Itin pavojinga savigyda

Antibiotikų paprastai neprireikia lengvoms bakterinėms ligoms gydyti, kai imuninė sistema gali savarankiškai susidoroti su patogeniniais mikrobais. Šie vaistai skiriami sergant ūminėmis ir lėtinėmis bakterinėmis ligomis, kai didelė sunkesnių komplikacijų rizika. Kai kuriems gydymo antibiotikais kursas yra skiriamas kaip prevencinė priemonė pooperaciniu laikotarpiu, padedanti išvengti chirurginių žaizdų infekcijų, po sudėtingų odontologinių procedūrų, pavyzdžiui, implantacijos.

Deja, nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai gali padėti greičiau išsigydyti visas ligas ir skiria sau šiuos vaistus patys. Kai tik suskausta gerklę, atsiranda kosulys, sloga, jie nedelsdami griebiasi antibiotikų, pavyzdžiui, likusių nuo ankstesnio gydymo. Visų pirma, gydyti virusines infekcijas antibakteriniais vaistais beprasmiška. Tokių antibiotikų, kurie galėtų sunaikinti virusus, nėra, toks vaistas ne tik visiškai nereikalingas sergant gripu ar peršalus, bet ir žaloja organizmą.

Antibiotikus gydytojas gali skirti ir sergant virusine liga, jeigu prie jos prisijungė bakterinė infekcija. Virusai labai susilpnina imuninę sistemą, ir jeigu sergant virusine infekcija po dviejų ar trijų dienų temperatūra nesumažėja, galima įtarti, kad prie šios ligos prisijungė dar ir bakterinė infekcija. Bet patiems imti vartoti antibakterinius vaistus nedera. Infekcijas sukelia įvairiausios bakterijų rūšys, todėl ir antibiotikai yra skirtingi, kovojantys su tam tikrų rūšių bakterijomis. Tik gydytojas turėtų nuspręsti, ar tikslinga skirti antibiotiką, parinkti konkretų vaistą, dozę ir nustatyti vartojimo trukmę. Netinkamai vartojant antibiotikus galima labai pakenkti sveikatai, taip pat skatinamas šiems vaistams atsparių bakterijų atsiradimas ir disbiozė.

Tiksliai pagal gydytojo nurodymus

Dažnai atsitinka taip, kad vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus po kelių dienų pasijuntama geriau, ir gydymas nutraukiamas savo nuožiūra. Gydytojai perspėja, kad taip elgtis pavojinga. Nustojus vartoti antibiotikus per anksti, didelė tikimybė, kad kamavę ligos simptomai sugrįš, liga netgi gali paūmėti, pereiti į lėtinę. Tada komplikacijų rizika bus dar didesnė, o tie patys vaistai jau nebepadės, nes mikroorganizmai pasidarys jiems atsparūs.

Jei pradėjote vartoti gydytojo skirtus antibiotikus, būtinai turėtumėte baigti visą kursą, tik, atsiradus alergijai, reikia kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų kitą antibiotiką. Net jei po poros dienų sveikatos būklė pagerės, nutraukus gydymą antibiotikais, vaisto kiekis organizme bus nepakankamas visoms ligas sukeliančioms bakterijoms sunaikinti, o išlikusios ateityje nebereaguos į šį antibiotiką. Be to, išgyvenusios patogeninės bakterijos perduos informaciją kitoms jų rūšims, kaip kovoti su antibakteriniu vaistu. Tokio netinkamo gydymo rezultatas – atsparios bakterijos, nebijančios antibiotikų.

Negalima koreguoti vaisto dozę, pavyzdžiui, gerti ne visą tabletę, o pusę, kad išvengtumėte šalutinio poveikio. Nedera praleisti vaisto dozę, jis turi būti geriamas tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Per mažas vaisto kiekis bakterijų nesunaikina, bet, priešingai, jas grūdina.

Kaip išvengti antibiotikų sukeliamos disbiozės?

Ligas sukeliančias bakterijas antibiotikai sunaikina arba užkerta kelią jų dauginimuisi. Taip gydomos infekcijos. Tačiau bet kuris antibiotikas neskiria organizmui naudingų bakterijų nuo sukeliančių ligas, t. y. naikina visas organizme esančias bakterijas (taip pat ir naudingas). Dėl naudingųjų žarnyno bakterijų žūties atsiranda disbiozė – sutrinka normali žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Pagrindiniai jos simptomai: nemalonūs pojūčiai pilve, viduriavimas, pilvo pūtimas, viduriai kartais užkietėja, burnoje atsiranda nemalonus skonis, gali sutrikti virškinimas.

Todėl nuo pirmos gydymosi antibiotikais dienos būtina vartoti probiotikų – gyvųjų bakterijų, sudarančių naudingą mikrofloros dalį, preparatą. Tačiau tarp antibiotiko ir probiotiko vartojimo turi būti bent dviejų valandų skirtumas, kad naudingosios bakterijos galėtų įsitvirtinti žarnyne. Vartojant antibiotikus, rekomenduojami atsparūs jų poveikiui probiotikai. Norint atkurti normalią žarnyno mikroflorą, probiotikus reikėtų vartoti dar 1–2 savaites po gydymosi.

Naudingųjų bakterijų turi ir maisto produktai: fermentuoti pieno produktai, kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai ir agurkai, gira. Nedera pamiršti ir prebiotikų, kurie sudaro probiotinėms bakterijoms daugintis reikalingą terpę – yra naudingųjų bakterijų maisto šaltinis. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje.

Vartojant antibiotikus reikia gerti daugiau skysčių – geriausia vandens, nes šie vaistai yra toksiški. Šie vaistai užgeriami tik su paprastu vandeniu. Po antibiotikų kurso, kad neapsunkintumėte organizmo, valgykite lengvai virškinamą maistą: neriebią mėsą, daržoves, kruopas, visagrūdę duoną, nepamirškite raugintų pieno produktų (kefyro ar jogurto), venkite gazuotų ir saldintų gėrimų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kaip atsiranda sinusitas?

Sinusai – tai ertmės kaukolės kauluose, išsidėsčiusios aplink nosies ertmę, pripildytos oro ir išklotos gleivinės. Normaliomis sąlygomis tarp nosies ir šalia esančių ančių ertmių cirkuliuoja oras. Sinusų gaminamas sekretas, kai žmogus sveikas, juose neužsilaiko ir išteka į nosies ertmę. Kitaip yra esant uždegimui. Jeigu į prienosinius ančius patenka virusų ar mikrobų, o silpnas imunitetas negali su jais susidoroti, prienosinių ančių gleivinė paburksta ir sekretas nebegali iš jų ištekėti į nosies ertmę.

  Prienosinių ančių ertmės susisiekia su nosies ertme, taigi infekcijai iš nosies nesunku ten patekti. Vaiko organizmas yra daug silpnesnis už suaugusiojo, todėl mažyliai imlesni infekcijai. Imunitetas nepajėgia jai atsispirti, užkratas gali lengvai įsitvirtinti prienosinių ančių gleivinėje ir prasideda uždegimas.

Yra 4 rūšių prienosiniai ančiai: žandinis, akytkaulio, kaktinis ir pleištakaulio. Uždegimas gali pažeisti vieną arba kelis prienosinius ančius. Vyresniems vaikams, kurių sinusai galutinai išsivystę, uždegimas dažnai apima iš karto kelis.

Mažam vaikui pavojingiausios – bakterijos

Pagrindinė ligos priežastis mažam vaikui yra bakterinė infekcija, rečiau – virusai, pavyzdžiui, rinovirusai, gripo, paragripo virusai. Sinusitas paprastai prasideda sloga sergančiam vaikui, ypač jeigu ji užsitęsia arba netinkamai gydoma.

Prienosinių ančių uždegimas gali atsirasti sergant gripu, viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Vaikui peršalus, susirgus sloga, paburksta nosies gleivinė, todėl užsidaro prienosinių ančių angos ir sutrinka ventiliacija, kaupiasi sekretas. Tokia terpė yra palanki bakterijoms daugintis. Prienosinių ančių uždegimą gali išprovokuoti ir alergija. Sinusitas atsiranda dažniau sergantiems virusinėmis kvėpavimo takų ligomis vaikams.

Viena iš sinusito priežasčių gali būti anatominės ypatybės: išvešėję adenoidai, kreivos nosies pertvaros, nosies polipai, blokuojantys natūralias sinusų angas. Dėl to negali ištekėti sekretas ir susidaro jo sąstovis, išsivysto uždegimas.

Kokie požymiai įspėja, kad vaikui gali būti sinusitas?

Ūminį sinusitą ne visada lengva atpažinti, nes ligos požymiai panašūs į peršalimo bei kitų kvėpavimo takų infekcijų. Dar sunkiau, kai vaikas mažas ir negali tiksliai paaiškinti, kur jam skauda. Ligą galima įtarti, jeigu mažylis sloguoja ilgiau negu 10 dienų, ypač kai sloga pūlinė.

Vaiką gali kamuoti šie negalavimai:

• ilgai užgulta nosis;
• senokai bėgančios nosies išskyros ar pūlingas sekretas;
• nemalonūs, kartais skausmingi pojūčiai veido ir galvos srityje, ypač ją palenkus;
• gali pakilti temperatūra;
• mažam vaikui atsiranda paburkimų veide, aplink akis;
• iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas;
• vaiką ima kamuoti sausas kosulys, nuo kurio negelbsti įprastiniai vaistai, nes ryklę nuolat dirgina užpakaline jos sienele tekantis sekretas.

Mažylis pasidaro vangus, praranda apetitą, jo nedžiugina net mėgstami žaidimai ir kiti užsiėmimai.

Gali komplikuotis į sunkias ligas

Netinkamai gydomas sinusitas gali tapti lėtinis, kurio gydymas itin sudėtingas, sunkiais atvejais prireikia net operacijos. Lėtiniu sinusitu sergantis vaikas dažnai skundžiasi ausų, akių ir dantų skausmu, nuolat kvėpuoja per burną, iš kurios sklinda nemalonus kvapas. Vyresnis vaikas skundžiasi galvos ir veido skausmu.

Gydyti sinusitą reikia iš karto – pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Pavėlavus, gali atsirasti sunkių komplikacijų, daug pavojingesnių už patį sinusitą. Kaktinių prienosinių ančių kaimynystė gali būti pavojinga smegenims, pleištakaulio antis yra netoli regos nervo. Todėl sinusitas gali komplikuotis į sunkias ligas: galvos smegenų dangalo uždegimą meningitą, smegenų pūlinį (abscesą), meningoencefalitą, gali sutrikti regėjimas.

Sinusito gydymas

Vaikui susirgus sinusitu, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Gydymas turi būti kruopštus, pagal ligą sukėlusią priežastį gali būti skiriami šie preparatai:

• gleivinę sutraukiantys preparatai, mažinantys jos paburkimą;
• naudingi preparatai, skystinantys gleives prienosiniuose ančiuose, lengvinantys gleivių pasišalinimą;
• uždegimą mažinantys vaistai;
• jeigu uždegimas bakterinis, skiriami antibiotikai;
• esant aukštai temperatūrai vaikui duodama karščiavimą mažinančių vaistų;
• jeigu sinusito priežastis – alergija, svarbūs antihistamininiai vaistai.

Jeigu gydytojas skyrė antibiotikų, jų kurso negalima nutraukti, vaikui pasijutus geriau, nes nevisiškai išgijus sinusitas gali pasikartoti, didesnė komplikacijų tikimybė. Gydant lėtinį prienosinių ančių uždegimą, gali prireikti pašalinti jį sukėlusią priežastį, pavyzdžiui, adenoidus arba polipus.

Sergančio vaiko kambaryje svarbu palaikyti optimalią temperatūrą bei drėgmę. Padeda kvėpavimas vandens garais, nosies plovimas specialiu preparatu. Be to, ligoniukui reikia gerti užtektinai skysčių, nes jie suskystina sekretą, kuris lengviau pasišalina.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.