<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>būsimas vaikas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/busimas-vaikas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:10:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Oct 2019 17:27:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akytės negalavimas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[atsikišę dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[batai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[Bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[bronchitas vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[bronchito kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Crocs batai]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas traumatologas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Iššutimai]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kreivi dantys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kalba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio oda]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio verksmas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamą gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[medicininė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas B]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklingas sąkandis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontė Ada Kamblevičienė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontiniai aparatai]]></category>
		<category><![CDATA[pėda]]></category>
		<category><![CDATA[pėdos formavimuisi]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[priekiniai dantys]]></category>
		<category><![CDATA[rėksmas]]></category>
		<category><![CDATA[Rimantas Kėvalas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas oras]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbimo priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti vaikus]]></category>
		<category><![CDATA[sudirgusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[sveiki sumuštiniai]]></category>
		<category><![CDATA[tarpai tarp dantų]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti gripu]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikas verkia]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas kremas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vakcina nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[valyti dantis]]></category>
		<category><![CDATA[verkiantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdė duona]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18485</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę RUDENS LIGOS Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros? Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui BŪKIME SVEIKUČIAI 10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę? Sumuštinis – sveika ar ne? PATARIA GYDYTOJAI Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei? Ortopedo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18491" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" /><strong>MAMŲ ISTORIJOS</strong><br />
Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</p>
<p><strong>RUDENS LIGOS</strong><br />
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?<br />
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong><br />
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių<br />
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?<br />
Sumuštinis – sveika ar ne?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAI</strong><br />
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?<br />
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ</strong><br />
Pirmoji pagalba vaiko akytėms</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS</strong><br />
Ką valgyti nėščiajai būtina?</p>
<p><strong>SVEIKI NAMAI</strong><br />
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės<br />
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><br />
Kaip padėti kūdikio odelei?<br />
Vaikas verkia &#8211; ką daryti?</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #b81111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #084aa1;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script src="https://view.publitas.com/embed.js" type="text/javascript" data-responsive="true" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/" data-cfasync="false" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" publitas-embed=""></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ką valgyti nėščiajai būtina?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ka-valgyti-nesciajai-butina</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2019 06:10:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[gimdymui]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosioms]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18415</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nėštumas paskatina labiau rūpintis savo sveikata – juk būsimos mamytės gyvenimo būdas, savijauta turi įtakos ir gimsiančio vaikelio sveikatai. Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems – ir moteriai, ir būsimam vaikeliui – reikalingos teigiamos emocijos. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina">Ką valgyti nėščiajai būtina?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18416" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Visavertė-mityba-nėštumo-metu.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Visavertė-mityba-nėštumo-metu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Visavertė-mityba-nėštumo-metu-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Nėštumas paskatina labiau rūpintis savo sveikata – juk būsimos mamytės gyvenimo būdas, savijauta turi įtakos ir gimsiančio vaikelio sveikatai.</p>
<p>Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems – ir moteriai, ir būsimam vaikeliui – reikalingos teigiamos emocijos. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Kokių maisto produktų reikia nėščiajai, kiek valgyti, kad ir jos pačios savijauta nenuviltų, ir kad vaikas gimtų sveikas?</p>
<h3><strong>Kiek priaugti svorio normalu?</strong></h3>
<p>Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200–300 kcal per dieną. Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11–15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis. Ir gerokas antsvoris, ir per mažas svoris gali būti nepalankus gimdymui ir turėti įtakos įvairioms komplikacijoms.</p>
<h3><strong>Bendri mitybos patarimai</strong></h3>
<p>Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais. Pirmenybę vertėtų teikti vietiniams, o ne atvežtiniams produktams.</p>
<p>Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Maistas turėtų būti įvairus, kad moteris gautų visų jai ir būsimam kūdikiui reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, skysčių, vitaminų bei mineralų.</p>
<p>Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai – ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą. Labai svarbu nepersivalgyti, ypač prieš naktį.</p>
<h4><strong>Nėščioji per dieną turėtų suvalgyti:</strong></h4>
<p>• 6–9 porcijas krakmolingų produktų (bulvės, moliūgai, ankštiniai, ryžiai, avižos, kviečiai, rugiai), vadovaudamasi sveikos mitybos piramide;<br />
• 2–3 porcijas vaisių;<br />
• 3–5 porcijas mėsos produktų;<br />
• mažiausiai 3 porcijas pieno produktų;<br />
• išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro skysčių per dieną.</p>
<h3><strong>Svarbiausi maisto produktai nėščiajai</strong></h3>
<h4><strong>Pieno produktai</strong></h4>
<p>Gerai žinome, kad pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse, žuvyje. Pienas, kaip ir mėsa, žuvis bei kiaušiniai, yra vienas pagrindinių baltymų, atsakingų už vaisiaus audinių ir organų formavimąsi, šaltinių.</p>
<h4><strong>Žuvis</strong></h4>
<p>Nėštumo metu jos patariama suvalgyti apie 400 g per savaitę. Tik verčiau vengti didelės jūrinės žuvies, nes joje būna gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų sankaupų. Nėščiosioms patariama vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės, galima suvalgyti lašišos, šamo, menkės. Svarbios ne tik žuvų rūšys, bet ir tinkamas paruošimas (žuvį gaminkite garuose, troškinkite). Nėščiajai nedera valgyti rūkytą ir termiškai neapdorotą sūdytą žuvį.</p>
<p>Žuvis vertinga dėl vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui. Daugiausia vitamino D riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune). Riebios žuvys yra ir pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, o jos būtinos vaisiaus smegenų, nervinės sistemos vystymuisi.</p>
<h4><strong>Grūdai ir sėklos</strong></h4>
<p>Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą. Įvairios košės ir visagrūdė tamsi duona suteikia geram virškinimui reikalingos ląstelienos.</p>
<h4><strong>Aliejai</strong></h4>
<p>Vitamino E gauname ir vartodamos augalinį aliejų, jis turi ir riebalų, kurie yra puikus nėščiosios energijos šaltinis. Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau į maisto racioną derėtų įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų – sviesto, mėsos.</p>
<h4><strong>Mėsa</strong></h4>
<p>Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko. Sveikiausia gaminti garuose, orkaitėje arba virti.</p>
<p>Mėsoje yra audinių atsinaujinimui ir sveikam augimui svarbaus cinko, o jo stokojant gresia priešlaikinis gimdymas. Iš jautienos ir triušienos gauname geležies, kurios pritrūksta dažnai nėščiajai.</p>
<p>Nėštumo metu labai svarbus mėsoje, kaip ir žuvyse, kiaušiniuose bei pieno produktuose, esantis vitaminas B12, kurio reikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir ląstelių dalijimuisi.</p>
<h4><strong>Šviežios daržovės ir vaisiai</strong></h4>
<p>Nėštumo laikotarpiu būsimai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Tik prisiminkite, kad per didelis šio vitamino kiekis pavojingas nėštumui ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Nepamirškite žalios spalvos lapinių daržovių, pupelių, bulvių, špinatų, brokolių, avokadų – dėl juose esančios folio rūgšties, kuri būtina kraujodarai ir vaiko smegenų vystymuisi.</p>
<p>Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, braškės ir citrusiniai, yra klasikiniai alergenai.</p>
<h4><strong>Riešutai</strong></h4>
<p>Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandžiams ir padeda greitai numalšinti alkį. Todėl tai taip pat svarbus maisto produktas nėštumo metu, bet riešutai yra gana maistingi ir kaloringi, todėl apsiribokite ne didesniu kiekiu kaip 30–50 g per dieną.</p>
<h3><strong>Vitaminai nėštumo metu</strong></h3>
<p>Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat – kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų. Svarbiausi mikroelementai, būtini ir moteriai, ir besivystančiam vaikeliui, yra subalansuoti specialiai nėščiosioms skirtuose maisto papilduose.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina">Ką valgyti nėščiajai būtina?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ka-valgyti-nesciajai-butina/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ypatingi vitaminai trokštantiems susilaukti vaikų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ypatingi-vitaminai-trokstantiems-susilaukti-vaiku?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ypatingi-vitaminai-trokstantiems-susilaukti-vaiku</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ypatingi-vitaminai-trokstantiems-susilaukti-vaiku#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 07 Dec 2017 10:38:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mama]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[būsimi tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[iki pastojant]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo pradžioje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo apsigimimų]]></category>
		<category><![CDATA[pastoti]]></category>
		<category><![CDATA[planuojant nėštumą]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymuisi]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D3]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17464</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nėštumo planavimo etapas labai svarbus ir atsakingas abiems būsimiems tėvams. Palankios pastojimo sąlygos padeda sėkmingai išnešioti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Vos tik užsimezgus vaisiui, visos jo vystymuisi reikalingos medžiagos pradedamos imti iš mamos organizmo. Todėl dar iki tos laimingos dienos neturi jų trūkti – juk kelias savaites apie nėštumą būsimi tėvai nežino. Jeigu ką tik&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ypatingi-vitaminai-trokstantiems-susilaukti-vaiku">Ypatingi vitaminai trokštantiems susilaukti vaikų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17465" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/12/Vitaminai-būsimai-mamai-ir-tėčiui-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Nėštumo planavimo etapas labai svarbus ir atsakingas abiems būsimiems tėvams. Palankios pastojimo sąlygos padeda sėkmingai išnešioti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Vos tik užsimezgus vaisiui, visos jo vystymuisi reikalingos medžiagos pradedamos imti iš mamos organizmo. Todėl dar iki tos laimingos dienos neturi jų trūkti – juk kelias savaites apie nėštumą būsimi tėvai nežino. Jeigu ką tik pastojusi moteris maistinių medžiagų turės per mažai, nukentės ir būsimas vaikas, ir ji pati, nes pirmiausia bus aprūpinamas vaisius.</p>
<p>Didžiulę reikšmę sveikatai visais gyvenimo periodais turi vitaminai. Planuojant nėštumą kai kurie jų ypatingai svarbūs ir moteriai, ir vyrui – vaikelio trokštančiai porai padeda pradėti naują gyvybę. Juos vartoti derėtų dar prieš 3-4 mėnesius iki pastojant, geriausia – iškart nusprendus nesisaugoti ir planuoti vaikučio gimimą. Ypatingi šiuo periodu yra vitaminai B9 (folio rūgštis) ir D3.</p>
<p><strong>Folio rūgštis </strong><strong>–</strong><strong> svarbi abiems būsimiems tėvams</strong></p>
<p>Vitaminas B9 svarbus bet kuriam žmogui, o daug reikšmės turi šeimos planavimo periodu, nes nuo jo kiekio organizme priklauso audiniuose vykstantys procesai, kurie lemia būsimo vaiko sveikatą. Folio rūgštis gyvybiškai būtina ląstelėms dalintis ir vystytis, reikalinga paveldimumą perduodančios DNR formavimuisi. Vitaminas B9 padeda pasisavinti baltymus ir amino rūgštis, taip pat kitus vitaminus,&nbsp; folio rūgštį organizmas naudoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kuriai sutrikus susergama anemija (mažakraujyste).</p>
<p>Šio vitamino papildomai vartoti turi ne tik moteris, bet ir vyras. Jis paruošia organizmą normaliai vaisiaus užuomazgai, o šiame procese dalyvauja abu būsimi tėvai. Vyrai turėtų žinoti, kad be folio rūgšties kiaušialąstės apvaisinimas gali neįvykti. Šis vitaminas reikalingas spermatozoidams vystytis, sumažina nekokybiškų spermatozoidų su netinkamų chromosomų rinkiniu skaičių, padidina spermatozoidų judrumą. Folio rūgšties stoka moters organizme gali sukelti kiaušialąstės patologiją: kiaušinėlis tampa neapvaisinamas arba nesusiformuoja sveikas vaisius.</p>
<p><strong>Folio rūgštis saugo nuo apsigimimų</strong></p>
<p>Pačioje nėštumo pradžioje, kai dar nežinoma apie užsimezgusią gyvybę, vitaminas B9 apsaugo vaisių ir turi įtakos būsimam vaikeliui. Jis padeda sėkmingai išnešioti vaikelį, reikalingas placentai formuotis ir vaisiui normaliai vystytis. Folio rūgštis padeda moteriai išvengti anemijos, todėl užsimezgęs vaisius gerai aprūpinamas deguonimi. Šio vitamino dėka moteris nepraranda apetito, o vaisiui nuo pat vystymosi pradžios nepritrūksta maistinių medžiagų. Vitaminas B9 svarbus moters psichologinei būklei, kuri lemia gimusio kūdikio nervų sistemą.</p>
<p>Pakankamas folio rūgšties kiekis ne tik mamos, bet ir būsimo tėčio organizme, apsaugo vaisių nuo apsigimimų, kurie gali išsivystyti pačioje nėštumo pradžioje. Folio rūgštis turi įtakos vaiko protiniam vystymuisi ateityje. Ji būtina nerviniam vamzdeliui formuotis, todėl&nbsp; padeda išvengti įskilo stuburo, smegenų vandenės, taip pat – širdies ydos, gomurio ir viršutinės lūpos defektų, mirtino apsigimimo anencefalijos, kai&nbsp; kūdikis gimsta neturėdamas kaukolės skliauto.</p>
<p>Daug folio rūgšties yra lapinėse ir ankštinėse daržovėse, migdoluose, graikiniuose riešutuose, vaisiuose, pieno produktuose, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose. Tik jos mažėja verdant, kepant ar troškinant, taigi iš maisto gauti užtektinai šio vitamino sunkiai pavyks. Todėl ketinančioms susilaukti vaikų poroms gydytojai pataria jo vartoti papildomai iš anksto.</p>
<p>Įprastinė folio rūgšties dozė planuojant nėštumą sveikam žmogui 400 mikrogramų. Daugiau jos gydytojas skiria kamuojamiems virškinimo problemų, sergantiems kepenų ligomis, mažakraujyste, valgantiems mažai daržovių, turintiems rizikos faktorius (amžius, persileidimai, apsigimimai giminėje). Folio rūgštis – vandenyje tirpus vitaminas, kurio organizmas nekaupia, todėl jos būtina gauti kasdien ir sunku perdozuoti.</p>
<p><strong>Vitaminas D </strong><strong>– </strong><strong>vaisingumui, stipriems nervams ir imunitetui</strong></p>
<p>Tai dar vienas itin svarbus vitaminas planuojant nėštumą – ir ne tik kaulams. Vitaminas D &nbsp;stiprina lytinę sveikatą ir reprodukcines funkcijas (gebėjimą susilaukti vaikų). Dėl unikalių savybių jis vadinamas hormonu. Aktyvi šio vitamino forma susidaro organizme. Pirmiausia, jis kepenyse paverčiamas į kalcifediolį,<em>&nbsp; </em>kuris yra kaupiamas organizme. Po to inkstuose pasigamina aktyvi forma – kalcitriolis, o jis, kaip ir kiti hormonai, veikia ląsteles.</p>
<p>Vitaminas D turi įtakos ir vyriškiems hormonams, skatina spermatozoidų judrumą, &nbsp;testosterono gamybą, taigi didina lytinį potraukį. Moterims jis skatina lytinių hormonų progesterono ir estrogeno gamybą, dalyvauja ovuliacijos reguliavimo procese. Vitaminas D teigiamai veikia ne tik sėkmingą embriono įsitvirtinimą gimdoje, bet ir folikulų (kiaušidėje esančių pūslelių, kurių viduje bręsta kiaušialąstė) susidarymą, mažina pieno liaukų vėžio tikimybę.</p>
<p>Vitaminas D stiprina imuninę sistemą, todėl pasiruošimo periodu apsaugo būsimą mamą nuo visokiausių infekcijų. Jis būtinas mamos nervų sistemai, o trūkstant gali kamuoti nemiga, dirglumas, nuolatinis nuovargis ir prasta nuotaika. Negatyvios emocijos trukdo pastoti, o laukiantis veikia vaikelio nervų sistemą.</p>
<p><strong>Reikalingiausias ir labiausiai deficitinis D3</strong></p>
<p>Šis vitaminas būtinas nuo pirmųjų savaičių pradedantiems formuotis būsimo vaikelio organams. Vitamino D nauda organizmui didžiulė: jis svarbus širdžiai ir kraujagyslėms, be jo organizmas negali pasisavinti kalcio bei fosforo, todėl turi daug reikšmės ir būsimos mamos, ir vaiko kaulams. Vitamino D stokojančiai moteriai atsiranda venų varikozė, lūžinėja plaukai, sluoksniuojasi nagai, o vaikui gresia rachitas. Vitamino D deficitas gali būti susijęs ir su astma, cukriniu diabetu, lėtinio nuovargio sindromu, depresija, epilepsija bei onkologinėmis ligomis. Jis palaiko raumenų tonusą, o vienas iš jo stokos požymių – raumenų traukuliai.</p>
<p>Vitaminas D yra dviejų formų. D2 gaminasi augaluose ir gaunamas su maistu. Vitaminas D3 yra daug veiksmingesnis, todėl mums svarbesnis. Jis gaminasi odoje, šviečiant saulei, o viena dažniausių vitamino D3 trūkumo priežasčių ir yra saulės stoka. Žiemą ir rudenį ji beveik visiškai pasislepia, o šykščių spindulių nespėjame pasigauti, nes didelę laiko dalį praleidžiame patalpose. Šiltuoju metų periodu saulė taip pat per dažnai nelepina, be to, saugomės nuo jos kremais.</p>
<p>Vitamino D3 randama lašišoje, kardžuvėje, skumbrėje, kiaušinio trynyje, piene, svieste, kepenyse, bet šių vitaminų maisto produktuose labai mažai.</p>
<p>Vitaminas D tirpus riebaluose, organizme jis kaupiasi riebaliniame sluoksnyje ir&nbsp; kepenyse, bet ilgam atsargų neprisikrausite, nes jos nuolat eikvojamos. Todėl apsirūpindama juo dar prieš&nbsp; nėštumą būsima mama apsidraudžia, kad nepritrūktų nei jai, nei užsimezgusiam vaisiui.</p>
<p><em>Parengė</em><em> sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ypatingi-vitaminai-trokstantiems-susilaukti-vaiku">Ypatingi vitaminai trokštantiems susilaukti vaikų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ypatingi-vitaminai-trokstantiems-susilaukti-vaiku/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
