– Kokios akių ligos dažniausiai kamuoja didmiesčių vaikus?

Pirmiausia – trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai trumparegystė nebeprogresuoja, ją galima sėkmingai koreguoti lazeriu. Dažnai tenka išrašyti akinius dar ikimokyklinukams, o jų tėvelius šios problemos užklupo tik paauglystėje.

Dažnesni ir alerginiai akių uždegimai. Vaikas ima trinti akis, jos ašaroja. Alergijos priežastys įvairios: naminiai gyvūnėliai, patalynės erkutės, augalai, žiedadulkės. Ilgai televizorių žiūrinčio vaiko akys gali išsausėti. Atkreipkite dėmesį, ar žiūrėdamas įdomų filmą vaikas mirksi – būtent taip akys drėkinamos.

– Kokio amžiaus mažiausi pacientai apsilanko jūsų kabinete ?

Ligoniuku gali tapti ir ką tik gimęs kūdikis. Dažnai kūdikiams diagnozuojama ašarų takų patologija – dakriocistitas (ašarų maišelio uždegimas). Liga išsivysto dėl to, kad gimus neatsidaro ašarų kanalai. Anot žinomų Londono mokslininkų, dakriocistitas diagnozuojamas dvidešimčiai procentų pasaulio kūdikių, tačiau dažniausiai ši liga praeina savaime per pirmuosius tris mėnesius. Maždaug penkiems procentams ligoniukų prireikia chirurginio gydymo – ašarų takų zondavimo. Ligos priežastys nežinomos. Manoma, kad įtakos turi įvairios gimdymą lengvinančios priemonės.

– Kas įpročiai skatina akių ligų vystymąsi?

Blogiausia, jei vaikas be perstojo žiūri iš arti, nes negali ilgai išbūti be naujųjų technologijų. Vaikai nuolat įsikniaubę į kompiuterius, su išmaniaisiais telefonais nesiskiria net žaisdami lauke. Akis veikia kaip fotoaparato objektyvas: specialaus raumens padedama ji fokusuoja vaizdą iš arti, o žiūrint į tolį, perfokusuoja iš toli. Jei nuolat žiūrime į arti esančius objektus, raumuo įsitempia ir ilgainiui nebegali atsipalaiduoti – vystosi trumparegystė.

– Ką galite papasakoti apie vaikų akių ligų profilaktiką?

Itin svarbu reguliariai ilsėtis. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taigi padeda išvengti akių ligų. JAV akių gydytojai primena taisyklę „20:20:20“: po dvidešimties minučių darbo dvidešimt sekundžių pailsinti akis žiūrint į dvidešimt pėdų (šešių metrų) tolį.

Taip pat svarbu tinkama vaiko mityba. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas.

Jei vaiką kamuoja alergija, derėtų apsilankyti pas alergologą, o ir nustačius dirgiklius, kiek įmanoma, vengti alergenų.

Tėveliai neturėtų pamiršti reguliariai atvesti vaiką pas oftalmologą.

– Ar dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?

Dabar vaikų akys tikrinamos nuo mažumės. Išsiaiškiname, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau minėtas dakriocistitas. Šių ligų gydymą labai svarbu pradėti kuo anksčiau.

Pirmą kartą sveiko vaiko regą derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei akys sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą. Gerai būtų, jei tėveliai savo vaiką atvestų pas akių specialistą kartą per metus.

– Kuo ypatingas gydytojo darbas su vaikais?

Darbas su mažaisiais visiškai kitoks. Reikia ne tik kantrybės, bet ir specializuotos įrangos. Pavyzdžiui, specialaus nuotolinio prietaiso, kuris padeda identifikuoti refrakcijos ydas. Įpranti prie netikėčiausių pacientų traumų. Mažieji padaužos akis susižaloja įvairiausiais daiktais: plastikinių žaislų gabaliukais, žaislinių pistoletų kulkomis, plastikiniais balionų pagaliukais, kankorėžiais, kamuoliais.

Apsaugoti vaikus nuo tokių nelaimių galime tik atsisakydami pavojingų žaislų, kurių detalės gali sužeisti akis.

– Neseniai lankėtės prestižiniuose Londono oftalmologijos kursuose. Kokios akių ligos aktualiausios pasaulyje?

Šiuos oftalmologijos kursus, kurie, beje, skirti vaikų oftalmologijai, organizuoja Londono universitetas, o paskaitas skaito pasaulyje labiausiai pripažinti oftalmologijos ekspertai – profesoriai Deividas Teiloras ir Tonis Mūras. Pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas įvairiems genetiniams sindromams, vis labiau populiarėja ankstyvi radiologiniai tyrimai. Vaikams vis dažniau nustatomi regėjimo sutrikimai dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, naujagimiams dažnėja įvairių tinklainės problemų, ašarų takų pokyčių. Gausėja piktybinių auglių, dažnėja žvairumas. Šioms ligoms reikia rimtų diagnostinių tyrimų: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos. Tokius tyrimus jau atliekame ir Lietuvoje.

– Kaip vertintumėte oftalmologijos diagnostiką Lietuvoje?

Regėjimo sutrikimų diagnostika pakankamai pažangi. Lietuvoje naudojame tokias pačias technologijas bei atliekame tas pačias procedūras, kaip ir visame pasaulyje. Vaikams dažnai naudojame refraktometrą – aparatą, kuriuo galima nustatyti akių laužiamąją gebą nuotoliniu būdu. Mat vaikas nesugeba ilgai koncentruoti žvilgsnio, nenustygsta kėdėje. Taip pat galime atlikti visus sudėtingus radiologinius tyrimus, tik kai kurie jų daromi tik vyresniems vaikams.

Nors vaikų akių ligų daugėja, tėveliams nervintis nereikėtų. Tiesiog nelaukite, kol mažieji patys pradės skųstis akių negalavimais. Užtenka ateiti pas oftalmologą po pirmojo gimtadienio, o idealiausia lankytis kasmet. Akių specialistai nuramins tėvelius, o jei prireiks, užkirs kelią rimtiems negalavimams.

Šiek tiek apie akių anatomiją. Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo – į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta. Pirmųjų dviejų mėnesių kūdikių nosies ašarų kanalą dažniausiai užkemša želatinos plėvelė. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas.

Naujagimių dakriocistito simptomai

Akytės ašaroja, pūliuoja, paspaudus ašarų maišelio sritį, išsiskiria pūlingo sekreto. Dažniausiai negaluoja viena akytė. Tai būdingas šiai ligai požymis, bylojantis, kad sergama ne paprasčiausiu konjunktyvitu – akių junginės uždegimu (akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu, vidiniame akies kampe), kuriam esant uždegimas apima abi akytes. Daliai naujagimių maždaug 14 gyvenimo dieną želatinos kamštis rezorbuojasi ir uždegimas išnyksta savaime be pasekmių. Jeigu taip neatsitinka, prireikia vaikų oftalmologo pagalbos.

Gydymas

Atsiradus pirmiesiems simptomams, kol nėra ūmaus dakriocistito, masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn. Masažo tikslas – išstumti želatinos kamštį. Tuo pačiu metu lašinami antibiotikų tirpalai. Papildomai gerai akytes plauti specialiais tirpalais.

Jei ašarojimas nepraeina, plaunami ašarų takai: per viršutinį ašarų lataką švirkščiamas antiseptinis tirpalas, tuo pat metu laikant užspaustą apatinę ašarų akutę. Jei dakriocistitas nepraeina, ašarų takai zonduojami Baumano zondu, po to plaunami antiseptiniais ir antibakteriniais tirpalais. Kad ašarų takuose nesusidarytų randų, po zondavimo gerai juos plauti fermentų tirpalais. Po zondavimo dakriocistitas dažniausiai praeina. Jei minėtos priemonės nepadeda, tenka operuoti.

Optimalus kūdikių dakriocistito gydymo laikas – iki šešių mėnesių. Vėliau želatinos plėvė tampa jungiamuoju audiniu, joje atsiranda kremzlinių elementų, darosi sunku gydyti.

Nelaukime, kol liga praeis…

Sunkūs dakriocistito atvejai yra pakankamai reti, dažniausiai pakanka palašinti į akis vaistų ir visi nemalonumai pamirštami. Žinoma, nedera pasikliauti savigyda. Svarbiausia kreiptis į gydytoją, kai liga tik prasideda. Tik jis skirs efektyviausią gydymą.

Parengė sveikos gyvensenos specialistė Ieva Grabauskienė