Pavojingi cheminiai alergenai

Buitinės chemijos priemonėse yra daug komponentų ir praktiškai kiekvienas iš jų gali sukelti alergiją. Dažniausiai alergijas sukelia šios cheminės medžiagos.

• Aktyviosios anijoninės medžiagos (naudojamos plovikliuose ir skalbimo milteliuose bei geliuose).
• Fosfatai, kurių taip pat yra skalbimo miltelių ir ploviklių sudėtyje. Jie minkština vandenį ir pagerina skalbimą.
• Chloras (naudojamas audinių balikliuose).
• Amoniakas ir amonio hidroksidas, įeinantys į langų, veidrodžių, stiklinių paviršių valiklių sudėtį.
• Formaldehidas, kuris naudojamas kovai su grybeliais ir pelėsiais vonios kambariuose.
• Nitrobenzenas (įeina į grindų ir baldų blizgiklius).
• Naftos produktai, dažnai esantys valymo priemonėse.
• Fenoliai ir krezoliai, naudojami dezinfekcijai.

Alergiją gali sukelti ne tik buitinės chemijos priemonėse esančios aktyviosios cheminės medžiagos, bet ir sintetiniai kvapai bei dažikliai. Šie priedai panaikina nemalonų kvapą ir suteikia patrauklią spalvą, pavyzdžiui, rankų prausikliui ar audinių minkštikliui. Tokie komponentai ypač nepageidautini į alergijas linkusiems žmonėms.

Buitinės chemijos priemonės gali pasunkinti alerginėmis ligomis sergančių žmonių būklę. Cheminiai alergenai, dažniausiai sukeliantys odos ar kvėpavimo takų alergiją, gali būti tokių ligų kaip kontaktinis dermatitas, egzema ar dilgėlinė priežastis. Buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos į organizmą patenka dviem būdais.

Cheminės medžiagos į organizmą patenka per kvėpavimo takus

Valydami kambarius su buitine chemija, įkvepiame medžiagų dalelių, kurios gali sudirginti nosies, akių ir gerklų gleivinę. Ant buitinės chemijos valikliu apdorotų paviršių lieka plona plėvelė, kurioje yra biologiškai aktyvių medžiagų. Pamažu garuodamos jos prisotina kambarių orą alergenų.

Naudojant skalbimo ar valymo miltelius, mažiausios jų dalelės pakyla į orą ir įkvėpus patenka į organizmą. Skalbiant rankomis karštame vandenyje, šis procesas virsta inhaliacija ir įkvepiama dar daugiau alergenų. Alergiją provokuojančios medžiagos greičiau patenka į kvėpavimo takus naudojant purškiamuosius oro gaiviklius, kurių sudėtyje yra lakiosios medžiagos propano, taip pat sintetinių kvapų. Išpurkštas smulkias gaiviklio daleles lengvai įkvepiame į plaučius.

Purškiamieji valikliai taip pat yra cheminių medžiagų inhaliatoriai.

Alergenai prasiskverbia per odą

Jeigu valydami namus su buitine chemija nemūvite pirštinių ar neapsaugote rankų kremu, alergenai greitai parsiskverbia per odą. Cheminės medžiagos ant odos patenka ir prastai išskalavus skalbinius. Juose likusios medžiagos gali sudirginti ne tik odą, bet ir gleivines, pasiekti kvėpavimo takus. Alergenai paveikia visą organizmą. Pavyzdžiui, chloras, dirgina ne tik odą: garuodamas jis patenka į plaučius ir gali sukelti bronchinę astmą.

Ką jaučia vienai ar kitai cheminei medžiagai alergiškas žmogus?

Jeigu skalbiklio, baliklio, dėmių valiklio ar kitos priemonės patenka ant odos, gali atsirasti paraudimų, bėrimų, oda ima niežėti. Kasantis oda įtrūksta ir į žaizdą lengvai patenka infekcija.

Įkvėpus alergenų, užgula nosį, gali atsirasti čiaudulys, sloga, ašaroti ir parausti akys, perštėti gerklę. Sunkiais atvejais pasunkėja kvėpavimas ir kamuoja sausas kosulys.

Ką daryti pajutus alergijos požymius?

Jeigu įtariate alergiją, būtinai apsilankykite pas gydytoją. Specialistas pirmiausia patars atsikratyti alergiją sukeliančių priemonių. Sumažinti namų apyvokos chemijos alerginį poveikį

galite laikydamiesi paprastų atsargumo taisyklių.

• Naudokite priemones, kuriose nėra chloro, amoniako, acetono, fenolio ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, taip pat – dažiklių ir kvapiklių.
• Valydamos namus, buitinę chemiją naudokite ne didžiausiais kiekiais ir tik tada, kai būtina.
• Pirkite valiklius, ploviklius su užrašais: hipoalerginis, jautriai odai, vaikų daiktams plauti ir pan. Tada, nors ir neišvengtumėte alergijos, ją pajusite silpnai.
• Patariama rinktis chemines priemones, kuriose paviršiaus aktyviųjų medžiagų kiekis ne didesnis kaip 5 proc.
• Skalbdamos ar valydamos mūvėkite pirštines arba patepkite rankas apsauginiu kremu.
• Baigusios darbus, būtinai išvėdinkite patalpas, kruopščiai nusiprauskite rankas ir veidą.
• Skalbdama rankomis nenaudokite miltelių – rinkitės skystą skalbiklį arba muilą, gerai išskalaukite. Skalbdamos mašina, nustatykite papildomo skalavimo režimą.
• Vietoj miltelių ir purškiklių naudokite gelius. Tada alergenai į kvėpavimo takus nepateks su aerozolio dalelėmis.
• Dažniau vėdinkite namus – neleiskite ore kauptis buityje naudojamų cheminių medžiagų garams.

Be ploviklių ir skalbiklių buityje vargu ar išsiversime – jie palengvina kasdienius darbus, bet galime pasirinkti švelnesnius. Taigi, jeigu pastebėjote, kad kuri nors buitinės chemijos priemonė sukelia alergiją, pakeiskite ją kita, geriausia – patikrinta dermatologų, be alergizuojančių medžiagų. Alergijos nesukelianti kokybiška buitinė chemija skirta ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir visiems, besirūpinantiems sveikata. Pavojingi cheminiai junginiai kaupiasi kepenyse, odoje, kvėpavimo takų gleivinėje ir gali sukelti įvairias ligas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

„Higienos hipotezė” ir vaikas
Vadinamoji „higienos hipotezė“, pagal kurią saikingas nesisaugojimas nuo mikrobų ankstyvoje vaikystėje apsaugo kūną nuo alergijų, buvo iškelta jau anksčiau, tačiau pastaruoju metu skirtingose šalyse vykdomi tyrimai ją vis stipriau patvirtina.

Daktaras Guy Delespesse iš Monrealio universiteto nerimauja dėl to, kad šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, kai ribojamas kontaktas su patogeninėmis bakterijomis, taip pat ardo virškinimo sistemos naudingą bakterinę florą. Šios gerosios bakterijos ne tik gerina virškinimo procesą, bet taip pat moko imuninę sistemą atsako į infekcijas.

Pasak medicinos skyriaus profesoriaus, pastebimas atvirkštinis ryšys tarp higienos lygio ir alergijų bei autoimuninių ligų atvejų. Per trisdešimt metų alergijos susirgimų Vakarų Europoje padidėjo 20 procentų. 1980 metais šis rodiklis sudarė 10 procentų, o dabar jis padidėjo net iki 30 procentų.

Mokslininkai teigia, kad kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas sirgs alergija ar imuninėmis ligomis. Medikai tvirtina, kad vaikas gali sirgti cukriniu diabetu bei išsėtine skleroze.

Panašius rezultatus parodė ir JAV mokslininkų komandos tyrimas, nustatęs, kad ant odos gyvenančios normalios bakterijos sukelia procesą, kuris po nedidelių sužeidimų padeda išvengti uždegimo. Bakterijos sumažina perdėtas imunines reakcijas, dėl kurių įdrėskimai ir įpjovimai ant odos gali sutinti.

Blogosios ir gerosios bakterijos
Mūsų aplinka – tai daugybė mikroorganizmų, pvz., žurnalas „Indoor Air” teigia, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų. Tyrimai rodo, kad sveiko žmogaus organizme egzistuoja ir sugyvena trilijonai atskirų mikrobų, o virškinamajame trakte knibžda daugybė skirtingų bakterijų. Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems. Kai kurie mikroorganizmai atlieka naudingą darbą, pvz., padeda virškinti riebalus, sukuria tam tikras naudingas medžiagas, kovojančias su uždegimais ir t.t., dauguma yra neutralūs. Tačiau beveik kiekvienas žmogus priglaudžia ir nedidelį kiekį žalingų bakterijų vadinamųjų patogenų, kurie sukelia infekcijas.

Aplinkoje esantys žalingieji mikroorganizmai trukdo augti augalams, mažina derlingumą, sukelia gyvulių infekcijas ir t.t. Iki šiol mokslas daugiausia tyrinėjo žalingas bakterijas ir ieškojo priemonių jas išnaikinti.

Buvo sukurta įvairiausių cheminių priemonių ir jas beatodairiškai naudojant blogųjų bakterijų naikinimui kartu buvo pražudoma ir didžioji dalis gerųjų bakterijų bei suardoma imuninė sistema. Gyvūno, augalo, ir bet kokių kitų gyvų organizmų atsparumas ligoms buvo silpninamas ar sunaikinamas.

Tik pastaruoju metu karo su patogeninėmis bakterijomis fronte vietoj cheminio imta naudoti kitus ginklus, probiotikus. Draugiškosios arba gerosios bakterijos (probio reikšia „už gyvenimą”), turi vieną puikią savybę – užpildydamos mūsų gyvenimo aplinką, jos paprasčiausiai išstumia ir neleidžia daugintis bei plisti patogeniniams organizmams, nes šiems nebelieka tam palankios terpės.

Gyvenimo be bakterijų pavojai
Žmogaus imuninė sistema yra sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kurių pagrindinė paskirtis kovoti su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau tam, kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų, ji turi „mokytis mūšyje” – susidurti su bakterijomis ir jas nugalėti.

Kai cheminėmis medžiagomis išdeginama viskas aplinkui, vaikas susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Pakinta imuninės sistemos reakcija į svetimas medžiagas, į kurias ji reaguoti neturėtų, arba net į savo organizmo elementus. Taigi, be savo pagrindinio darbo likusi imuninė sistema, pradeda pulti mus pačius.

Yra ir dar viena cheminio ginklo naudojimo namuose problema – stiprios koncentracijos medžiagos, kuriomis siekiant momentinio efekto, valoma namuose pačios neretai sukelia alergines reakcijas. Mokslinių tyrimų apžvalgoje, kurią užsakė Europos aplinkos agentūra, teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių daugelį ligų.