Valgote įvairų maistą, sąžiningai vadovaudamiesi visomis sveikos mitybos taisyklėmis, bet vitaminų ir mineralų per mažai? Neramu, nes gerai žinote, kad šių mikroelementų stoka gali sukelti įvairiausias ligas. Antra vertus, per daug jų taip pat negerai – vieno mineralo ar vitamino perteklius gali suardyti visą draugiją, nes naudos jie teikia tik veikdami kartu. Svarbūs visi mikroelementai, o mineralai dar reguliuoja vitaminų apykaitą, todėl jų pritrūkę, negauname ir vitaminų. Kodėl neužtenka šių mikroelementų ir iš kur jų pasiimti tiek, kiek reikia?
Kodėl maiste mineralų trūksta?
Idealu, jei mineralus, vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas gauname su maistu. Tačiau net ir valgydami sveiką maistą šių medžiagų pritrūksime, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, chemikalais tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, todėl jų negali turėti ir augalai. Ilgai laikomi sandėliuose maisto produktai netenka kitos dalies mineralų. Jie pašalinami rafinuojant maisto produktus bei prifarširuojant juos įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, pasigaminti maisto neturime kada. Todėl dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra perdirbamosios pramonės brukamas skrandį užkemšantis balastas.
Naudingųjų medžiagų pritrūkstame dar daugiau, nes gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Todėl atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį.
Mikroelementai nėščiajai
Nėščiai moteriai metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes jų turi užtekti ir pačiai būsimai mamytei, ir vaisiui. Jeigu šių medžiagų pritrūks net ir nedaug, būsimo naujagimio sveikatai pasekmės gali būti liūdnos. Nėščiajai būtini kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas ir daugelis kitų. Embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis labai svarbus cinkas. Beje, idealus kalcio reikia dviejų dalių kalcio, o magnio vienos. Deja, maisto produktuose tokių proporcijų nėra. Pavyzdžiui, valgydami pieno produktus, pritrūkstame magnio, nes piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Todėl šių mineralų iš maisto neužteks, o dėl to kamuos raumenų mėšlungis, gali užkietėti viduriai, prastai miegosime, atsiras dantų ėduonis ir kt.
Papildomai cinko nėščiąjai reikia vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nuo anemijos, nes geležis jį išstumia.
Būsimam kūdikiui ypač svarbūs pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kai formuojasi jo organai. Bet būtent šiuo periodu nėščiąją pykina, todėl valgyti nesinori. Įrodyta, kad vartojant B6, B12, folio rūgšties, geležies ir cinko turinčius maisto papildus, dažniausiai dingsta net ir labai stiprus pykinimas. Optimalios mitybos instituto ( ION – Institute of Optimal Nutrition) tyrimų duomenimis, pirmąjį trimestrą gali beveik visai nepykinti, jeigu moteriai netrūksta šių medžiagų dar prieš nėštumą.
Mineralų stoka turi reikšmės pogimdyminei depresijos
Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia subalansuoto mineralų bei vitaminų kiekio.
Tyrimais nustatyta, kad mineralai gali padėti išvengti dažną jauną mamą ištinkančios pogimdyminės depresijos. Daugelis tyrėjų mano, kad be psichologinio faktoriaus, susijusio su didžiule moterį užklumpančia atsakomybė ir rūpesčiais, pogimdyminei depresijai įtakos turi ir mikroelementų stoka.
Viena iš pogimdyminės depresijos priežasčių gali būti vario perteklius. Nėščiosios organizme vario padaugėja, o cinko, kurio daug reikia vaisiui, sumažėja. Žindančios mamos piene esančias cinko atsargas greitai išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, maitinančiai krūtimi mamai reikia 25 mg cinko per dieną, o stokojant cinko ir vitamino B6 gali užklupti depresija. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer ‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.
Depresijai įtakos gali turėti ir Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Todėl Omega-3 ir cinko bei B grupės vitaminai būtini jaunai mamai.
Vaikas prastai mokosi – galbūt jam trūksta vitaminų ir mineralų?
Dėl mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokos anksti genda vaikų dantys. Be to, trūkstant mineralų, į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mat kai kurie iš mineralų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį. Toksiški metalai gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, gali paskatinti inkstų ligas, vaikams – autizmą. Aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o cinkas reguliuoja šio metalo kiekį organizme.
Kito pavojingo organizmui metalo – švino padaugėja trūkstant kalcio, cinko ir geležies. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Buvo tiriami Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, jų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) buvo 4,5 kartus mažesnis.
Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas
Dėl antioksidantų stokos galime susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, kvėpavimo takų infekcijos, psichikos negalavimai ir kitos. Pagrindiniai imuninės sistemos ginklai prieš ligas sukeliančius įsibrovėlius – vitaminai A, C ir E, efektyvus antikancerogenas mineralas selenas, taip pat antocioninai, CoQ10. Antioksidantai atlieka ir daugiau funkcijų: padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, peršalimo simptomus bei lėtinį nuovargį.
Mineralas mineralui nelygu
Šiandien vargu ar išsiversime be maisto papildų, kuriuose vitaminai ir mineralai yra reikiamų proporcijų. Bet ne visų formų mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl galite sąžiningai gerti maisto papildus, o naudos nejausite.
Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės, o organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinama tik maždaug 30%.
Joniniai mineralai ilgus metus formuojasi natūralioje gamtoje, jie tokie pat kaip ir maiste
esantys mikroelementai.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
