardaus sirupo, lašiukų arba uogų ar vaisių skonio tabletės. Geriausia vitaminus gerti ryte: aktyvaus vaiko organizmas puikiai įsavins visas būtinas medžiagas.
Vaistinėje rasite įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų vaikams, kurie sustiprins vaiko organizmą, suteiks energijos bei atsparumo įvairiems negalavimams. Maisto papilduose esantys vitaminai ir mineralai padės sustiprinti darželinuko ar mokyklinuko nervų sistemą ir prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
