Pati svarbiausia rekomendacija –sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių. Dėl to, prieš skubant pirkti vitaminus, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Folio rūgštis

Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija – vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg. Padidintos rizikos nėštumui priskiriamos nėščiosios, vartojančios vaistus nuo traukulių, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, jei kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2 ar anksčiau gimusiam vaikui diagnozuota patologija, susijusi su nervinio vamzdelio defektu.

B grupės vitaminai

Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitamino B12 trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra susijęs su vystymosi regresija, hipotonija ir cerebrine atrofija.
Todėl besilaukiančioms vegetarėms ar veganėms moterims rekomenduojama racioną nėštumo ir laktacijos metu papildyti vitaminu B12.

Vitaminas D

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2. Profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tik nustačius bendrojo vitamino D-25 (OH) trūkumą kraujyje.

Vitaminas A

Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos. Per didelis gaunamas vitamino A kiekis pirmuoju nėštumo trečdaliu veikia teratogeniškai – didina centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, skydliaukės vystymosi defektų riziką, tačiau papildomas vitamino A skyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu yra saugus ir rekomenduotinas moterims, turinčioms vitamino A trūkumą.

Geležies preparatai

Nėščiųjų anemija – viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką. Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo. Todėl visoms pacientėms, kurioms diagnozuota nėščiųjų anemija, būtina skirti papildomų geležies preparatų.

Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys

Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi. Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių – jas svarbu gauti su maistu. Omega 6 riebalų rūgščių per parą suvartojamas pakankamas kiekis.

Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Moterims, nesuvartojančioms minėto kiekio jūros gėrybių, rekomenduojama papildyti dietą žuvies taukais ar nėščiosioms skirtais papildais, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių.

Magnio preparatai

Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas. Norint papildyti magnio atsargas su natūraliais produktais, į maisto racioną vertėtų įtraukti riešutus, jūros gėrybes, kakavą, įvairias kruopas, žalias lapines daržoves, moliūgų sėklas.

Kalcio preparatai

Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000–1200 mg. Kalcio atsargas galima papildyti vartojant pieno produktus: pieną, kefyrą, grietinę, rūgpienį, varškę, sūrį, taip pat jo yra lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje.

Cinkas

Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis šilauogės.

Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojos akušerės ginekologės Gretos Balčiūnienės informacija)

Kodėl maiste mineralų trūksta?

Idealu, jei mineralus, vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas gauname su maistu. Tačiau net ir valgydami sveiką maistą šių medžiagų pritrūksime, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, chemikalais tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, todėl jų negali turėti ir augalai. Ilgai laikomi sandėliuose maisto produktai netenka kitos dalies mineralų. Jie pašalinami rafinuojant maisto produktus bei prifarširuojant juos įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, pasigaminti maisto neturime kada. Todėl dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra perdirbamosios pramonės brukamas skrandį užkemšantis balastas.

Naudingųjų medžiagų pritrūkstame dar daugiau, nes gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Todėl atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį.

Mikroelementai nėščiajai

Nėščiai moteriai metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes jų turi užtekti ir pačiai būsimai mamytei, ir vaisiui. Jeigu šių medžiagų pritrūks net ir nedaug, būsimo naujagimio sveikatai pasekmės gali būti liūdnos. Nėščiajai būtini kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas ir daugelis kitų. Embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis labai svarbus cinkas. Beje, idealus kalcio reikia dviejų dalių kalcio, o magnio vienos. Deja, maisto produktuose tokių proporcijų nėra. Pavyzdžiui, valgydami pieno produktus, pritrūkstame magnio, nes piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Todėl šių mineralų iš maisto neužteks, o dėl to kamuos raumenų mėšlungis, gali užkietėti viduriai, prastai miegosime, atsiras dantų ėduonis ir kt.

Papildomai cinko nėščiąjai reikia vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nuo anemijos, nes geležis jį išstumia.

Būsimam kūdikiui ypač svarbūs pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kai formuojasi jo organai. Bet būtent šiuo periodu nėščiąją pykina, todėl valgyti nesinori. Įrodyta, kad vartojant B6, B12, folio rūgšties, geležies ir cinko turinčius maisto papildus, dažniausiai dingsta net ir labai stiprus pykinimas. Optimalios mitybos instituto ( ION – Institute of Optimal Nutrition) tyrimų duomenimis, pirmąjį trimestrą gali beveik visai nepykinti, jeigu moteriai netrūksta šių medžiagų dar prieš nėštumą.

Mineralų stoka turi reikšmės pogimdyminei depresijos

Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia subalansuoto mineralų bei vitaminų kiekio.

Tyrimais nustatyta, kad mineralai gali padėti išvengti dažną jauną mamą ištinkančios pogimdyminės depresijos. Daugelis tyrėjų mano, kad be psichologinio faktoriaus, susijusio su didžiule moterį užklumpančia atsakomybė ir rūpesčiais, pogimdyminei depresijai įtakos turi ir mikroelementų stoka.

Viena iš pogimdyminės depresijos priežasčių gali būti vario perteklius. Nėščiosios organizme vario padaugėja, o cinko, kurio daug reikia vaisiui, sumažėja. Žindančios mamos piene esančias cinko atsargas greitai išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, maitinančiai krūtimi mamai reikia 25 mg cinko per dieną, o stokojant cinko ir vitamino B6 gali užklupti depresija. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer ‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.

Depresijai įtakos gali turėti ir Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Todėl Omega-3 ir cinko bei B grupės vitaminai būtini jaunai mamai.

Vaikas prastai mokosi – galbūt jam trūksta vitaminų ir mineralų?

Dėl mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokos anksti genda vaikų dantys. Be to, trūkstant mineralų, į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mat kai kurie iš mineralų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį. Toksiški metalai gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, gali paskatinti inkstų ligas, vaikams – autizmą. Aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o cinkas reguliuoja šio metalo kiekį organizme.

Kito pavojingo organizmui metalo – švino padaugėja trūkstant kalcio, cinko ir geležies. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Buvo tiriami Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, jų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) buvo 4,5 kartus mažesnis.

Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas

Dėl antioksidantų stokos galime susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, kvėpavimo takų infekcijos, psichikos negalavimai ir kitos. Pagrindiniai imuninės sistemos ginklai prieš ligas sukeliančius įsibrovėlius – vitaminai A, C ir E, efektyvus antikancerogenas mineralas selenas, taip pat antocioninai, CoQ10. Antioksidantai atlieka ir daugiau funkcijų: padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, peršalimo simptomus bei lėtinį nuovargį.

Mineralas mineralui nelygu

Šiandien vargu ar išsiversime be maisto papildų, kuriuose vitaminai ir mineralai yra reikiamų proporcijų. Bet ne visų formų mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl galite sąžiningai gerti maisto papildus, o naudos nejausite.

Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės, o organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinama tik maždaug 30%.

Joniniai mineralai ilgus metus formuojasi natūralioje gamtoje, jie tokie pat kaip ir maiste

esantys mikroelementai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė