Kalbėdami apie alergiją paprastai turime galvoje maisto produktus, vaistus, dulkes, augalų žiedadulkes. Paradoksalu, bet buitinės chemijos priemonės, kuriomis stengiamės palaikyti švarą namuose, taip pat yra alergenų šaltiniai. Įvairiausi sintetiniai plovikliai ir skalbikliai, buitinės technikos ir baldų valikliai, dezinfekavimo, balinimo, dėmių šalinimo priemonės, oro gaivikliai – t.y. praktiškai viskas, ką kasdien naudojame namuose, gali sukelti alergiją. Valymo ir plovimo priemonių rūšių nuolat daugėja. Dėl to dažniau kenčiame nuo buitinės chemijos alergenų – nenatūralių ir kartais pasitaikančių ne visiškai ištirtų medžiagų.
Pavojingi cheminiai alergenai
Buitinės chemijos priemonėse yra daug komponentų ir praktiškai kiekvienas iš jų gali sukelti alergiją. Dažniausiai alergijas sukelia šios cheminės medžiagos.
- Aktyviosios anijoninės medžiagos (naudojamos plovikliuose ir skalbimo milteliuose bei geliuose).
- Fosfatai, kurių taip pat yra skalbimo miltelių ir ploviklių sudėtyje. Jie minkština vandenį ir pagerina skalbimą.
- Chloras (naudojamas audinių balikliuose).
- Amoniakas ir amonio hidroksidas, įeinantys į langų, veidrodžių, stiklinių paviršių valiklių sudėtį.
- Formaldehidas, kuris naudojamas kovai su grybeliais ir pelėsiais vonios kambariuose.
- Nitrobenzenas (įeina į grindų ir baldų blizgiklius).
- Naftos produktai, dažnai esantys valymo priemonėse.
- Fenoliai ir krezoliai, naudojami dezinfekcijai.
Alergiją gali sukelti ne tik buitinės chemijos priemonėse esančios aktyviosios cheminės medžiagos, bet ir sintetiniai kvapai bei dažikliai. Šie priedai panaikina nemalonų kvapą ir suteikia patrauklią spalvą, pavyzdžiui, rankų prausikliui ar audinių minkštikliui. Tokie komponentai ypač nepageidautini į alergijas linkusiems žmonėms.
Buitinės chemijos priemonės gali pasunkinti alerginėmis ligomis sergančių žmonių būklę. Cheminiai alergenai, dažniausiai sukeliantys odos ar kvėpavimo takų alergiją, gali būti tokių ligų kaip kontaktinis dermatitas, egzema ar dilgėlinė priežastis. Buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos į organizmą patenka dviem būdais.
Cheminės medžiagos į organizmą patenka per kvėpavimo takus
Valydami kambarius su buitine chemija, įkvepiame medžiagų dalelių, kurios gali sudirginti nosies, akių ir gerklų gleivinę. Ant buitinės chemijos valikliu apdorotų paviršių lieka plona plėvelė, kurioje yra biologiškai aktyvių medžiagų. Pamažu garuodamos jos prisotina kambarių orą alergenų.
Naudojant skalbimo ar valymo miltelius, mažiausios jų dalelės pakyla į orą ir įkvėpus patenka į organizmą. Skalbiant rankomis karštame vandenyje, šis procesas virsta inhaliacija ir įkvepiama dar daugiau alergenų. Alergiją provokuojančios medžiagos greičiau patenka į kvėpavimo takus naudojant purškiamuosius oro gaiviklius, kurių sudėtyje yra lakiosios medžiagos propano, taip pat sintetinių kvapų. Išpurkštas smulkias gaiviklio daleles lengvai įkvepiame į plaučius.
Purškiamieji valikliai taip pat yra cheminių medžiagų inhaliatoriai.
Alergenai prasiskverbia per odą
Jeigu valydami namus su buitine chemija nemūvite pirštinių ar neapsaugote rankų kremu, alergenai greitai parsiskverbia per odą. Cheminės medžiagos ant odos patenka ir prastai išskalavus skalbinius. Juose likusios medžiagos gali sudirginti ne tik odą, bet ir gleivines, pasiekti kvėpavimo takus. Alergenai paveikia visą organizmą. Pavyzdžiui, chloras, dirgina ne tik odą: garuodamas jis patenka į plaučius ir gali sukelti bronchinę astmą.
Ką jaučia vienai ar kitai cheminei medžiagai alergiškas žmogus?
Jeigu skalbiklio, baliklio, dėmių valiklio ar kitos priemonės patenka ant odos, gali atsirasti paraudimų, bėrimų, oda ima niežėti. Kasantis oda įtrūksta ir į žaizdą lengvai patenka infekcija.
Įkvėpus alergenų, užgula nosį, gali atsirasti čiaudulys, sloga, ašaroti ir parausti akys, perštėti gerklę. Sunkiais atvejais pasunkėja kvėpavimas ir kamuoja sausas kosulys.
Ką daryti pajutus alergijos požymius?
Jeigu įtariate alergiją, būtinai apsilankykite pas gydytoją. Specialistas pirmiausia patars atsikratyti alergiją sukeliančių priemonių. Sumažinti namų apyvokos chemijos alerginį poveikį
galite laikydamiesi paprastų atsargumo taisyklių.
- Naudokite priemones, kuriose nėra chloro, amoniako, acetono, fenolio ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, taip pat – dažiklių ir kvapiklių.
- Valydamos namus, buitinę chemiją naudokite ne didžiausiais kiekiais ir tik tada, kai būtina.
- Pirkite valiklius, ploviklius su užrašais: hipoalerginis, jautriai odai, vaikų daiktams plauti ir pan. Tada, nors ir neišvengtumėte alergijos, ją pajusite silpnai.
- Patariama rinktis chemines priemones, kuriose paviršiaus aktyviųjų medžiagų kiekis ne didesnis kaip 5 proc.
- Skalbdamos ar valydamos mūvėkite pirštines arba patepkite rankas apsauginiu kremu.
- Baigusios darbus, būtinai išvėdinkite patalpas, kruopščiai nusiprauskite rankas ir veidą.
- Skalbdama rankomis nenaudokite miltelių – rinkitės skystą skalbiklį arba muilą, gerai išskalaukite. Skalbdamos mašina, nustatykite papildomo skalavimo režimą.
- Vietoj miltelių ir purškiklių naudokite gelius. Tada alergenai į kvėpavimo takus nepateks su aerozolio dalelėmis.
- Dažniau vėdinkite namus – neleiskite ore kauptis buityje naudojamų cheminių medžiagų garams.
Be ploviklių ir skalbiklių buityje vargu ar išsiversime – jie palengvina kasdienius darbus, bet galime pasirinkti švelnesnius. Taigi, jeigu pastebėjote, kad kuri nors buitinės chemijos priemonė sukelia alergiją, pakeiskite ją kita, geriausia – patikrinta dermatologų, be alergizuojančių medžiagų. Alergijos nesukelianti kokybiška buitinė chemija skirta ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir visiems, besirūpinantiems sveikata. Pavojingi cheminiai junginiai kaupiasi kepenyse, odoje, kvėpavimo takų gleivinėje ir gali sukelti įvairias ligas.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
